Lietuvoje

2019.02.05 20:43

Lietuva ir Europa atsibunda: grėsmės šešėlis iš Kinijos matomas vis labiau

Vakaruose apie Kiniją, kaip vieną didžiausių iššūkių, kalbama jau seniai. Į Azijos galybę dėmesį atkreipė ir Lietuva – Valstybės Saugumo Departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tyrimų departamento (AOTD) ataskaitoje Kinija, greta Rusijos, minima kaip valstybė, kurios veikla turi padarinių ir Lietuvos nacionaliniam saugumui. Politologė Margarita Šešelgytė tai vadina „atsibudimu“ ir sako, kad Lietuva Kinijos investicijas turėtų vertinti taip pat kritiškai, kaip ir rusišką kapitalą. 

„Lietuvoje, kaip ir kitose NATO ir ES šalyse, augant Kinijos ekonominėms ir politinėms ambicijoms, agresyvėja Kinijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikla. Siekdama gauti dominančios informacijos, Kinijos žvalgyba mėgina verbuoti Lietuvos piliečius“, – rašoma kasmetiniame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje.

Į Rusija – pro padidinamąjį stiklą, į Kiniją – patikliai

Pasak politologės, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentės M. Šešelgytės, Lietuva iki šiol per mažai dėmesio skyrė galimoms grėsmėms, ateinančioms iš Kinijos. „Kandangi Rusija yra didelė ir ypatinga šalia esanti grėsmė, kartais nepastebime kitų iššūkių. Nesusimąstome, kad Kinija gali būti rimta problema, kad nors ji yra toli, vis dėlto tai yra autoritarinė valstybė, turinti savo tikslų“, – portalui LRT.lt sako M. Šešelgytė.

Kinija savo įtaką pasaulyje plečia verslo ryšiais ir investicijomis, į kurias iki visai neseniai Lietuvoje buvo žiūrima pernelyg patikliai ir nekritiškai.

„Jeigu mes į Rusijos investicijas žiūrim pro padidinamąjį stiklą, tai Kinijos atveju investicijomis ir verslo ryšiais niekas per daug nesidomėjo. Tik visai neseniai įvyko atsibudimas, kad tie ryšiai nėra tokie nekalti ir kad Kinija juos išnaudodama vykdo savo politiką“, – sako politologė.

M. Šešelgytė, BNS nuotr.

Dėmesio centre – Kinijos technologijos

Ypatingo dėmesio Vakaruose pastaruoju metu sulaukė Kinijos technologijų milžinė „Huawei“, atsidūrusi diplomatinių įtampų tarp Pekino ir JAV centre.

Vakarų saugumo ekspertai perspėja, kad šios kompanijos dalyvavimas kuriant naujos kartos mobiliųjų duomenų 5G tinklą užsienio valstybėse gali atverti šių valstybių infrastruktūrą galimam Kinijos šnipinėjimui ir kibernetinėms atakoms. Ekspertai mini Kinijoje priimtą įstatymą, pagal kurį net ir privačios šalies bendrovės gali būti priverstos „remti, bendradarbiauti ir kolaboruoti su nacionalinės žvalgybos veikla“.

„Kinija yra labai pažengusi šioje [technologijų] srityje, mes į Kiniją žiūrim kaip i augančią galią, bet pamirštam, kad tai autoritarinė valstybė, kad sekimas pačioje Kinijoje yra labai rimtai problema ir kad išnaudojami visi verslo saitai režimo palaikymui, kad nėra visiškai atskirta verslas ir politika.“

„Huawei“ neigia, kad jos kuriamas technologijas Kinijos valdžia gali panaudoti šnipinėjimui ir kol kas nėra įrodymų, kad tai daroma. Vis dėlto JAV, Australija ir Naujoji Zelandija uždraudė kompanijai dalyvauti kuriant nacionalines šių šalių 5G tinklo infrastruktūras.

Europa taip pat susirūpino savo tinklo saugumu. Praeitą savaitę naujienų agentūra „Reuters“, cituodama „keturis aukštus ES pareigūnus“, pranešė, kad Europos Sąjungos institucijose svarstomos priemonės, kurios užkirstų kelią „Huawei“ dalyvauti 5G tinklo plėtroje. Vienas iš pasiūlymų – įtraukti šį tinklą į „kritinės infrastruktūros“ apibrėžimą į 2016-aisiais priimtą kibernetinio saugumo direktyvą, kas neleistų rangovams naudoti jokios įrangos, kurios gamintojai įtariami naudojant savo įrangą šnipinėjimui ar sabotažui.

Vis dėlto gali praeiti daug laiko, kol pasiūlymai virs įstatymais. Atskiros ES šalys į Kinijos technologijų pavojų žiūri šalčiau. Pavyzdžiui, Vokietijos vyriausybės atstovai praeitą savaitę susitiko su šalies telekomų operatoriais ir neoficialiai leido suprasti, kad nenorėtų, jog „Huawei“ ir kitų Kinijos bendrovių įranga būtų naudojama kuriant 5G tinklą. Vis dėlto Vokietija neketina uždrausti tą daryti ir apsiribos reikalavimu griežčiau tikrinti įrangą, praneša laikraštis „Handelsblatt“.

