Lietuvoje

2019.02.01 16:57

E. Gentvilas: A. Guoga E. Masiuliui siūlė susitarti – kas taps premjeru, kas ministru

Gytis Pankūnas, LRT.lt2019.02.01 16:57

Vilniaus apygardos teismas tęsia „MG Baltic“ politinės korupcijos bylos nagrinėjimą. Penktadienį teisme liudijo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius Remigijus Žaliūnas, o po pietų klausimų susilaukė į teismą atvykęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas, parlamentaras Eugenijus Gentvilas.  

Teisme E. Gentvilas teigė pažįstantis visus kaltinamuosius. Jis teigė, kad buvusį „MG Baltic“ viceprezidentą pažįsta nuo 2001 m., nors nuolat nebendravo. E. Gentvilas tvirtino paskutinį kartą Raimondui Kurlianskiui ranką spaudė, kai jis 2012 m. spalio 14 d. aplankė Liberalų sąjūdžio atstovus, laukusius Seimo rinkimų rezultatų viename iš Vilniaus restoranų.

E. Gentvilas teigė vieną kaltinamųjų Eligijų Masiulį pažįsta nuo 1994 m. – vyrai kartu dirbo Liberalų sąjūdžio gretose, parlamente. Buvusį liberalą G. Steponavičių E. Gentvilas teigė pažįstantis nuo 1990 m. Jis teigė žinantis ir juridinius asmenis, kuriems pateikti kaltinimai byloje, tai yra Liberalų sąjūdį, koncerną „MG Baltic“, Darbo partiją.

E. Gentvilas teisme pasakojo apie Liberalų sąjūdžio įsikūrimą, išsiskyrimą su Artūru Zuoku. Savo ruožtu jis pareiškė nepritariantis Liberalų sąjūdžiui pateiktiems kaltinimams.

„Neturiu pagrindo abejoti mūsų partijos veiklos skaidrumu. [...] Man neteko kalbėti su jokiais partijos nariais ar rėmėjais apie tai, kad neva mums reikalinga kažkokia pagalba, su nieko nekalbėjau apie neteisėtus veiksmus“, – teigė E. Gentvilas.

Jis tvirtino, kad 2016 m. Seimo rinkimams Liberalų sąjūdžiui pinigų pakako, partija planavo parlamente iškovoti 25 mandatus.

E. Gentvilas pasakojo, kad buvęs liberalas, europarlamentaras Antanas Guoga nuo 2015 m. po truputį ėmė kalbėti apie „Klestinčios Lietuvos“ frakcijos sukūrimą partijos viduje, tai yra tada kai pralaimėjo partijos pirmininko rinkimus E. Masiuliui.

„Man asmeniškai atrodė, kad jo noras kurti frakciją partijos viduje yra noras kurti naują partiją. […] Man tai buvo panašu į partijos skaldymą“, – apie A. Guogos iniciatyvą kalbėjo E. Gentvilas.

E. Gentvilas teigė, kad 2015 m. lapkritį A. Guoga pasikvietė jį, E. Masiulį, Gintarą Steponavičių papietauti į Anupriškes (Trakų rajonas). Pasak E. Gentvilo, per šiuos pietus buvo kalbama apie šešėlinį Liberalų sąjūdžio ministrų kabinetą.

„Jis (A. Guoga – LRT.lt) sakė, kad bus šešėlinis ūkio ministras“, – prisiminė E. Gentvilas.

E. Gentvilas prisiminė, kad pokalbio metu E. Masiulis A. Guogos paklausė, „ar viskas gerai su jo verslu“, o pastarasis replikavo, jog jaudintis nėra pagrindo ir perklausė, ar E. Masiulis nebijo dėl jo santykių su koncernu.

„Vėliau Seime paklausiau E. Masiulio, apie kokį koncerną klausė A. Guoga, tai sužinojau, kad apie „MG Baltic“, – tvirtino E. Gentvilas.

Parlamentaras teigė su E. Masiuliu apie „MG Baltic“ daugiau nėra kalbėjęs.

Kiek vėliau E. Gentvilas, klausinėjamas prokuroro Justo Lauciaus apie susitikimą su A. Guoga, patikslino ir prisiminė daugiau detalių. Anot jo, A. Guoga net svarstė galimybę po Seimo rinkimų tapti premjeru. Pasak E. Gentvilo, pats E. Masiulis tai ne kartą pabrėžė, grįžęs iš kitų susitikimų su A. Guoga.

„E. Masiulis pasakojo, kad A Guoga siūlė: „susitarkime, kuris eis į premjerus, kuris į ministrus“. [...] A. Guoga jam neva sakė: „jeigu rinkėjai man duos daugiau balsų, tai aš būsiu premjeru“, – prisiminė E. Gentvilas.

Anot E. Gentvilo, A. Guoga esą tvirtino nekursiąs „Klestinčios Lietuvos“ frakcijos partijos viduje, jei jam pavyks per reitingavimą aplenkti E. Masiulį ir pretenduoti į premjerus.

