LRT televizijos laidoje „Forumas“ dalyvavo premjeras Gintautas Paluckas. Premjero buvo klausta apie koalicijos formavimą sekusius skandalus, antisemitizmo šešėlį dėl koalicijos su „Nemuno aušra“. G. Paluckas išsireiškė, kad Lietuvai imigracija yra reikalinga, be jos sunkiai bus galima išsiversti. Visgi, jis akcentavo, kad svarbu, iš kur užsieniečiai atvyko, nes dideli kultūriniai skirtumai gali atsiliepti neigiamai.
Laidoje dalyvavo ir klausimus premjerui uždavinėjo „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas Tadas Ignatavičius, „15min.lt“ vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis ir „Verslo žinių“ vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas.
Buvo sulaukta klausimų iš ambasadorių dėl antisemitizmo koalicijoje
Socialdemokratų pergalę rinkimuose sekusių skandalų dėl Vilijos Blinkevičiūtės neįvykdyto pažado būti premjere, koalicijos su „Nemuno aušra“ G. Paluckas nevertina kaip „visuomenės pasitikėjimo išbarstymo“. Anot jo, to pasitikėjimo šiandien yra nemažai.
„Aš tą išvadą darau matydamas, kokius pasiūlymus teikia įvairios asociacijos, nevyriausybinės organizacijos, atskiri žmonės. Jeigu to pasitikėjimo nebūtų, apskritai žmonės žiūrėtų apatiškai į Vyriausybės formavimą, į Vyriausybės programos ruošimą ir tvirtinimą“, – sakė G. Paluckas.
Laidoje užsiminta ir apie „Nemuno aušros“ lyderio R. Žemaitaičio siūlytą Tomą Kovėrą į aplinkos apsaugos ministrus, kuris, kaip vėliau skelbė žiniasklaida, praeityje turėjo problemų su teisėsauga dėl galimo smurto artimoje aplinkoje ir neteisingo ginklų laikymo. G. Paluckas tvirtino, kad kandidatu bet kuris iškeltas ar minimas žiniasklaidoje asmuo tampa tik tada, kai premjeras teikia juos prezidentui.
„Aš šio asmens neteikiau prezidentui, todėl sakyti, kad jis buvo kandidatu, švelniai tariant, netikslu. Aš su jo biografija buvau susipažinęs, bet dar kartą sakau, jis nebuvo iš mano lūpų minimas kaip kandidatas ir nebuvo teikiamas prezidentui“, – sakė G. Paluckas.
G. Paluckas taip pat tvirtino, kad Povilą Poderskį į aplinkos apsaugos ministrus pasiūlė būtent „Nemuno aušra“. Politikas replikavo į anksčiau keltas teorijas, kad pats G. Paluckas ir surado P. Poderskį ir pasiūlė jam eiti šias pareigas.
„Yra labai elementarūs techniniai dalykai, kai pasišneki: jūs deleguojate šitą asmenį? Aš pažįstu jį, paskambinsiu, nematau problemos. Paskambini, o paskui tai apauga įvairiais gandais, kad Paluckas surado, pasiūlė ir apibėgo koaliciją surasdamas kažkokį tai kandidatą (...). Kartais skaitau antraštes ir nesuprantu, kaip galima sugalvoti tokią teoriją ir istoriją, kai ji yra visiškai banali. Turi telefoną – imi ir paskambini“, – kalbėjo G. Paluckas.
Kalbėdamas, ar iš Lietuvos sąjungininkų buvo sulaukta klausimų dėl Remigijaus Žemaitaičio antisemitizmo ir jo partijos buvimo valdančiojoje koalicijoje, G. Paluckas tvirtino negalintis atskleisti dvišalių pokalbių turinio.
„Bet iš tiesų, ne vienos ambasados diplomatinis kolektyvas, ambasadoriai, koalicijos formavimo procesu išreiškė tam tikrą nerimą arba nuogąstavimą, ar tikrai antisemitizmas nėra šios Vyriausybės kažkoks skiriamasis bruožas, ar tikrai antisemitinės nuotaikos neatsispindės koaliciniame susitarime, ar tikrai nereikės vienos ar kitos mūsų strateginės partnerės ministrui atvažiavusiam į Lietuvą sėsti prie vieno stalo su antisemitu ir pan. Tačiau žingsnis po žingsnio šis nerimas buvo išsklaidytas. Ir koaliciniame susitarime to antisemitizmo nėra, ir programoje antisemitizmo nėra“, – teigė jis.
„Ar tai buvo klaida, ar ne, parodys laikas“, – pažymėjo G. Paluckas, kalbėdamas apie sudarytą koaliciją su „Nemuno aušra“.
Premjero paklausta, ar mato galimybę, kad R. Žemaitaitis būtų paskirtas į Seimo vicepirmininkus. G. Paluckas teigė, kad šį klausimą spręs koalicinė taryba, kadangi nuomonės yra įvairios. Pavyzdžiui, Seimo pirmininkas yra išsakęs lūkestį, kad reikia palaukti, kol apskritai baigsis teisminis procesas.
