Lietuvoje

2019.02.14 10:31

Inovacijos mokykloje – ne programavimas ar IT

LRT.lt2019.02.14 10:31

Bendradarbiavimas, problemų sprendimas, kūrybiškumas, gebėjimas kritiškai įvertinti savo įgūdžius ir gaunamą informaciją – šie XXI amžiaus gebėjimai įrašyti ne tik darbo skelbimuose. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EPBO) tyrimų duomenimis, pažangiausiomis įvardijamos švietimo sistemos būtent šiuos gebėjimus nurodo kaip esminius, diegiant inovacijas mokyklose. 

Dėmesio centre – gebėjimai 

„Mes dažnai galvojame, kad inovacijos švietime, tai tik programavimas, IT ir skaitmeninės technologijos. Tai svarbu. Tačiau, anot tarptautinių ekspertų, daug svarbesnės inovacijos – tai besikeičiantis mokytojo ir mokinio santykis, kur mokytojas nėra griežtas dėstytojas, o pagalbininkas siekiant rezultatų. Inovacija švietime yra tai, kad orientuojamasi ne vien tik į aukštus akademinius rezultatus, bet ir į platų bendrą jį lavinimą, kur gebėjimai rinkti ir analizuoti informaciją yra ne mažiau svarbu, nei tiesiog iškalti daugybos lentelę“, – pastebėjimais iš pokalbių su Lietuvos ir tarptautiniais švietimo ekspertais dalijasi vasario 28 d. Vilniaus universitete vyksiančio Lietuvos mokytojų forumo, įkvėpto #Switch!, iniciatorius ELP grupės europarlamentaras Antanas Guoga.  

Forume su mokytojais bendrausiantis Singapūro Universiteto Kompiuterijos mokslų departamento asocijuotas profesorius Sun Teck akcentavo, kad Singapūre XXI a. gebėjimams ir jų stiprinimo rezultatams, kaip rekomenduoja EBPO, skiriamas ypatingas dėmesys.

„Šiandien mokykla gavus iššūkį ugdyti asmenybę, gebančią drąsiai rinktis profesiją, apie kurios egzistavimą šią minutę mes dar nežinome“, – sakė profesorius S. Teck, apžvelgdamas vos prieš metus Singapūre įdiegtas programas, kurios sutelkė dėmesį į taikomųjų ir gyvenimiškų įgūdžių mokymąsi. 

Pirmoji programa padeda vidurinės mokyklos moksleiviams praktiškai suprasti, ką jie mokosi, pavyzdžiui, mokslo, technologijų arba verslumo srityse. Antroji skirta ugdyti tam tikras charakterio savybes ir asmeninius įgūdžius, tokius, kaip bendradarbiavimas. Kai vienos mokyklos stiprina taikomuosius ir gyvenimiškus įgūdžius per menų ar sporto  kryptį, kitos siūlo moksleiviams įsitraukti į paslaugų, nevyriausybinius sektorius. Pavyzdžiui, padėti neįgaliesiems, bendradarbiauti su senjorais, suprasti klimato kaitos priežastis ir imtis prevencijos. 

„Tarp inovacijų įvardinčiau ir sprendimą sumažinti iki šiol vyravusį dėmesį vien tik akademiniams moksleivių pasiekimams. Jeigu norime, kad mūsų piliečiai pasiruoštų sudėtingiems pokyčiams ir tam mokytųsi visą gyvenimą, turime dar mokykloje suteikti moksleiviams erdvės ir laiko ugdyti vidinę motyvaciją ir džiaugsmą mokytis, atrasti savo pomėgius“, – apie pokyčius, pradėtus vos prieš pusmetį pasakojo profesorius. Singapūre nuspręsta per artimiausius trejus metus palaipsniui mažinti egzaminų skaičių įvairaus amžiaus moksleiviams. Vietoj pasiruošimo egzaminams atsiradusį laisvą laiką mokyklos skirs įtraukiančios pedagogikos bei XXI a. gebėjimų stiprinimo programoms. 

