Lietuvoje

2019.02.15 10:10

Jauniausio Lietuvos miesto gyventojų norai – lietuvių kalba ir didesni atlyginimai

Modesta Gaučaitė, LRT.lt 2019.02.15 10:10

„Labiausiai jie nori pasijusti integruoti Lietuvoje“, – apie jauniausio Lietuvos miesto Visagino gyventojus portalui LRT.lt sakė jiems atstovaujantis parlamentaras Algimantas Dumbrava. Nors lietuvių šiame mieste mažuma, portalo LRT.lt kalbinti pašnekovai teigė, kad jame gyvenantys kitų tautybių žmonės Lietuvą laiko sava šalimi ir siekia išmokti lietuvių kalbos bei čia įsitvirtinti. 

Kuo gyvena Vilnius? Kaunas? Visaginas? Širvintos? Artėjant savivaldos ir merų rinkimams portalas LRT.lt ruošia publikacijų ciklą, kuriame apžvelgs, su kokiomis problemomis susiduriama skirtingose savivaldybėse ir kaip siekiama jas spręsti.  

Savivaldybės atstovas kalbėdamas su portalu LRT.lt atrodė nusiteikęs pozityviai. Kone 500 renginių per metus, stiprios tautinės bendruomenės, aktyvūs kultūriniai vaikų ir suaugusiųjų kolektyvai, vardai, garsinantys miestą ir pakankamas valdžios dėmesys – tokius Visagino privalumus vardijo savivaldybės administracijos direktorius Sergejus Mickevičius.

O štai visaginiečiams atstovaujantis parlamentaras A. Dumbrava pasakojo sulaukiantis nemažai gyventojų, norinčių integruotis Lietuvoje, klausimų. Ne paslaptis, kad didžąją dalį Visagino gyventojų sudaro kitataučiai. Pasak A. Dumbravos, į jį besikreipiantiems žmonėms kyla įvairių rūpesčių – kam dėl pilietybės, kam dėl pensijos, tačiau, kaip sakė Seimo narys, nė vienas jam nesakė norintis išvykti svetur.

Visgi išvykstančių svetur ar tiesiog į kitus Lietuvos miestus netrūksta. Jų padaugėjo po to, kai buvo pradėti Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbai ir daugiau nei 2 tūkst. ten dirbusių žmonių, tarp jų ir dalis visaginiečių, neteko darbo. Kalbinti pašnekovai neneigė, kad nedarbas Visagine išlieka problema, tačiau, pasak jų, – ne tragedija.

Kandidatai – penki

Į mero postą kovą vyksiančiuose rinkimuose pretenduoja penki kandidatai: Lietuvos socialdemokratų partijos iškeltas Virginijus Andrius Bukauskas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas Erlandas Galaguzas, Dmitrijus Ikonikovas, iškeltas Rusų aljanso ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos, šiuo metu miestui vadovaujanti Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) kandidatė Dalia Štraupaitė bei su visuomeniniu rinkimų komitetu „Visaginas – tai mes“ mero posto siekiantis Jevgenijus Šuklinas.

Tikslas – integracija

Vienmandatėje Visagino–Zarasų apygardoje išrinktas parlamentaras A. Dumbrava pasakojo sulaukiantis įvairių visaginiečių klausimų. Kai kurie jų kreipiasi dėl savivaldos problemų, tačiau dažniausiai sulaukiami prašymai – dėl kitataučių integracijos Lietuvoje. Anot politiko, kai kurie tiesiog siekia išspręsti problemas, susijusias su pensijomis ar sveikatos draudimu, o yra ir tokių, kurie nori išmokti lietuvių kalbos ir įsilieti į darbo rinką.

Seimo narys kalbėjo, kad į jį kreipiasi senyvo amžiaus žmonės, kadaise gyvenę Rusijoje, tačiau neturėdami ten artimųjų nusprendę atvykti gyventi pas vaikus į Visaginą: „Na ir atsiranda tokios problemos kaip sveikatos draudimas, nes jie neturi pilietybės, bet žmonės pagyvenę, norėtų būti apdrausti sveikatos draudimu. Labai daug yra klausimų, kad atvykę į Lietuvą žmonės negauna pensijos.

A. Dumbrava, E. Genio/LRT nuotr.

Kadaise jie dirbo Sovietų Sąjungoje, tarkime, Ukrainoje, Rusijoje ar Baltarusijoje, po to atidirbę Lietuvoje gauna lietuvišką pensiją. Tačiau jiems reikia gauti ir pensiją iš tos valstybės, kur dirbo ir dėl to kyla daugybė nesusipratimų.“

Klausimų kyla ir dėl pilietybės. A. Dumbrava pasakojo, kad į jį kreipėsi Visagine gyvenanti moteris, Lietuvos pilietė, ištekėjusi už ruso. Su vyru ji susilaukė vaikelio. Tiesa, kūdikis gimė ne Lietuvoje – moteris vaiką pagimdė Kryme. Tad vaikas neturi Lietuvos pilietybės: „Dabar mama yra Lietuvos pilietė, bet dukrai Lietuvos pilietybės neduoda, kadangi gimė ne ten, kur reikia.“

Politikas pasakojo, kad Visagine gyvenantys kitataučiai įsilieja į mūsų valstybės gyvenimą, bando mokytis kalbos, susirasti darbus. Kaip sakė A. Dumbrava, kalbos mokytis norintieji kreipiasi ir klausia, kur jie galėtų jos mokytis. Jiems sudaromos galimybės, rengiamos programos, kurių metų mokoma lietuvių kalbos. Išmokę ar besimokantys kalbos jie ieškosi darbo rajone esančiose įmonėse.