„Tuo tarpu koalicinėje sutartyje yra minima, kad Seimo pirmininko pavaduotojo vieta yra numatoma „Nemuno aušrai“ ir jie turi teisę pasirinkti, ką deleguos. (...) Šiandien tai nėra mano pasirinkimas, tai yra Seimo pirmininko pasirinkimas teikti ar ne. Atitinkamai įvertinus Seimo pirmininko pasirinkimą, mes priimsime sprendimą“, – nurodė jis.
Gynybos išlaidos: Europos komisijai užsiminta apie išlygas dėl biudžeto deficito
G. Paluckas kalbėjo, kad ekonominis augimas Lietuvai yra kritiškai reikalingas. Anot jo, net ir Vyriausybės programoje numatytos nuostatos finansuoti socialines programas, investuoti į sveikatą, švietimą ir kultūrą vis tiek remiasi į žmonių užimtumą, darbo vietas ir ekonomiką.
„Kalbėdami apie prioritetus ekonomikos auginimo, turime keletą Lietuvos aktualijų, t. y. eksporto skatinimas, prieiga prie pigesnių pinigų ilgesniems terminams, taisyklių paprastinimas arba biurokratijos mažinimas, galų gale inovatyvių pridėtinę vertę turinčių šakų skatinimas. Kitaip tariant, ekonomikos transformacija iš žemesnės vertės į aukštesnę tam, kad galėtume mokėti pensijas ir įgyvendinti kitas socialines programas“, – kalbėjo G. Paluckas.
Premjeras nurodė, kad Vyriausybė ateinančius metus ruoš vidutinio laikotarpio fiskalinio tvarumo planą. Paprastai tariant, Lietuva turės Europos Komisijai (EK) papasakoti, kaip šalies išlaidos augs greičiau nei pajamos.
„Išlaidų struktūroje mes matome, kad išlaidos gynybai tikrai labai sparčiai augai ir tas poreikis artimuoju laikotarpiu niekur neišnyks. Todėl, kalbėdami su EK užsiminiau, jog mes norėsime tam tikros išlygos dėl biudžeto deficito. Kitaip tariant, šios išlaidos yra kritiškai svarbios ir tokios mažos šalys ar mažos ekonomikos kaip Baltijos valstybės ar kai kurios kitos, negali viso šito automatiškai perkelti į mokestinę naštą verslui ir gyventojams, nes turėsime stagnuojančią ekonomiką, mažėjantį vartojimą ir dar mažesnes pajamas į biudžetą“, – sakė jis.
G. Paluckas taip pat užsiminė apie juridinių asmenų pelno mokesčio padidinimą vienu procentu. Premjeras teigė, kad niekam nėra smagu dėl to. Vis dėlto, sudėjus tai kartu su ekonomiką skatinančiomis ir su biurokratijos mažinimo priemonėmis, su prieiga prie pigesnio kapitalo, per investicinių projektų lengvatą, per mokslo technologinės ir eksperimentinės plėtros lengvatas tas mokesčių padidėjimas bus kompensuotas įmonėms, kurios didina „ekonomikos pyragą.“
„Tuo tarpu tie, kurie visiškai nesiruošia to daryti, matyt, turi kitokį konkurencingumo ekonomikoje modelį ir tas 1 proc. tikrai jų iš rinkos neišstums. Čia kol kas esame diskusijų tam tikroje fazėje. Ateinančiais metais per pirmus 3-4 mėnesius bus paruošti galimi siūlomi sprendimai ir tada plačiai diskutuosime“, – teigė G. Paluckas.
Premjeras akcentavo, kad koalicijos viduje reikia pirmiausiai išsiaiškinti, kas priimtina, kas nepriimtina, kalbant apie mokestinės politikos pakeitimus. Anot jo, praeita valdžia įstatymo pataisų, susijusių su mokesčių pakeitimu, taip ir neatnešė į Seimo salę, nes susipyko koalicijos partneriai.
„Mūsų tikslas yra apsitarus, sugalvojus, sutarus dėl pačių principų paruošti galimus teisės akto projektus, tada sumodeliuoti jų poveikį, nes dažnai baimės akys didelės ir, atrodo, ateis Algirdas Sysas ir atims iš visų viską, kas uždirba daugiau kaip 3 tūkst. eurų per mėnesį. Taip nebus. Tiesiog reikia parodyti žmonėms aiškiai, koks yra jūsų papildomas indėlis ir kur nukeliaus jūsų pinigai“, – kalbėjo G. Paluckas.
Premjeras teigė, kad šis procesas truks iki pavasario sesijos, tačiau tai nereiškia, kad iš karto kažkas bus priimta.
Jis taip pat teigė, kad kai kurie pasiūlymai iš praeitos Vyriausybės, bus išmesti į šiukšlių dėžę, pvz. nekilnojamojo turto mokestis. Premjeras tikino, kad valdantieji turi savo kitokį „pamąstymą, kuris bus atskleistas vėliau.“
Pasak G. Palucko, net EK ir kitos finansinės institucijos kalba, kad Lietuvos mokesčių sistema yra netvari. Jo teigimu, Lietuva yra tarp dviejų ugnių – tokios eksporto rinkos kaip Vokietija šiandien stagnuoja ir neaišku, kada atsigaus, o Lietuvos ekonominis augimas yra sąlygotas vidaus vartojimo.
