Lietuvoje

2019.02.05 15:35

Gripo epidemiją paskelbė jau 25 iš 60 savivaldybių

BNS2019.02.05 15:35

Gripo epidemiją paskelbė Klaipėdos, Mažeikių ir Radviliškio rajonų bei Visagino miesto savivaldybės, antradienį informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). 

Gripo epidemiją Lietuvoje jau paskelbė 25 iš 60 savivaldybių.

Paskutinės prie jų antradienį prisidėjo Rokiškio ir Šilutės savivaldybė, paskelbė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.

NVSC duomenimis, penktąją savaitę bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis buvo 178,7 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Didžiausias sergamumas – Alytaus, mažiausias – Utenos apskrityje.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) pirmadienį pranešė, kad nuo gripo mirė jau 12 žmonių, o 470 gydomi ligoninėse.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, karantinas įvestas 127 šalies mokyklose iš 1088. 

Penktąją šių metų savaitę (2019 m. sausio 28 d. – vasario 3 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 179,2 atv./10 tūkst. gyventojų. Pernai (2018 m.) tuo pačiu metu sergančiųjų buvo nežymiai daugiau – 179,6 atv./10 tūkst.  gyventojų.

Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 5-ąją savaitę registruotas Utenos administracinėje teritorijoje, didžiausias – Alytaus administracinėje teritorijoje.

Penktąją šių metų savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyta 470 asmenų, iš kurių – 59 vaikai iki 2 m., 225 vaikai 2–17 m. amžiaus grupėje ir 186 suaugusieji. Intensyviosios terapijos skyriuje gydomi 33 asmenys, iš kurių – 16 vaikų ir 17 suaugusiųjų. Ligoninėje gydytos dvi nėščiosios.
 
2018–2019 m. gripo sezono metu iš viso registruota 12  mirties nuo gripo atvejų.

Epidemiją skelbia Savivaldybės

ULAC specialistai primena, kad sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atvejų /10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų.

Gripo epidemiją skelbia savivaldybės. Vertindamos sergamumą kaip epideminį, teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos taip pat atsižvelgia į atitinkamus administracinei teritorijai būdingus neepideminio laikotarpio sergamumo rodiklius, sergamumo dinamiką ir kitus ypatumus.

Skiepai – efektyviausia apsauga nuo gripo

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skiepus pripažįsta veiksmingiausia gripo specifine profilaktikos priemone.

Skiepai apsaugo nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų. Skiepijimasis būtent tam gripo sezonui skirtomis vakcinomis yra pati veiksmingiausia gripo profilaktikos priemonė.

Gripo vakcina rekomenduojama pasiskiepyti rudens–žiemos laikotarpiu, nes reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai, kovai su gripo virusu.

Kokiems rizikos grupių asmenims rekomenduojama skiepytis kiekvieną gripo sezoną?

  • 65 m. ir vyresniems asmenims;
  • nėščiosioms;
  • asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose; 
  • asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
  • sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams

Gripo virusas, skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų. Gripo epidemijų metu dažniausios gripo komplikacijos yra bakterinės superinfekcijos, plaučių uždegimas ir lėtinių kvėpavimo takų (plaučių ir bronchų) paūmėjimas. Kitos dažnai pasitaikančios komplikacijos: miokarditas, sinusitas arba veido daubų uždegimas, otitas, nėščiųjų persileidimas, priešlaikinis gimdymas, hemoragijos, tromboembolijos.