Prasideda naujas Lietuvos ir Jungtinių Amerikos valstijų (JAV) strateginio bendradarbiavimo etapas, taip po susitikimo Baltuosiuose rūmuose su prezidentu Baracku Obama teigė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasirašyta bendra politinė deklaracija, kuria įtvirtinamas JAV ir Baltijos šalių įsipareigojimas stiprinti strateginį bendradarbiavimą karinio, energetinio, kibernetinio ir ekonominio saugumo srityse.
Prasideda naujas Lietuvos ir Jungtinių Amerikos valstijų (JAV) strateginio bendradarbiavimo etapas, taip po susitikimo Baltuosiuose rūmuose su prezidentu Baracku Obama teigė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasirašyta bendra politinė deklaracija, kuria įtvirtinamas JAV ir Baltijos šalių įsipareigojimas stiprinti strateginį bendradarbiavimą karinio, energetinio, kibernetinio ir ekonominio saugumo srityse.
Iš pradžių D. Grybauskaite bendros Baltijos šalių pozicijos derinti Latvijos ambasadoje susitiko su šalies prezidentu Andriu Berziniu ir kolega iš Estijos – Tomu Hendriksu Ilvesu. Lietuvai bendradarbiaujant su amerikiečiais, galbūt šiek tiek aktualesnis energetinis saugumas, Estijai – kibernetinis. Smulkūs niuansai sulieti į darnią visumą.
Ši visuma pirmiausia pristatyta JAV viceprezidentui Joe Bidenui, jis, paklaustas, ar prancūzai palaiko amerikiečius diskusijose dėl smūgio Sirijai, žurnalistams vietoje atsakymo priminė apie sėkmingą Baltijos šalių kelią, kurio galėtų pasimokyti Arabų pavasarį išgyvenusios valstybės, tarp jų – ir Sirija. Pilietinis karas ten nustelbė Baltijos šalių keliamus klausimus.
„Mes negalvojame įvesti kariuomenės, neketiname imtis ilgalaikes intervencijos. Tačiau ieškome galimybių veikti trumpai ir tiksliai, kad sugebėtume užtikrinti, kad ir Sirija, ir visos pasaulio šalys pamatytų, jog tarptautinė bendruomenė rūpinasi, kaip išlaikyti normą, kuri draudžia cheminio ginklo panaudojimą“, – teigė JAV prezidentas B. Obama.
Užsienio šalių žurnalistai labiau domėjosi ne Baltijos šalių prezidentais, o tuo, ką B. Obama suplanavęs Sirijai. Taktiškai išklausiusi amerikiečių ir kitų užsienio šalių žurnalistų klausimus B. Obamai, D. Grybauskaitė kukliai priminė ir apie Baltijos šalis bei jų pasiektą sėkmę.
„Noriu patikinti, kad bendradarbiavimas tarp Baltijos ir Šiaures šalių virto visiškai nauju fenomenu Europoje. Esame labai patikimi, JAV gali kliautis mumis kaip svarbiu strateginiu partneriu regione“, – sakė Lietuvos prezidentė.
B. Obamą sudomino Rytų partnerystės programa, kurią tarp prioritetų iškėlė Europos sąjungai pirmininkaujanti Lietuva. JAV prezidentas paprašė Baltijos šalių ir toliau Vakarų vertybes skleisti į Rytus, amerikiečiams bene įdomiausia Ukrainos pažanga, kuri per lapkritį Vilniuje vyksiantį viršūnių susitikimą norėtų pasirašyti laisvos prekybos sutartį su ES.
„Taip bendradarbiaudami padedame autoritariniams rėžimams pereiti į demokratijas, ateityje užmojai plėsis“, – kalbėjo Estijos lyderis T. H. Ilvesas.
D. Grybauskaitė JAV prezidentui bandė priminti, kad net ir Baltijos sėkmės švyturiams reikalinga nuolatinė JAV parama.
„Regione svarbus ne tik karinis, bet ir ekonominis saugumas, o sprendžiant energetikos klausimus, svarbus JAV vaidmuo. Mes esame NATO pasienyje, kuris ribojasi su kai kuriais ne itin saugiais regionais, todel mums labai svarbus Amerikos įsitraukimas“, – tęsė D. Grybauskaitė.
Amerikos įsitraukimas Rytų Europoje visada erzino Rusiją. Pastaruoju metu dviejų milžinių santykiai atšalę, į didžiojo dvidešimtuko susitikmą rugsėį Sankt Peterburge vyksiantis B. Obama atšaukė planuotąakis į akį pokalbį su Vladimiru Putinu.
„Be jokijs abejonės, kalbejomės ir apie mūsų kaimynę Rusija, Kalinigrado strities militarizavimo ir kitais kariniais klausimais, taip pat dėl gasdinimų, kai, pavyždziui, bombonešiai skrenda į Švediją ar dar kur nors. JAV gali ir nori dalyvauti ne tik užtikrinant mūsų karinį, bet ir ekonominį bei energetinį saugumą, nes turi skalūnų dujų, kurios keturis kartus pigesnes negu kitos dujos. Baltijos šalys, taip pat ir Lietuva, suinteresuotos, kad būtų galima greičiau įsigyti tokių dujų, kai turėsime suskystintųjų dujų terminalą“, – teigė prezidentė.
Susitikimas Vašingtone simbolinis, nes jis įvyko praėjus penkiolikai metų nuo Baltijos šalių ir JAV chartijos bei dvidešimčiai nuo sovietų kariuomenės galutinio pasitraukimo iš Lietuvos.