Inovacijų skonis – išlaisvintam mokytojui ir mokiniui

„Inovacijos turi leisti mokiniui ir mokytojui patirti sėkmę, atradimus, skatinti atrasti mokymosi prasmę ir stiprinti mokymosi motyvaciją, teikti pažinimo džiaugsmą“, – sako vieno iš forumo organizatoriaus, Vilniaus universiteto prof. habil. dr. Vilija Targamadzė, moderuosianti diskusiją „Inovatyvi mokykla: neišvengiamybė ar tradicijų žlugdymas?“. Profesorė pastebi, kad Lietuvoje reikalinga ne bet kokių inovacijų, o orientuotų į pozityvų  mokinio, mokytojo, švietimo pagalbos specialisto, vadovo ugdymo ir saviugdos rezultatų gerinimą. „Šiandien mokyklai trūksta ne tik pavienių mokytojų taikomų ar modulinių inovacijų. Reikia ir sisteminių, realiai vertinant ugdymo rezultatus – mokinio kultūrinę, socialinę, pilietinę brandą, mokinio pasiekimus ir pažangą“, – vertina profesorė. 

Pasak jos, sisteminės inovacijos pavyzdys būtų sumani edukacija, skirta pažinti mokinį. „Naujoji karta yra paveikta virtualios erdvės ir neretai mokytojai dirba su ja, kaip su neatpažįstamu „skraidančiu objektu“, – pastebi prof. habil. dr. V. Targamadzė. Pasak jos, keičiasi mokytojo veiklos vektoriai – koncentruojamasi į  ugdymo personalizavimą, bendradarbiavimą, o ne direktyvų mokymą. Švietimo ekspertės nuomone, vertinant šiuos poreikius, dera baigti mokyklose tikrinimus, remiantis kietais kriterijais ir rodikliais, kurie stumia į pedagogo veiklos standartizavimą ir suvienodinimą. Jos nuomone, inovatyvi švietimo politika orientuojasi vertinti ugdymo rezultatus – mokinio brandą, pasiekimus, pažangą.

Profesorė įsitikinusi, kad nors kartą pajutęs inovacijų skonį ir sėkmingai jas pritaikęs pedagoginėje veikloje, mokytojas pats tampa inovacijų kūrimo ar jų paieškos agentu. „Tai patrauklu. Taip ugdymas ir saviugda tampa tarsi vienis, kuris suskamba, naudojant tinkamus instrumentus ir jais sumaniai grojant. Tai iš esmės pakeičia mokytojo vaidmenį iš vykdytojo, įsprausto į primetamus rėmus, į kūrėjo, bendradarbiaujančio su mokiniu ir konstruojančio drauge ugdymo procesą. Atsiranda ir kūrybinis džiaugsmas, teigiamos emocijos,“ – neabejoja V. Targamadzė.

Profesorė primena, kad inovacijos yra susiję ir su rizika. Ji pataria visokeriopa kontrole nebeskiepyti mokytojams baimės suklysti, o padėti mokytis konstruktyviai veikti. „O svarbiausia nesubiurokratinti ugdymo ir mokytojo, mokyklų vadovų neversti paklusniais vykdytojais. Tuo pačiu dera padėti kai kuriems mokytojams, vadovams suprasti, kad naujoji karta yra tikrai kitokia ir jau deimantą, tašydamas kirviu, brilianto negausi“, – apibendrina profesorė.

Mokytojai atviri, tik reikia laiko pasiruošti

IT edukacinės iniciatyvos „Kompiuteriukai vaikams“ mokymų vadovas Kęstutis Mačiulaitis pritaria, kad šiandien labiausiai reikalingos yra tos inovacijos, kurios padeda vaikus ruošti kitokiam gyvenimui, nei kad buvo paruošti patys mokytojai. „Inovacijos švietime yra dėmesio sutelkimas į vaiką, pasitikėjimas jo gabumais, skatinimas klysti, bandyti dar kartą ir mokytis iš klaidų, ieškant kūrybiško sprendimo pamokoje paskirtai užduočiai“, – sako visiems Lietuvos penktokams micro:bit kompiuteriukus suorganizavusios komandos narys.  

K. Mačiulaitis pasidalijo praeitų mokslo metų pabaigoje atliktu tyrimu apie pokyčių svarbą švietime, kurio metu apklausė IT mokytojus apie dabartines IT pamokas. Net 95% atsakiusiųjų iš 150 mokyklų paminėjo, kad reikia pokyčių formaliajame švietime. „Lietuvos mokytojai vertina mokyklą pasiekiančias inovacijas, tame tarpe ir mūsų suteiktus programuojamus kompiuteriukus priima noriai. Tačiau išlieka žmogiška nežinomybės baimė, kaip tiksliai panaudoti įrangą pamokose. Tad mes ne tik atliepiame į mokytojų poreikį gauti mokymus ir įkvėpimą keisti esamas IT pamokas, bet ir nuolat skatiname klysti, bandyti ir eksperimentuoti drauge su vaikais. O tai jau yra naujas požiūris į edukaciją ir mokytojo vaidmenį apskritai“, – tyrimo rezultatus praskleidė Kęstutis.