Pasak „Bloomberg“ apžvalgininko Leonido Bershidsky, tai suprantama: „Pagrindinė priežastis ta, kad nepaisant daugybės JAV perspėjimų nuo 2012 metų, Kinijos žvalgybos tarnybos nė karto nebuvo pagautos šnipinėjančios per kiniškoje įrangoje paliktas „galines duris“ ar implantus. O jei būtų pagautos, įtarimai kristų ir ant kitų įrangos gamintojų, tokių kaip europiečių „Nokia Oyj“ ir „Ericsson AB“ bei amerikiečių „Cisco Systems Inc.“. Jos turi bendrų įmonių su kinais toje šalyje arba naudoja Kinijoje pagamintus komponentus; jų produktus Kinijoje gaminantys žmonės gali būti verbuojami šios šalies saugumo tarnybų.“

Reuters/Scanpix nuotr.

Ko Kinija gali norėti Lietuvoje

Vis dėlto Lietuvos VSD ataskaitoje minimos ir kiek kitokios grėsmės. „Kinijos žvalgyba veiklą Lietuvoje daugiausia orientuoja į Kinijos vidaus politinių problemų sprendimą, pavyzdžiui, siekia, kad Lietuva neremtų Tibeto ir Taivano nepriklausomybės bei nekeltų šių klausimų tarptautiniu lygiu.“

Visgi politologė M. Šešelgytė mano, kad Lietuvoje Kiniją labiausiai domina energetika ir infrastruktūra, susijusi su ambicingiausiu Pekino investicijų užsienyje projektu, vadinamąja „Road and Belt“ („Diržo ir kelio“) iniciatyva. „Jie bando tą projektą išnaudoti siekdami savų interesų ir jiems labai nenaudinga bendra ES pozicija, daug patogiau kalbėtis su atskirom valstybėm. Taigi Rytų ir Centrinės Europos valstybėms ji siūlo tam tikras investicijas ir mainais už tai nori paramos tam tikrais klausimais, kurie jai aktualūs kalbant su kitomis valstybėmis“, – portalui LRT.lt sako M. Šešelgytė.

Pasak jos, nekritiškas požiūris į iš Kinijos ateinančias investicijas gali padaryti rimtos žalos Lietuvos nacionaliniams interesams: „Investicijos ateina, jei žiūrim į jas kaip į nekaltas investicijas. Man atrodo, darom didelę klaidą, nes jos ateina su tam tikru politiniu spaudimu, ir kur tas spaudimas daug žalos galėtų padaryti – tai mūsų santykiuose su kitomis Europos valstybėmis. Jei mes būsime stumiami priimti tam tikrus sprendimus, kurie prieštaraus mūsų partnerių pozicijoms, tai gali tiesiog pakenkti mūsų nacionaliniams interesams.“

„Antras dalykas yra priklausomybė. Jei yra didelė priklausomybė nuo kažkokios šalies, kad ir investicijų srityje, mes žinome, kad tai nėra gerai. Ypač, jei esame priklausomi nuo autoritarinės valstybės, kurios ideologija mums nėra priimtina“, – LRT.lt sako politologė.

Reuters/Scanpix nuotr.

Grėsmes mato ir kitos valstybės

Norvegijos Policijos saugumo tarnyba (Politiets sikkerhetstjeneste, PST) praeitą savaitę taip pat paskelbė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, kuris labai panašus į Lietuvos VSD ataskaitą – Rusija ir Kinija minimos kaip pagrindiniai grėsmių šaltiniai. „Turime nepaleisti iš akių „Huawei“, kuri susijusi glaudžiais ryšiais ir bendradarbiauja su Kinijos valdžia“, – pristatydama ataskaitą sakė PST vadovė Marie Benedicte Bjornland.

Sausio mėnesį Lenkija sulaikė du asmenis, įtariamus šnipinėjimu. Vienas iš jų – Wang Weijing, kuris 2006–2011 buvo atašė Kinijos ambasadoje, o sulaikymo metu dirbo „Huawei“ pardavimų direktorius Lenkijoje, skelbia BBC. Po sulaikymo „Huawei“ jį atleido iš pareigų ir išplatino pranešimą, kad įtariama Wang Weijing veikla neturėjo nieko bendro su jo darbu bendrovėje.

Kinija pirmą kartą figūravo ir Čekijos Saugumo informacijos tarnybos (BIS) metinėje ataskaitoje, kurioje teigiama, kad „Kinijos įtaka ir šnipinėjimo veikla, nukreipta prieš Čekijos tikslus ir interesus, gali būti suskirstyta į tris dalis: ES vieningos politikos ardymas pasinaudojant Čekijos subjektais; žvalgybos veikla, nukreipta į Čekijos energetikos įmones; ir ekonominis bei mokslinis-technologinis šnipinėjimas“.

Įdomu, kad pernai Čekijos parlamentas uždraudė devyniems jo nariams vykti neoficialaus vizito į Kiniją.