Lietuvoje

2019.02.13 13:31

Kultūros komitetas siūlo pusę LRT turinio subtitruoti, dešimtadalį pritaikyti neregiams

BNS2019.02.13 13:31

Seimo Kultūros komitetas siūlo, jog pusė LRT rodomų programų būtų subtitruojama, į gestų kalbą verčiama ne mažiau nei penktadalis, o neregiams pritaikoma dešimtadalis transliacijų.

Komitetas, nepaisant LRT atstovų prieštaravimo, trečiadienį pritarė pataisoms, pagal kurias šių tikslų būtų galima pasiekti kasmet subtitruojamų programų skaičių didinant bent 5 proc.,  gestų kalba – bent 1 proc., pritaikomų neregiams – po 0,5 procento per metus. Pataisos, jei joms pritars Seimas, įsigaliotų nuo 2020-ųjų.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga prašė, kad tempai būtų greitesni, t.y. kasmet pritaikomų programų daugėtų po 2 procentus. Nors komitetas tam nepritarė, jo pirmininkas Ramūnas Karbauskis žadėjo, jog toks siūlymas bus pateiktas siūlant dėl projekto apsispręsti Seimui.

„Jei mes sieksime 20 procento po 0,5 procento žingsniukais, mes tai pasieksime per 20 metų. Manau, kad XXI amžiuje tai tikrai nerealu ir mums reikia eiti 2 procentų žingsniukais. Tada mes pasieksime po penkerių metų tai, ką dauguma Europos šalių jau turi dabar“, – teigė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininko pavaduotoja Ramunė Balčikonienė.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba taip pat teigia, kad 20 metų būtų „neproporcingai ilgas laikotarpis“ užtikrinant neregių teises.

LRT atstovai pritaria, jog neįgaliesiems būtų pritaikoma daugiau programų, tačiau siūlė mažesnius rodiklius: programoms su lietuviškais subtitrais – 20 proc., vertimams į gestų kalbą – 10 proc., o turintiems regos negalią – 2 proc. visų programų laiko. 

Nacionalinis transliuotojas nurodo, kad komiteto siūlymai pareikalautų apie 300 tūkst. eurų. Komiteto narių skaičiavimu, tai sudarytų apie 0,6 proc. 2019-ųjų LRT biudžeto.

LRT generalinės direktorės pavaduotojas Gytis Oganauskas tikina, kad nors šiuo metu LRT biudžetas auga ir sudaro per 40 mln. eurų, jį balansuojant tenka atsižvelgti į daugybę interesų grupių prašymų ir nėra garantijos, jog biudžetas didės ateityje.

„Taip, jis dabar auga, bet žinome, kad yra ekonominiai ciklai ir tikėtina, kad atėjus vienai ar kitai krizei, biudžetas laipsniškai pradės mažėti. Mūsų nuomone, reikėtų į tai atsižvelgti“, – sakė jis. – Sportininkai sako, kodėl tiek mažai sporto transliacijų, kai toks didelis biudžetas, kultūrininkai sako atvirkščiai – kodėl tiek daug sporto, kodėl nėra korespondentų punktų užsienyje, kodėl netransliuojate vieno ar kito renginio. O Seimas ir kitos prižiūrinčios institucijos mus stebi, kad tvarkingai naudotumėme biudžetą, atstovautumėme visų grupių interesams“.

G. Oganauskas, E. Blaževič/LRT nuotr.

R. Karbauskis teigė, kad šiuo metu „nematome aiškių krizės požymių“, o LRT biudžetas didėja žymiai labiau, nei numatytos išlaidos ir gali viršyti poreikį „keturis ar penkis kartus“.

„Šnekėti apie tai, kad trūksta lėšų, yra tiesiog negražu. (...). Žiūrint į jūsų pateiktas lenteles, jos tiesiog neįtikina. Nes tai yra paprasčiausiai ne argumentas šnekėti, kad galbūt ateis krizė ir mes gausime mažiau pajamų, kada per metus prieaugis biudžeto gerokai viršija išlaidų sumą, kurios reikia projektui įgyvendinti. Į jūsų prašymą siūlysiu kolegoms nereaguoti“, – aiškino R. Karbauskis.

R. Balčikonienė sako, jog LRT nuo sausio pradėjus rodyti neregiams pritaikytą serialo „Laisvės kaina“ tęsinį „Disidentai“ su garsiniu vaizdavimu, tokio turinio dalis siekia 0,8 proc. viso eterio. Ji sako, kad bendruomenė itin teigiamai įvertino šią LRT iniciatyvą.

Higienos instituto duomenimis, regėjimo negalią Lietuvoje turi apie 160 tūkst žmonių.

Populiariausi