Lietuvoje

2019.02.05 09:30

Lietuvos žvalgybos ataskaita: Rusija bandys išnaudoti Vakarų silpnąją vietą

Andrius Balčiūnas, LRT.lt2019.02.05 09:30

Antradienį paskelbtoje 2019 m. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje, žvalgybos tarnybos tradiciškai didelį dėmesį skiria Rusijai. Ataskaitoje nurodoma, kad Rusija ateityje išlaikys dideles geopolitines ambicijas, ne tik kišis į kaimyninių šalių vidaus politiką, bet ir didins savo įtaką Afrikoje, bendradarbiaus su Kinija ir efektyviai modernizuos karinius pajėgumus.

Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos parengtoje ataskaitoje aptariama ir Rusijos vidaus padėtis.

Žvalgybininkai pažymi, jog dabartinis Rusijos režimas supranta, jog šalies ekonomika lėtės ir tai kels iššūkius. Todėl Kremlius bando įgyvendinti tam tikras reformas, paskatinti ekonomikos augimą valstybės finansuojamais megaprojektais, tačiau politinė sistema nebus keičiama.

„Personalinė valdančiojo elito sudėtis keičiasi nežymiai, jo pagrindą iki šiol sudaro žvalgybos ir saugumo tarnybų darbuotojai bei režimui lojalūs technokratai“, – rašoma ataskaitoje.

Vis tik, po 2018 metais įvykusių Rusijos prezidento „rinkimų“ buvo imtasi kai kurių nepopuliarių reformų, kurios iššaukė protestus, į kuriuos Kremlius reaguoja nuosaikiai: „Socialinius protestus Kremlius laiko vienu iš būdų sumažinti įtampą visuomenėje, represijų imamasi tik prieš asmenis, keliančius režimui nepalankius politinius reikalavimus.“

Reformų nepopuliarumas ir protestai, Lietuvos žvalgybos tarnybų vertinimu, nekelia grėsmės režimo stabilumui. „Neatmestina, kad kylantys sunkumai užtikrinant stabilumą ir gerovės augimą gali priversti Kremlių taikyti jau išbandytus sprendimo būdus – imtis agresyvių užsienio politikos veiksmų, o kartais net avantiūrų“, – teigiama ataskaitoje.

Didelės ambicijos

VSD ir AOTD vertinimu, mažai tikėtina, kad V. Putinas švelnins agresyvią Rusijos užsienio politiką. Ataskaitoje pažymima, kad Rusija ir toliau demonstruoja ambicijas būti pripažinta pasauline galia, „turinčia teisę į išskirtinę geopolitinių interesų zoną“.

Todėl esą režimas tikisi, kad Vakarų susiskaldymas ir nesutarimai įvairiais klausimais užgoš Rusijos keliamą grėsmę. Kartu, Kremlius ir toliau bandys naudotis savo suvokiamu Vakarų politinių lyderių „silpnumu“.

Žvalgybininkai pažymi, kad siekdamas suskaldyti Vakarus, Kremlius mezga kontaktus su piliečiais, kurie yra nepatenkinti esama valdžia, globalizacija ir tariamu suvereniteto praradimu: „Kremlius ieško kontaktų su akademine bendruomene, kuri jaučiasi neišgirsta, siekia pradėti diskusijas, kuriose galėtų pristatyti rusišką pasaulio viziją ir Rusijos siūlomus problemų sprendimo būdus.“

Reuters/Scanpix nuotr.

Ataskaitoje nurodoma, kad Rusija stiprina savo vaidmenį Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje. Kremlius pasinaudojo Sirijos konfliktu, kad taptų žaidėju, be kurio neįmanoma spręsti regiono klausimų. Taip pat Rusija ieško sąjungininkų Afrikos žemyne, kad atsvertų Kinijos, Europos ir JAV įtaką.

Taip pat žvalgybininkai rašo, kad Rusija bendradarbiauja su Kinija kariniame sektoriuje. Komunistinė Kinija padeda Rusijai įsigyti įvairią techniką, taip apeinant Vakarų taikomas sankcijas, teikia investicijas ir perka energetinius išteklius. Tačiau komunistinė Kinija esą nemato Rusijos kaip lygiaverčio partnerio.

Apskritai, Rusijos užsienio politikos pasiekimai ataskaitoje vertinami kaip menki.

„Rusija nesėkmingai bando normalizuoti santykius su Vakarais savo diktuojamomis sąlygomis. Vakarų valstybės vis aiškiau supranta Rusijos keliamas grėsmes ir imasi bendrų atsako priemonių“, – rašoma ataskaitoje.

Dėmesys kaimynams

Ataskaitoje pažymima, jog ateityje Kremlius paveikti Baltijos šalių padėtį bandys ne tiesiogiai, bet per europines institucijas Briuselyje bei vykdomas kampanijas didžiosiose Europos sostinėse.

