Lietuvoje

2019.02.06 20:47

Kandidatas su privalumais: premjeras kampaniją pradėjo gerokai anksčiau

Gintaras Šumskas, Goda Liutkutė, Vilniaus politikos analizės institutas2019.02.06 20:47

Kandidatas su privalumais (angl. candidate with benefits). Tokią metaforą komentuodamas Vladimiro Putino perrinkimą Rusijos prezidentu 2018 m. pavasarį pasirinko „Laisvosios Europos“ radijo žurnalistas Carlas Schreckas. Autorius tikrai neturėjo galvoje esamo ir būsimo Rusijos prezidento asmeninių, politinių ar profesinių gebėjimų. Turima galvoje piktnaudžiavimo administraciniais valstybės resursais galimybė.

Lietuvos situacijos jokiu būdu negalima lyginti su politinės konkurencijos padėtimi nedemokratinėje valstybėje. Vis dėlto diskusija (kuri savaime yra vienas iš laisvos demokratinės visuomenės bruožų) dėl nelygių valdančiosios daugumos ir opozicijos atstovų konkurencijos sąlygų kyla kiekvienais rinkiminiais metais.

Viena vertus, ekspertai kartais akcentuoja neigiamą „valdžios kainos“ efektą, reiškiantį, jog buvimas valdžioje, ypač vadovaujant vyriausybei, neišvengiamai mažins kandidato populiarumą. Rinkimų kontekste premjero pareigos tampa labai nedėkingos. Skirtingai nuo prezidento, kuris daugeliu atveju lieka visiškai „saugus“ nuo nepopuliarių vykdomosios valdžios sprendimų, premjeras visada yra ir bus pagrindinis kritikos taikinys. Žvelgiant į atkurtosios nepriklausomos Lietuvos istoriją, sunku rasti atvejį, kai ministras pirmininkas savo kadenciją baigė neprarasdamas ženklios dalies visuomenės paramos. Kita kritikų grupė akcentuoja valdančiosios daugumos galimybes pasirinkti patogų laiką elektoratui patraukliems sprendimams vykdyti. Tokie sprendimai, kurie ilguoju laikotarpiu tampa politinių verslo ciklų (politikos nulemtų ekonomikos svyravimų) priežastimi, gali pritraukti trumpalaikę rinkėjų paramą ir padidinti šansus rinkimuose.

Bet kuriuo atveju, politinės kampanijos visada susijusios su viešumu ir matomumu žiniasklaidoje. Informacijos sklaida yra viešasis interesas, o premjero pareigos neišvengiamai pritraukia bene daugiausiai žiniasklaidos dėmesio. Dėl skirtingų „svorio kategorijų“ premjero ir kitų svarbių pareigų neužimančių pretendentų į kandidatus žiniasklaidos dėmesio palyginimas būtų nekorektiškas. Todėl panagrinėsime tik dabartinio premjero Sauliaus  Skvernelio matomumo internetinėje žiniasklaidoje pokyčius 2017–2018 m.

Pretendento į kandidatus S. Skvernelio matomumas internetinėje žiniasklaidoje 2017–2018 m.

Klaidingu startu sporte vadinama situacija, kai vienas ar keli varžybų dalyviai, neišlaikę įtampos, per anksti pajuda nuo starto linijos. Politikoje, skirtingai nei sporte, už varžybų taisyklių pažeidimus sankcijos taikomos ne visada, ypač kai svarbios politinės pareigos leidžia startą paslėpti.

Lyginant 2017–2018 m. analogiškus laikotarpius, pastebima, kad 2018 m. S. Skvernelio matomumas internetinėje žiniasklaidoje, išskyrus vasario mėnesį, ženkliai padidėjo. Dalį 2018 m. žiniasklaidos dėmesio vyriausybei galima „nurašyti“ rezonansiniams įvykiams: įtampai dėl miškų kirtimo sąlygų ar vaiko teisių apsaugos įstatymo, mokytojų streikui ir po jo sekusiam ministrų atleidimui. Tačiau 2017 m. taip pat netrūko visuomenės ir žiniasklaidos dėmesį pritraukusių įvykių. Švietimo ir urėdijų reformos, diskusijos dėl kainų reguliavimo, vaistų ir alkoholio kontrolės priemonių griežtinimas tikrai buvo stebimi ir aptariami žiniasklaidoje. Vis dėlto, žvelgiant į žiniasklaidos dėmesio kreivę 2017 m., didelių svyravimų nesimato. Net 2017 m. gruodį, biudžeto Seime tvirtinimo mėnesį, žiniasklaidos paminėjimų skaičius nesiskiria nuo metinio vidurkio.

* analizuojama virš 100 internetinių žiniasklaidos šaltinių

* oranžinė linija rodo žiniasklaidos paminėjimų skaičių kontroliniais 2017 m. (prilyginta 100%). Procentinės išraiškos rodo publikacijų skaičiaus pokytį priešrinkiminiais 2018 m.

A. Butkevičiaus matomumas internetinėje žiniasklaidoje 2013–2014 m.

Ar žiniasklaidos dėmesio vyriausybės ir premjero darbui „paūmėjimą“ priešrinkiminiais metais galime vadinti dėsningumu? Analogiškoje politinio ciklo situacijoje (Seimo kadencijos vidurys ir prezidentiniai rinkimai) buvusio Algirdo Butkevičiaus paminėjimų internetinėje žiniasklaidoje analizė rodo kitokias tendencijas. Kaip ir dabartinis premjeras, Algirdas Butkevičius 2014 m. prezidentiniuose rinkimuose ilgą laiką buvo svarstomas kaip galimas valdančiosios partijos kandidatas. Abu kandidatai vienodai slėpė apsisprendimą kandidatuoti. Vis dėlto, apsisprendimas nedalyvauti prezidentiniuose rinkimuose buvo „perskaitomas“ žiniasklaidos dėmesio analizėje. 2013–2014 m. A. Butkevičiaus paminėjimų internetinėje žiniasklaidoje dinamika iš esmės nesiskiria, tuo tarpu S. Skvernelio atveju  paminėjimų internetinėje spaudoje 2017–2018 m. skirtumai akivaizdūs.

* skaičiuoti virš 100 internetinių žiniasklaidos šaltinių paminėjimai.

Santykiniai paminėjimų skirtumai taip pat nėra ryškūs. Tik 2014 m. sausio – kovo mėnesiais Algirdo Butkevičiaus paminėjimai išaugo 1,5 karto, lyginant su 2013 m. analogišku laikotarpiu. Kitais mėnesiais 2013–2014 m. paminėjimų skirtumai internetinėje žiniasklaidoje buvo nereikšmingi. Palyginimui, premjero Sauliaus Skvernelio 2018 m. paminėjimai internetinėje žiniasklaidoje, lyginant su atitinkamu 2017 m. laikotarpiu kai kuriais mėnesiais padidėjo nuo 2 iki 9 (2018 m. gruodį) kartų.

* oranžinė linija rodo žiniasklaidos paminėjimų skaičių kontroliniais 2013 m. (prilyginta 100%). Procentinės išraiškos rodo publikacijų skaičiaus pokytį preišrinkiminiais 2014 m.

Apibendrinant galima teigti, kad, nors savo apsisprendimą kandidatuoti S. Skvernelis deklaravo tik 2019 m. pradžioje, panašu, jog startas ar bent „apšilimas“ įvyko gerokai anksčiau – jau 2018 m. antrajame ketvirtyje.

Tekstas parengtas Vilniaus politikos analizės instituto

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.