Lietuvoje

2019.02.05 06:44

Kremliaus žvalgybos čiuptuvai Lietuvoje: paskelbė, kurie žmonės – pagrindinis Rusijos taikinys

Antradienį Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento paskelbtoje Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje perspėjama, kad Rusijos žvalgybos ir toliau intensyviai užsiima Lietuvos piliečių verbavimu, tačiau šios operacijos perkeliamos į pačią Rusiją ir trečiąsias šalis. Lietuvos žvalgybos institucijos skelbia, jog Kremliaus akiratyje dažniausiai atsiduria su Rusija ir Baltarusija ryšių turintys Lietuvos politikai ir valstybės tarnautojai, neretai turintys giminių minėtose šalyse.  

Operacijas prieš Lietuvą perkelia į kitas teritorijas

Grėsmių ataskaitoje tvirtinama, kad Rusijos žvalgybos tarnybos veikloje prieš Lietuvą vis plačiau taiko technines priemones, Lietuvos piliečių verbavimo intensyvumas išlieka aukštas. Vis dėlto, kaip teigiama dokumente, Rusijos žvalgybos operacijų prieš Lietuvą geografija išsiplėtė – Lietuvai vis labiau ribojant Rusijos žvalgybą, prisidengiant diplomatine priedanga, operacijos perkeliamos į pačią Rusiją ar trečiąsias valstybes.

„Lietuvoje Rusijos žvalgybos tarnybų darbuotojai arba jų agentai pasirenka taikinius, juos tiria, užmezga pirminius kontaktus, tačiau tolimesnį žvalgybinį darbą perkelia į kitų valstybių teritorijas“, – teigiamas grėsmių vertinimo atskaitoje.

Lietuvos žvalgybos institucijų dokumente atkreipiamas dėmesys į tai, kad Rusijos žvalgybos tarnybos manipuliuoja bendra patirtimi Sovietų Sąjungoje ir nostalgija sovietinei praeičiai ne tik skleisdamos prieš Lietuvos valstybingumą nukreiptą propagandą, bet ir naudoja ją verbuojant Lietuvos piliečius – žvalgybų taikiklyje atsiduria ideologiškai artimi Rusijai žmonėms arba tie, kurie lankosi Rusijos ir Baltarusijoje.

„Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos ypač didelį dėmesį skiria ryšių su Rusija ir Baltarusija turintiems Lietuvos politikams ir valstybės tarnautojams. Žvalgybos tarnybos pradeda svarbius postus gavusių asmenų, turinčių giminystės ar kitokių ryšių su Rusija ir Baltarusija, žvalgybinius patikrinimus. Jų giminaičius Rusijoje ar Baltarusijoje pradeda lankyti vietos saugumo pareigūnai, su jais pačiais kontaktus užmezga su diplomatine priedanga dirbantys žvalgybos karininkai, informacija apie juos renkama kitais būdais“, – dėstoma grėsmių vertinimo ataskaitoje.

Kibernetinėje erdvėje didžiausias pavojus išlieka tas pats

„Didžiausią grėsmę Lietuvos kibernetinei erdvei kelia Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos – jos vykdo žvalgybą, rengia IT sistemų trikdymą ir prisideda vykdant įtakos operacijas“, – teigiama VSD ir AOTD Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje.

Dokumente teigiama, kad Rusijos žvalgyba prieš Lietuvą naudoja technologiškai itin pažangius kibernetinius įrankius, kurie neaptinkami įprastomis sistemų apsaugos priemonėmis. Aktyviausią kibernetinį šnipinėjimą Lietuvoje vykdo GRU grupuotė „Sofacy/ATP28“ ir FSB grupė „Agent.btz/Snake“. Jų taikinyje – politinė, kartinė ir ekonominė informacija.

Grėsmių vertinimo ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad 2018 m. fiksuoti pasikartojantys Rusijos bandymai vykdyti Lietuvos energetikos sektoriaus sistemų žvalgybą.

Kibernetinis saugumas, AFP/Scanix nuotr.

Kremliaus taikinyje – 2019-2020 m. rinkimai Lietuvoje

VSD ir AOTD Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje pažymima, kad Rusija, siekdamas paveikti visuomeninius ir politinius procesus Lietuvoje, išnaudoja Lietuvos Konstitucijos laiduojamas žmogaus laisves ir teises. Šiam tikslui taip pat naudojama ardomojo pobūdžio tėvynainių politika, siekiant skatinti prieš priešpriešą Lietuvos visuomenėje, rusofobiją.

Kaip teigiama grėsmių vertinimo ataskaitoje, dažnai Lietuvai diskredituoti Kremlius bando išnaudoti įvykius, nesusijusius su esą pažeidžiamomis rusakalbių teisėmis. Vis dėlto Lietuvos žvalgybų specialistai pastebi, kad 2018 m. po kelerių metų pertraukos su neformaliomis dešiniųjų ekstremistų grupėmis siejami asmenys Lietuvos surengė kelis smurto išpuolius, tačiau šios šie veiksmai nėra siejami su rusofobija.

