captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Monkevičius: privalomas istorijos egzaminas – ne anksčiau kaip po 2 metų

Nauji metai – naujos žinios būsimiems abiturientams. Švietimo ministerija svarsto dabartiniams dešimtokams pridėti dar vieną privalomą valstybinį istorijos egzaminą. Mokytoja ir moksleiviai nerimauja, kad padidėtų mokymosi krūvis, universitetų atstovai sako – kuo daugiau privalomų egzaminų, tuo sunkiau įstoti į aukštąsias mokyklas.
A. Monkevičius, BNS nuotr.
A. Monkevičius, BNS nuotr.

Privalomi ne 3, o 4 egzaminai – tai įrašyta įstatymo projekte, kurį parengė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Pagal projektą, stojantieji į universitetus ir kolegijas be privalomų valstybinių lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos, matematikos turėtų laikyti ir istorijos egzaminą.

Švietimo ministras Algirdas Monkevičius sako kol kas neskubėsiantis vyriausybei teikti įstatymo, kuris parengtas, kai dar ministerijai vadovavo Jurgita Petrauskienė. Nauja tvarka, jei ir įsigaliotų, anksčiausia būtų taikoma po 2 metų – dabartiniams dešimtokams.

„Bus svarstoma, bet tai yra tik projektas, kuris neturi jokios galios, į tai mes žiūrėsime labai atidžiai. Kartu pasitarę su įvairiomis asociacijomis, su aukštųjų mokyklų vadovais, su bendrojo ugdymo vadovais, su moksleiviais, jų tėvais, rasime sprendimą“, – kalbėjo A. Monkevičius.

Istorijos mokytojas Vidas Gečionis sako, kad žinant savo krašto praeitį, ugdomas jaunuolių patriotiškumas. Toks privalomas egzaminas, pasak jo, naudingas, bet vertėtų leisti rinktis: laikyti valstybinį ar mokyklinį istorijos egzaminą, didelį dėmesį skiriant programų pakeitimams.

Tiek moksleiviai, tiek mokytojai sutinka, kad įvedus dar vieną privalomą egzaminą išaugtų ir taip dideli abiturientų krūviai.

Į technologijų specialistus orientuoti universitetai sako, kad dėl tokio sprendimo sumažėtų studentų, pavyzdžiui, mechanikos ar inžinerijos. Taip esą sumažėtų ir pačių specialistų. Pasak VGTU studijų prorektoriaus Romualdo Kliuko, praėjusiais metais stojant į universitetus nepanaudota 800 krepšelių, tam įtakos galėjo turėti neseniai privalomu tapęs matematikos egzaminas.

„Studentų sumažėtų labai, tai aišku, bet pagalvokime, tada turėtume konkursinio balo formulėje 3 humanitarinius dalykus – lietuvių, užsienio kalba ir istorija – ir vieną „tiksliuką“ – matematiką. Tai neduotų akstino moksleiviams rinktis inžinerines programas“, – svarstė R. Kliukas.

Dabar stojantieji į aukštąsias mokyklas privalo išlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos, matematikos egzaminus. Stojant į universitetus 3 privalomų egzaminų įvertinimų vidurkis turi būti ne mažesnis nei 40, o į kolegijas – 25. Išimtis – menų studijos. O nuo šių metų taip pat bus atsižvelgta ir į metinį pažymių vidurkį.

Plačiau apie tai – Urtės Korsakovaitės reportaže.

A. Monkevičius, BNS nuotr.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...