Pasak jo, mokyklų bendruomenės vertina tai, kad kažkas pagaliau praktiškai inicijuoja pokyčius švietime. „Dar anksti rinkti kiekybinius duomenis apie gebėjimų stiprėjimą, tačiau vaikams patinka naujosios technologijos, ir būtent informatikos pamoka, nuo kurios pradėjome, jiems tikrai pasidarė įdomesnė ir aktualesnė. Vaikai ankstesniame amžiuje susidomėjo technine kūryba ir gavo programavimo praktikos, bei logikos pradmenų“, – pasakojo IT edukacinės iniciatyvos „Kompiuteriukai vaikams“ mokymų ekspertas.

Technologijos – sumažinti krūvį, o nepakeisti mokytoją 

Singapūro universiteto profesorius dr. Tan Sun Teck sako, kad nors programavimas nėra privalomas mokyklose, visos mokyklos turi galimybę dalyvauti „Smagiojo programavimo“ programos konkurse ir mokyti moksleivius programavimo pradmenų jau pradinėje mokykloje. Vyresnių klasių moksleiviai programavimo jau mokosi kaip vieno iš privalomos programos dalykų. 

Danijoje programavimas taip pat nėra privalomas. Pasak Lietuvos mokytojų Forume pranešimą vadovų dalyje skaitysiančio Danijos mokyklų vadovų asociacijos prezidento Klauso Hjortdalio (Claus Hjordal), šalies švietimo sistemoje jau kuris laikas įgyvendinamos kelios pilotinės „Technologinio supratimo“ programos. Šiuo metu trečiokai mokomi programuoti. Taip pat Danijos nacionalinės televizijos iniciuotas projektas kaip ir Lietuvoje, mokiniams, kaip ir Lietuvoje,  suteikiant galimybę dirbti su micro:bit kompiuteriukais. „Mokyklų vadovų asociacija supažindina vadovus su daiktų internetu (IoT). Vienok, programavimas dar nėra privaloma švietimo programos dalis“, – dalijosi Danijos ekspertas.  

Aptardamas, kokie inovacijų iššūkiai aktualūs šiandieninėse mokyklose, prof. Tan primena, kad nors kompiuteriai pakeis beveik visas profesijas, tačiau neturėtų pakeisti mokytojų. „Vertybės ir asmeninis ryšys yra svarbūs ugdant jaunimą. Inovacijos padės mokytojams sumažinti jų darbo krūvį. Tačiau mokytojų parama ir bendradarbiavimas mokiniams išliks tiek pat svarbi“, – teigia jis. 

Kokios inovacijos šiandien mokyklai labiausiai reikalingos, kaip inovacijos keičia mokytojo vaidmenį, kokias inovacijas taiko geriausiomis pasaulyje laikomos švietimo sistemos, bus aptariama Vilniaus universitete vasario 28 d. A.Guogos paramos fondo ir Vilniaus universiteto organizuojame Lietuvos Mokytojų Forume,  įkvėptame #Switch! Renginyje įžvalgomis ir patirtimis dalinsis Lietuvos ir tarptautiniai švietimo ekspertai iš Suomijos, Singapūro, Danijos, Belgijos, Olandijos. Vyks dvi programos mokytojams ir mokyklų vadovams. 

Tiesioginė renginio transliacija iš vyks LRT.LT portale vasario 28 d. nuo 10.30 val. 

Lietuvos Mokytojų Forumas – tai iniciatyva, įkvėpta kasmetinio didžiausio modernių technologijų ir verslumo renginio Baltijos šalyse #SWITCH!, į Lietuvą atvežančio pažangias idėjas ir skaitmenines technologijas bei iniciatyvą „Idėja Lietuvai“, kurios metu idėja „Mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 m.“ buvo išrinkta tarp trijų svarbiausių. Pasak organizatorių, Forumas skirtas tiems mokytojams, kurie tiki savo profesija ir nori nuolat semtis žinių; o ypač tiems, kurie nori koja kojon žengti su inovatyviomis technologijomis.