VSD ir AOTD tvirtina, kad Rusijos atstovai palaiko ryšius su Lietuvoje veikiančių negausių prokremliškų pažiūrų visuomeninių ir politinių judėjimų lyderiais ir atskirais politikais. Anot Lietuvos žvalgybos tarnybų, 2019-2020 m. Lietuvoje vyksiantys rinkimai (savivaldos, prezidento, Europos Parlamento, Seimo) sukuria prielaidas Rusijai bandyti paveikti politinius procesus nuo savivaldos iki europinio lygmens klausimų.

„Šiuo metu nėra jokių pagrįstų prielaidų teigti, kad Rusijai yra pavykę įgyti įtaką Lietuvos strateginiams politiniams sprendimams, tačiau Kremlius savo nuolatiniais bandymais kištis į Lietuvos politinius procesus siekia sumažinti pasitikėjimą demokratinėmis procedūromis, laisva visuomenės valia ar jos išrinktais politikais“, – teigiama grėsmių vertinimo ataskaitoje.

Kaip vienas iš pavyzdžių, kaip Rusija gali kištis į Lietuvos rinkimus, nurodomi Rusijos turimi pajėgumai platinti propagandą bei dezinformaciją lietuviškoje socialinėje žiniasklaidoje.

„Neatmestina, kad šie pajėgumai gali būti išnaudoti per 2019 m. rinkimų ciklą Lietuvoje“, – perspėjama grėsmių ataskaitoje.

Į propagandos mašiną įsilieja ir vieši asmenys, taikysis į svarbią bylą

Grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje tvirtinama, kad į Rusijos propagandos kampanijas įsitraukia ir Rusijos aukšto rango valstybės tarnautojai ir politikai. Vieni tokių asmenų, kaip pastebi Lietuvos žvalgyba, 2018 m. buvo Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova, savo pasisakymuose siekusi diskredituoti Lietuvos rezistencinės kovos prieš Sovietų okupaciją dalyvius, ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kalbėjęs apie esą blogėjančią rusakalbių situaciją Lietuvoje.

M. Zacharova, Reuters/Scanpix nuotr.

„Į Lietuvą atvykdavo Rusijos žiniasklaidos holdingų „VGTRK“ (Rossija1), „Gazprom-media“ (NTV) ir akcinės bendrovės „Pirmais kanalas“ darbuotojai, kurie rengė propagandinius reportažus apie Lietuvos 100-mečiui skirtus renginius kaip apie atgimstančio nacizmo apraiškas“, – VSD ir AOTD ataskaitoje vardijami kiti Rusijos propagandos pavyzdžiai.

Be to, tvirtinama dokumente, minėtų Rusijos žiniasklaidos kanalų paruoštose laidose kaip kviestiniai svečiai dalyvavo prokremliškų pažiūrų asmenys iš Lietuvos.

Grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad Rusija sieks toliau menkinti Lietuvos valstybingumą.

„Labai tikėtina, kad vienu iš pagrindinių taikinių Lietuvoje 2019 m. taps planuojamas priimti teismo nuosprendis Sausio 13-osios byloje. Tikėtina, kad šia proga suintensyvės Kremliaus propagandinės kampanijos, skleidžiančios „savi šaudė į savus“ naratyvą. Neatmestinos provokacijos prieš buvusius ar esamus Lietuvos valdžios ir teisėsaugos institucijų pareigūnus, susijusius su Sausio 13-osios byla“, – tvirtinama ataskaitoje.

Perspėja dėl investuotojų iš trečiųjų šalių

Lietuvos žvalgybų tarnybų dokumente išskiriamos ir dvi ekonominės grėsmės Lietuvai: Baltarusijoje statoma atominė elektrinė (AE) ir rizikingi investuotojai iš trečiųjų šalių, veikiantys per ofšorines struktūras ir ES registruotas įmones.

Pranešime teigiama, kad Lietuvos kaimynystėje statoma Baltarusijos AE neatitinka saugomo standartų, o jos statytojai, Rusijos įmonė „Rosatom“ manipuliuoja saugumo ataskaitomis ir nepaiso tarptautinių specialistų užfiksuotų trūkumų. Saugumo ekspertai taip pat pabrėžia, kad AE paskirtis – Rusijos pozicijos stiprinimas regione.

Antroji grėsmė – išaugęs kompanijų, siekiančių vykdyti veiklą Lietuvos finansų sektoriuje, skaičius. Tokiomis galimybėmis domisi prieštaringos reputacijos rinkos dalyviai, Lietuvos bei užsienio piliečiai. Naudojant sudėtingas ir neskaidrias verslo valdymo formas jie siekia nuslėpti tikruosius naudos gavėjus ir sumažinti mokestinę naštą. Taip pat pastebima, kad 2018 m. Lietuvoje trečiosios šalies asmuo įsigijo bendrovę bei galimai bandė rinkti Rusijos ginkluotosioms pajėgoms reikalingus duomenis.