„Nebuvo nė vieno atėjusio, norinčio kažkur išvažiuoti, ieškančio dėl to konsultacijos. Daugiausia jie nori pasijusti labiau integruoti Lietuvoje“, – LRT.lt sakė A. Dumbrava.

Visaginas, BNS nuotr.

Keitėsi požiūris į kalbos mokymąsi

Savivaldybės administracijos direktorius S. Mickevičius portalui LRT.lt komentavo, kad nors dauguma Visagino gyventojų yra ne lietuvių tautybės, jie jaučiasi gyvenantys savo valstybėje. Todėl, pasak jo, integracija nėra esminė gyventojų problema.

Savivaldybės atstovas teigė, kad skundų dėl kitataučių pensijų ar panašių dalykų savivaldybė negauna. Žmonės esą dažniau kreipiasi dėl socialinių išmokų ar kitų klausimų, esančių savivaldybės kompetencijos ribose. Be to, jis tikino, kad Visagine veikia stiprios tautinių mažumų – rusų, baltarusių, ukrainiečių – bendruomenės, padedančios išspręsti kilusias problemas.

Tiesa, S. Mickevičius neslėpė, kad kiek kitokia situacija yra kalbant apie lietuvių kalbos mokėjimą. Pašnekovas teigė, kad ji keičiasi jau gerą dešimtmetį. Anot jo, dar prieš 10 metų poreikis mokytis kalbos buvo gerokai mažesnis, tačiau dabar žmonės siekia išmokti kalbos ne tik dėl pažymėjimo, bet ir dėl atsiveriančių galimybių.

„Dėl kalbos mokėjimo yra tam tikrų problemų, neslėpsime. Tačiau situacija paskutiniu metu ypač pagerėjo. Žmonės suprato, kad jiems kalba reikalinga ne dėl „varnelės“ ar pažymėjimo darbui, o kad tai reikalingas dalykas, atveriantis visai kitas galimybes“, – LRT.lt sakė pašnekovas.

Jis pripažino, kad atvykusiems į Visaginą iš kitų miestų gali būti keista gatvėje, parduotuvėse ar panašiose vietose girdėti kalbant tik rusiškai. Tačiau jis teigė, kad tokia situacija suprantama, nes, pasak jo, tik apie penktadalį Visagino gyventojų sudaro lietuviai.

Nedarbas – virš šalies vidurkio, bet tragedijos nemato

Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metu pradžioje Visagino savivaldybėje fiksuotas nedarbas siekė 12,3 proc. (moterų 13,8 proc., vyrų – 10,6 proc.). Praėjusiais metais Visagine registruoti 1375 darbo pasiūlymai. Tai 1,6 karto viršijo ieškančiųjų darbo skaičių, kurių 2018-aisiais registruoti 2155 darbo neturintys asmenys.

„Pastebima, kad vidutinis registruotas nedarbas Visagino savivaldybėje nuosekliai mažėjo 2014–2018 metų laikotarpiu“, – informavo Užimtumo tarnybos atstovai. Jų pateikti duomenys rodo, kad pernai Visagine siūlytas vidutinis darbo užmokestis siekė 643 eurų „ant popieriaus“.

Kaip sakė A. Dumbrava, nedarbas Visagine taip pat problema, bet, pasak jo, panaši situacija ir kituose miestuose. Pasak jo, prie nedarbo augimo Visagine prisidėjo pradėti Ignalinos AE uždarymo darbai – skaičiuojama, kad 2005-aisiais juos pradėjus darbo neteko apie 2 tūkst. ten dirbusiųjų. Pasak politiko, tai buvo kone pagrindinė visaginiečių darbo vieta.

„Nemažai žmonių, kiek aš žinau, išvažiavo į Baltarusiją, Rusiją, kur bando ieškoti darbo pagal specialybę, nes tokio tipo reaktorius yra ir Rusijoje“, – sakė A. Dumbrava. Jis priminė, kad buvo parengtas priemonių planas, padėsiantis sušvelninti socialines ir ekonomines pasekmes, kylančias dėl Ignalinos AE uždarymo. Plane buvo numatytos lengvatos tiek verslui, tiek gyventojams. Parlamentaras teigė, kad svarstoma rengti naują priemonių planą, kadangi Ignalinos AE darbai dar toli gražu nesibaigia – elektrinės uždarymas numatomas iki 2038-ųjų.