Tikėjo, kad G. Steponavičiaus labdaros fondas užsiėmė šventa veikla

E. Gentvilas teisme susilaukė klausimų apie kaltinamojo byloje G. Steponavičiaus labdaros ir paramos fondą. Liberalas tvirtino buvęs šio fondo dalininku. Anot jo, fondas užsiėmė pilietinėmis pamokomis, pats E. Gentvilas sakė prisidėdavo prie fondo atstovų vizito į mokyklas, kurios buvo pasakojama apie pilietiškumą.

„Maniau, kad fondas vykdo šventą veiklą“, – pažymėjo E. Gentvilas.

Pasak E. Gentvilo, jam nesusidarė įspūdis, kad „MG Baltic“ parama G. Steponavičiui gali būtų įtartina.

„MG Baltic“ parama šiam fondui buvo teisėta“, – teigė E. Gentvilas.

Teisėja Nijolė Žimkienė klausė E. Gentvilo ir apie Vartojimo kreditų įstatymo pataisų svarstymą Seime 2015 m. Ikiteisminio tyrimo metu prokurorai nustatė, kad tuometinis liberalas, parlamentaras Šarūnas Gustainis parlamente užregistravo įstatymo pataisas, kurias, kaip skelbė DELFI, buvo žodis žodin identiškos toms, kurias tuometinis greitųjų kreditų bendrovės „4finance“ vadovas Gediminas Velička atsiuntė R. Kurlianskiui.

E. Gentvilas teigė nesigilinęs į Š. Gustainio pataisą. Be to, jis tvirtino pasitikėjęs kolega ir frakcijoje nutarta palaikyti saviškio iniciatyvą.

„Spaudimo ir diskusijų frakcijoje nebuvo“, – tvirtino E. Gentvilas.

Tiesa, jis prisiminė, kad frakcija, balsuodama dėl Š. Gustainio pataisos, nebuvo vieninga.

Klausinėjamas apie tai, kas 2015-2016 m. buvo atsakingas už Liberalų sąjūdžio finansus, E. Gentvilas tvirtino, kad šią sritį kuravo ir partijos tuometinis partijos pirmininkas E. Masiulis.

„Reikėtų traktuoti, kad tai buvo partijos sekretoriato ir partijos pirmininko sprendimai“, – teigė E. Gentvilas.

Liberalų sąjūdžio advokatas Raimundas Jurka klausė, ar 2015-2016 m. Liberalų sąjūdis turėjo preferencijas kokiems nors žiniasklaidos kanalams. E. Gentvilas replikavo, kad prioritetai kokiai nors žiniasklaidos priemonei nebuvo skirti. Anot jo, E. Masiulis ir kiti liberalų vadovai bendravo, davė interviu įvairiems žiniasklaidos kanalams.

E. Masiulis: dalinti nenušautą briedį negalima

E. Masiulis žurnalistams po teismo posėdžio antrino E. Gentvilui, teigdamas, kad Liberalų sąjūdžiui, jo nariams „MG Baltic“ jokios įtakos neturėjo.

Anot, net ir Š. Gustainio Vartojimo kreditų įstatymo pataisa nėra joks įrodymas apie koncerno įtaką.

„Frakcijoje buvo diskusijos, ar vienas ar kitas įstatymas Seime atitinka Liberalų sąjūdžio programą, ar neatitinka. Jei atitinka, tai balsuodavome „už“, jei neatitinka – balsuodavome „prieš“, – pažymėjo E. Masiulis.

E. Masiulis tvirtino, kad Liberalų sąjūdžio Seimo rinkimų biudžetas buvo aptarinėjamas partijos struktūrose, lėšų šaltiniai buvo, pasak jo, buvo legalūs, tarp kurių – paskola iš banko.

„Tų pinigų užteko ir mes tų pinigų rėmuose planavo savo rinkimų kampaniją“, – pažymėjo E. Masiulis.

Jis patvirtino, kad A. Guoga yra siūlęs atsisakyti kurti „Klestinčios Lietuvos“ frakciją Liberalų sąjūdyje, jei jis būtų reitinguojamas ir po to galbūt pretenduotų į ministro ar premjero poziciją. E. Masiulis teigė, kad tokie pasiūlymai užfiksuoti ir pokalbiuose telefonu.

„Į tai atsakiau, kad politikoje taip negalima elgtis, tai yra dalinti nenušautą briedį. Pirmiausia, reikia tuos rinkimus laimėti ir tada spręsti. Tai, kad aš nepritariau tokiems siūlymams yra akivaizdu, nes aš mačiau, kas vyko 2014 metų Europos Parlamento rinkimuose, kada partija išreitingavo G. Steponavičių, jį padarė sąrašo lyderiu, tačiau A. Guoga, tuo metu turėdamas daug resursų, praktiškai įkūręs savo atskirą rinkimų štabą, nepaisydamas partijos, labai daug reklamavosi ir ko pasekoje jis pakilo į pirmą reitingo poziciją.

Bijodamas, kad 2016 metų Liberalų sąjūdžio reklaminė kampanija taps kova tarp A. Guogos ir E. Masiulio, matė, kad grėstų partijai iš viso blogais rinkimų rezultatais ir skaldė partiją. Aš tokiai pozicijai nepritariu“, – aiškino E. Masiulis.

