Sirgus pirmos stadijos vėžiu vaiko ne tik įsivaikinti, bet ir globoti nebus leista 5 metus po ligos, antros stadijos – 10 metų. Jeigu vėžys smogė stipriau, globoti vaiko nebus galimybės apskritai. Archajiška, tokio reguliavimo niekur kitur Europos Sąjungoje nėra, situaciją apibendrino Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas Šarūnas Narbutas.
Įsivaikinimas, atrodytų, lieka paprasčiausiu keliu sirgusiems vėžiu turėti atžalų, nes ligos gydymas – chemoterapija ir radijoterapija – yra kenksmingas vaisingumui. Kaip pabrėžė Š. Narbutas, deja, bet dažnas apie riziką vaisingumui sužino tada, kai būna jau vėlu.
Biologiniai vaikai Lietuvoje įmanomi teoriškai
Tačiau yra ir kitas kelias. Tiesa, jis kol kas tik teorinis. Vėžiu vis dar serganti Jovita Stalmakova dar nepraranda vilties susilaukti ir biologinių vaikų.
J. Stalmakova apie savo onkologinę ligą sužinojo būtent tada, kai pradėjo planuoti vaikus. Ji pasakojo pati daug besidomėjusi ir taip sužinojusi, kad po gydymo greičiausiai taps nevaisinga. Dėl to ji su vyru užsišaldė embrionų. Tai reiškia, kad bent teorinę galimybę susilaukti biologinių vaikų ši šeima turi. Pati embriono išnešioti moteris nebegali, todėl vienintelis kelias tam – surogatinė motinystė, kuri šiuo metu Lietuvoje neegzistuoja.
„Šiuo metu man visos durys užvertos. Negaliu turėti vaiko, žinau, kad moksliškai tai įmanoma, žinau, kad viskas yra padaroma, netgi turiu susiradusi surogatinę mamą“, – atviravo ji.
Nors dabar biologinio vaiko turėti Lietuvoje jai neįmanoma, J. Stalmakova POLA organizuotoje spaudos konferencijoje apie onkologinių ligonių diskriminaciją sakė neprarandanti vilties: „Aš galbūt sulauksiu to amžiaus, kol galėsiu susilaukti savo biologinio vaiko Lietuvoje.“
Šeimų kaip J. Stalmakovos – tūkstančiai
Supratusi, kad biologinio vaiko artimiausiu metu susilaukti negalės, moteris svarstė apie įsivaikinimą. Tačiau globoti vaiką geriausiu atveju ji galėtų po 5 ar 10 metų nuo pasveikimo, o jeigu vėžys išplistų – niekada.
„Tai yra labai didelė problema. Žinau, kad tokių moterų yra daugiau. Ne aš vienintelė tokia. Tiesiog prašau, kad man būtų suteikta galimybė auginti savo ar ne savo vaiką. Matau savo ateitį ir man mano ateities vizija siejasi tik su tuo, kad šeimoje auginu vaikus“, – kalbėjo J. Stalmakova.
Š. Narbutas, E. Genio/LRT nuotr.
Kad su tokiomis problemomis susijusių šeimų yra tūkstančiai, akcentavo ir POLA prezidentas Š. Narbutas.
„Tokio reguliavimo kitose Europos Sąjungos šalyse nėra ir mes dėsime visas pastangas norint išsiaiškinti, iš kur tokie reikalavimai atsirado – čia tiesiog archajiška. Suprantama, kad kažkada, prieš 30 metų, onkologinių ligų išgyvenamumas buvo kitas ir tie poįstatyminiai aktai galėjo būti kiti. Bet dabar kalbame apie tai, kad onkologinė liga nėra mirties nuosprendis, žmonės gyvena ir nori kurti šeimą ir padėti mūsų valstybei ir auginti naują kartą, bet to padaryti negali“, – kalbėjo POLA prezidentas.
Kaip pabrėžė Š. Narbutas, yra tokių porų, kurios, sužinojusios apie ligą, negali užšaldyti lytinių ląstelių, nes, pagal Lietuvos įstatymus, tai padaryti gali tik susituokę.
„Tuomet, kai sužinojo, kad pacientė serga onkologine liga, reikėjo pradėti gydymą, tikrai negalėjai galvoti, per kiek laiko susituoksi. Dėl to, kad jų teisinis statusas nebuvo santuoka, pagal Pagalbinio pavaisinimo įstatymą, jie neturėjo teisės užsišaldyti embrionų“, – aiškino Š. Narbutas.
Vasario 4-ąją, minint Pasaulinę kovos su vėžiu dieną, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) kartu su Seimo nare Agne Bilotaite surengė žiniasklaidos konferenciją, kurios metu palietė daugeliui onkologinių pacientų itin jautrią diskriminacijos temą. Visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje kasmet daugėja vėžį sėkmingai įveikusių pacientų.