Visgi parlamentaras teigė, kad dėl darbo klausimų žmonės į jį kreipiasi retai bei pasidžiaugė, kad Visagino savivaldybėje vis dar veikia tokios įmonės kaip „Kogus“, „Visagino linija“, „Visatex“. A. Dumbrava kalbėjo, kad nors nedarbo lygis Visagine viršija šalies vidurkį, pasak jo, situacija nėra tragiška, gyventojai stengiasi, steigia savo verslus, sukuria darbo vietas ir kitiems visaginiečiams.

„Matau ateinančių žmonių nuotaikas. Kai kurie turi problemų, kaip ir mes visi, bet matau, kad nėra nustatymo prieš valdžią ar sakymo, kad „Rusijoje mes darėme taip, o jūs čia darote taip“. Matau, kad jie mumis pasitiki, konsultuojasi ir mane tai džiugina. Nuotaikos geresnės, šviesesnės“, – LRT.lt kalbėjo A. Dumbrava.

Trūksta kvalifikuoto darbo vietų

Paklaustas apie nedarbo Visagine rodiklį savivaldybės administracijos direktorius siūlė pažvelgti giliau. Pasak S. Mickevičiaus, darbo vietų yra, tačiau siūlomas darbo užmokestis netenkina gyventojų. Nors vidutinis darbo užmokestis „ant popieriaus“ Visagine ir siekia 643 eurų, pašnekovo teigimu, nemažai darbdavių siūlo minimalų užmokestį už nelengvą darbą.

„Mūsų žmonės nesirenka dirbti sunkaus darbo už minimalų atlyginimą. Jeigu mūsų mieste būtų atidaryta nauja įmonė, kuri siūlytų darbuotojams sunkų fizinį darbą, bet mokėtų minimalų atlyginimą, manau, kad jie Visagine sunkiai rastų darbuotojų.

Kita vertus, dalis verslininkų sako, kad jiems sunkiai sekasi dėl naujų darbuotojų, kai kurie skundžiasi, kad jų neranda“, – kalbėjo S. Mickevičius.

Anot jo, didesnė problema yra tai, kad Visagine trūksta gerai apmokamų, kvalifikuoto darbo vietų. Dėl šio trūkumų, kaip sakė pašnekovas, nemažai aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų pasirenka palikti Visaginą ir ieškoti laimės kitur.

„Manau, kad tas nedarbo rodiklis yra beveik natūralus, nėra tokios didelės problemos. Pas mus yra problema dėl gerai apmokamų darbo vietų. Kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir pas mus, žmonės išvažiuoja. Be ne todėl, kad visiškai nėra darbo, o dėl to, kad neranda kvalifikuoto, gerai apmokamo darbo“, – portalui LRT.lt komentavo administracijos direktorius.

Be to, jis kalbėjo, kad Visagine veikia Technologijos ir verslo profesinio mokymo centras, kurio absolventai gauna darbo. Taip pat nemažai žmonių keičia specialybę ar kelia kvalifikaciją. Pasak S. Mickevičiaus, pasitaiko atvejų, kai aukštąjį išsilavinimą turintieji šiame centre įgyja kitų įgūdžių.

„Profesinio mokymo centras turiu nemažai sutarčių su verslo įmonėmis, kurios siunčia darbuotojus kelti kvalifikaciją. Taip pat ruošiami suvirintojai, bet atsiranda ir naujų specialybių, pavyzdžiui, JAVA programuotojai. Manau, tai viena iš mūsų stiprybių ir galimybių žmonėms, kurie neranda darbo pagal specialybę“, – kalbėjo S. Mickevičius.

Visaginas, K. Mikoliūnaitės nuotr.

Sukurs tūkstantį darbo vietų

Dar vasarą buvo skelbta, kad Jungtinės Karalystės medicinos priemonių gamintoja „Intersurgical“ Visagino pramonės parke, 8 ha plote statys gamyklą. Skelbta, kad pirmame plėtros etape ketinama įdarbinti apie 200 inžinerijos, gamybos bei mokslinių tyrimų ir plėtros sričių aukštos kvalifikacijos specialistų. Per 10-metį vien Visagine planuojama darbuotojų skaičių padidinti iki tūkstančio.

„Intersurgical“ nuo 2016 metų siūlydavo stažuotes Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro mechatronikos studijų krypties studentams.

„Viena iš priežasčių, kodėl šis investuotojas atėjo, ir yra profesinio mokymo centras. Turime bazę, ruošiami gamybos specialistai, įstaigoje veikia gamybos linijos, kurių viena skirta darbui su plastiku, kita – su skysčiais“, – pasakojo pašnekovas.

Kaip sakė Visagino savivaldybės administracijos direktorius S. Mickevičius, tikėtina, kad gamykla duris atvers dar šiemet: „Pasirašyta žemės nuomos sutartis, žemė atiduota investuotojui ir, kiek man yra žinoma, artimiausiu metu investuotojas planuoja pradėti statybas.

Kiek girdėjau, vėliau šiais metais planuojama atidaryti gamyklą. Kaip informavo mus, jau dabar apie 200 žmonių dirba pas juos, važinėja. Kai atidarys gamyklą, darbuotojų skaičius didės.“