„Čia reikalingas subalansuotas požiūris, tačiau principas išlieka tas pats: finansai turi būti tvaresni, perskirstymas turi šiek tiek padidėti, naštą turi nešti tie, kurie ją pajėgs panešti, neaukojant nei ekonominio augimo, nei vidaus vartojimo“, – kalbėjo G. Paluckas.
Be imigracijos Lietuva neišsivers
G. Paluckas kalbėdamas apie gimstamumo skatinimą, teigė, kad be imigracijos Lietuva niekaip neišsivers, tik klausimas, ar ta imigracija bus valdoma.
„Ar tai bus iš kultūriškai artimų šalių? Ar nebus socialinio dempingo, kai žmonės sutinka dirbti už mažesnius atlyginimus. Čia yra iššūkiai, su kuriais reikia susitvarkyti, tačiau imigracija yra reikalinga visiems mums, nes darbo vietų yra, kas tuos darbus dirbtų vis tik sunkiai surandame“, – sakė jis.
Premjero teigimu, moderni visuomenė turi tam tikras gyvenimo madas kaip siekti pasitenkinimo arba profesinę karjerą statyti prieš šeimos planavimą. Visgi, ką rodo mokslas, sakė jis, paslaugos šeimai nuo ikimokyklinio ugdymo įstaigų prieinamumo iki šeimos ir darbo grafiko lankstaus derinimo ir t. t. ir yra tai, kas lemia, jog ta vaikų našta šeimoje yra mažesnė.
„Tai nereiškia, kad mes vėl pradėsime kaip anksčiau po 3-4 vaikus šeimose turėti, bet tuo galima šiek tiek stabilizuoti“, – teigė G. Paluckas.
Premjero klausta, kokiomis sąlygomis Lietuva turėtų siųsti savo karius į Ukrainą, juolab kad išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas akcentuoja, jog po galimų paliaubų Ukrainoje reikės taikdarių. G. Paluckas nurodė, kad ukrainiečius ruošiantys specialistai dirba Ukrainoje jau ne vienerius metus.
„Kalbant apie JAV poziciją, apie D. Trumpo poziciją, vis tik reikia luktelėti, kol jis ją suformuos, nes prezidentas Trumpas pasižymi nuomonių kaita ir tam tikra improvizacija, kuri kartais duoda tikrai neblogą impulsą“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie tolimesnę Ukrainos paramą, G. Paluckas teigė, jog dabar yra aibė neišnaudotų priemonių: finansiniai ištekliai, kuriuos viena ar kita ES valstybė dėl tam tikrų išskaičiavimų stabdo, karinė pagalba ginklais, kai įsibėgėjus rinkiminėms kampanijoms, pvz. Vokietijoje, diskutuojama dėl ginklų tiekimo.
„Taip kad mes tikrai turime aibę neišnaudotų priemonių iki tol, kol mes turėsime galvoti ar samprotauti, kas būtų, jeigu būtų tam tikros paliaubos pasiektos, kokia nusistovėtų linija ir ką ten reikėtų daryti“, – teigė jis.
Lietuva ir toliau rems Ukrainą, sakė G. Paluckas.
„Mes manome, kad pagalba Ukrainai tiek finansinė, tiek parama ginkluote yra kritiškai svarbi“, – pažymėjo jis.
Ministras pirmininkas taip pat pažymėjo, kad naujoji Vyriausybė įsipareigoja gynybai skirti 3,5 proc. nuo BVP. Ginkluotės pavidalu Ukrainai skiriama bus 0,25 proc. nuo BVP.
Premjeras taip pat teigė, kad vienas iš siekių yra, jog paskui „Rheinmetal“ ir kitų projektų kartu su Ukraina, gimtų nauja ekosistema, į kurią pavyktų įtraukti tiek italų, tiek prancūzų, tiek kitų šalių gynybos pramonės gigantų.
Sulaukta klausimo, kaip atsirado Kęstučio Budrio kandidatūra
G. Palucko klausta, ar užsienio reikalų ministru tapęs buvęs prezidento patarėjas Kęstutis Budrys rodo, jog LSDP neturėjo savo kandidato, ar tai yra kompensacija prezidentui už patirtus nepatogumus formuojant koaliciją, ar čia yra investicija į būsimus santykius.
„Jį kaip augantį ir kylantį politiką prezidento pašonėje jau mačiau kurį laiką iš jo įvairiausių pasisakymų ir publikacijų įvairiose žiniasklaidos priemonėse. Tikrai jo prisijungimas prie Vyriausybės yra labai rimtas ir stiprinantis žingsnis ne tik pačių užsienio reikalų kompetencijų, bet taip pat tarpinstitucinio suderinamumo, nes ilgą laiką mes turėjome, švelniai tariant, ydingą situaciją, kai su užsienio reikalų ministru ne tai, kad nesusišnekėdavo prezidentas, bet ir susitikti vargiai galėdavo. Manau, šį klausimą dabar išspręsime paprasčiau“, – sakė G. Paluckas.