Jo įsitikinimu, po partijos pirmininko rinkimų 2015 m. A. Guoga planavo kurti savo partiją.

E. Masiulis tvirtino neprašęs R. Kurlianskio padaryti poveikį A. Guogai, kad jis nekurtų „Klestinčios Lietuvos“ frakcijos Liberalų sąjūdyje.

„Yra vienas užfiksuotas pokalbis, kur R. Kurlianskis mane informuoja, kas jis yra susitaręs susitikti su A. Guoga ir ką jam pasakyti. Mano pasakymas labai paprastai – pasakyti A. Guogai, kad dirbame kartu, dirbame vieningai, išlaikykime vieningą Liberalų sąjūdį ir neskaldykime partijos. Tai nėra joks paprašymas. Tai yra atsakymas į klausimą. Aš jų susitikimo neinicijavau“, – komentavo E. Masiulis.

Buvęs liberalų lyderis nesutiko, kad R. Kurlianskis kišosi į partijos reikalus.

„Partija nėra uždara sekta, uždara organizacija, kurs visas gyvenimas vyksta tik viduje, tai natūralu, kad ir kiti verslo atstovai, ne tik verslo atstovai, kurie nėra partijos nariai, domėjosi partijoje vykstančiais procesais. Manau, kad jie buvo irgi suinteresuoti, kaip žmonės, balsuojantys už liberalus, palaikantys liberalus, liberalių pažiūrų žmonės, kad partija liktų vieninga“, – dėstė E. Masiulis.

R. Kurlianskis prabilo apie susitikimą su A. Guoga

Buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis po teismo posėdžio žurnalistams teigė, kad koncernas nedarė įtakos Liberalų sąjūdžio atstovams parlamente.

„Taip nebuvo, nes nereikėjo to. Eina procesai ir nuėjo. Koncernui gal daug ko reikėjo, bet vieni leidžia įstatymus, o kiti juos vykdo. Bet tie, kurie vykdo, turi teisę piktintis, kad mums kažkas nepatinka“, – svarstė R. Kurlianskis.

Jis prisiminė susitikimą su A. Guoga. R. Kurlianskis tvirtino jokios įtakos A. Guogai nedaręs, o tik pareiškęs savo nuomonę, kad „Klestinčios Lietuvos“ frakcijos sukūrimas suskaldys Liberalų sąjūdį.

„Ką reiškia poveikis A. Guogai? Tam susitikime jie buvo dviese, o aš vienas. Jie, matau, kad sveria už mane pusantro karto daugiau, tai ką aš jam galiu padaryti? Pakalbėjom. Taip, man patinka Liberalų sąjūdis, ir aš jį rėmiau, ir koncernas rėmė, kai tai buvo galima daryti. Pasakiau, kad tikrai bus blogai, jei jis suskaldys partiją ir tai atsilieps rinkimams, jų rezultatams“, – pasakojo R. Kurlianskis.

Jis tvirtino jokių E. Masiulio nurodymų nevykdęs. R. Kurlianskis, paklaustas, kodėl jam buvo svarbu, kas vyksta Liberalų sąjūdžio gretose, tvirtino, jog jam, kaip verslininkui, imponavo ši politinė jėga, jos ideologija.

„Man patinka liberalai, man patinka liberalios idėjos. Esu vienas iš nedaugelio, kuris skaito partijų programas. Liberalios ekonominės dalys yra ne tik Liberalų sąjūdžio programoje, bet ir Darbo partijos programoje, kaip ją bevadintų kairiąja. Visi verslininkai turbūt yra daugiau ar mažiau liberalai ir jiems tokios partijos“, – aiškino R. Kurlianskis.

Kaltinimai pateikti ir fiziniams, ir juridiniams asmenims

Politinės korupcijos byloje kaltinimai pateikti trims juridiniams ir penkiems fiziniams asmenims: Darbo ir Liberalų sąjūdžio partijoms, koncernui „MG Baltic“, buvusiems liberalų ir „darbiečių“ lyderiams E. Masiuliui, Vytautui Gapšiui, buvusiam parlamentarui liberalui Š. Gustainiui, Seimo nariui G. Steponavičiui bei buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui R. Kurlianskiui.

Darbo partijai įtarimai pateikti dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, Liberalų sąjūdis įtariamas kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.

Pareigūnai įtaria, kad politikai ėmė ar tarėsi dėl kyšių su tuometiniu „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau siūlė ar palaikė koncernui palankias iniciatyvas Seime ir kitose institucijose.

Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas E. Masiulis yra įtariamas dėl prekybos poveikiu, kyšininkavimo ir neteisėto praturtėjimo, buvusiam šios partijos vicepirmininkui G. Steponavičiui pateikti įtarimai piktnaudžiavimu, buvusiam Vilniaus miesto tarybos nariui Š. Gustainiui – kyšininkavimu. V. Gapšys įtariamas dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, R. Kurlianskis – dėl papirkimo ir prekybos poveikiu.

Populiariausi