Taip pat ir toliau augs V. Putino dėmesys Baltarusijai, siekiant kuo labiau kontroliuoti šią šalį, paversti ją finansiškai priklausoma nuo Rusijos. Baltarusijoje jau bandyta kurti alternatyvias žiniasklaidos priemones, kurios transliuotų antibaltarusišką ir antivakarietišką propagandą.

Anot žvalgybininkų, Rusija sieks ir toliau naudotis įšaldytais konfliktais, taip išplėsdama savo įtaką Armėnijoje. Čia bus stengiamasi diskredituoti pokyčių trokštančios visuomenės dalies protestus, kad šie „posovietinėse valstybėse netaptų sektinu pavyzdžiu“.

Galima tikėtis, kad Rusija bandys kištis į 2019 m. rinkimus Moldovoje. „Nors prokremliškų pažiūrų Moldovos socialistų partija yra populiariausia partija šalyje, Kremlius negali būti užtikrintas jos absoliučia pergale rinkimuose“, – rašoma ataskaitoje.

Reuters/Scanpix nuotr.

Vertinant padėtį Ukrainoje, žvalgybininkai pažymi, jog Kremlius neturi realių svertų paveikti padėtį šioje šalyje, todėl bandys naudotis savo agentais aukštuose politikų sluoksniuose. Taip pat ataskaitoje pažymima, jog Ukrainos Stačiatikių Bažnyčios atsiskyrimas nuo Maskvos patriarchato dar sumažina Kremliaus galimybes daryti įtaką ukrainiečiams.

Ypatingas dėmesys tenka Kerčės sąsiauriui, kuriuo Rusija naudojasi. „Situacija Azovo jūroje gali didinti ir karinę įtampą Donbase tarp Ukrainos ir Rusijos kontroliuojamų separatistinių respublikų, vis dėlto artimiausioje perspektyvoje atviro konflikto atsinaujinimas Donbase yra mažai tikėtinas“, – teigiama ataskaitoje.

Aktyvumas Kaliningrade auga

Žvalgybininkai pažymi, jog esminis Rusijos užsienio politikos įrankis ir toliau bus ginkluotosios pajėgos. Todėl jos yra stipriai modernizuojamos.

„Kitaip nei esminės šalies ūkio reformos, karinė reforma vykdoma nuosekliai ir sėkmingai, pajėgos sistemingai modernizuojamos: modernizuota ginkluotė, pertvarkyta ginkluotųjų pajėgų struktūra, ir valdymas“, – rašoma atatskaitoje. V. Putinas esminį potencialą skiria branduoliniams šalies pajėgumams.

Nors oficialiai Rusija gynybai skiria mažiau nei 3 proc. BVP, ataskaitoje nurodoma, kad iš tikrųjų šis skaičius gali būti didesnis.

Ataskaitoje pabrėžiama, kad Rusija Kaliningrado srityje ir toliau stiprina bei atnaujina savo karinę grupuotę.

„Jau artimiausioje perspektyvoje Kaliningrado srityje ketinama sukurti dar vieną kovinį vienetą – tankų pulką. Taip pat ketinama naujomis artilerijos sistemomis perginkluoti Kaliningrade dislokuotą artilerijos brigadą. Vietoje šiuo metu brigadoje turimų „Grad“ sistemų ketinama atgabenti didesnio veikimo nuotolio reaktyvines salvių ugnies sistemas „Uragan“, – teigiama grėsmių vertinimo ataskaitoje.

Dokumente pažymima, kad karinis aktyvumas ypač padidėjo šalia Lietuvos sienos (ties Kudirkos Naumiesčiu) esančiame Dobrovolsko poligone, kuriam treniruojasi Kaliningrade dislokuoto 11-ojo armijos korpuso padaliniai ir Baltijos laivyno jūrų aviacijos orlaiviai.

Reuters/Scanpix nuotr.

Tačiau tikimybė, kad Rusija ryšis atvirai karinei kampanijai prieš Baltijos valstybes, žvalgybininkų vertinimu, yra maža. Nepaisant to, Kremlius ir toliau vysto karinę infrastruktūrą ir modernizuoja kovinius dalinius, nukreiptus prieš Vakarus, taigi, ir Lietuvą.

Žvalgybos duomenimis, Rusijos kariniai daliniai gali stoti į kovos veiksmus praėjus 24–48 val. po įsakymo gavimo, o tai leidžia pradiniame konflikto etape įgyti persvarą prieš kaimynines valstybes. Taip pat Rusija vysto trumpo nuotolio strateginę branduolinę ginkluotę, kuri kelia tiesioginę grėsmę Lietuvos ir kitiems Europos miestams.