Lietuvoje

2019.02.01 09:51

Seime stringa pataisos dėl įmonių pavadinimų rašymo nelietuviškai

BNS2019.02.01 09:51

Seime stringa nuo 2017 metų spalio svarstomas siūlymas liberalizuoti įmonių pavadinimų sudarymą – norima juos leisti rašyti ne tik lietuvių, bet ir užsienio kalba, tik lotyniškais rašmenimis. 

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas ketvirtadienį vėl nepriėmė sprendimo šiuo klausimu – socialdemokratui Juliui Sabatauskui išėjus iš posėdžio, nebeliko kvorumo ir komitetas nebebalsavo. Pataisų svarstymas nukeltas į kitą posėdį.   

„Jeigu šiandien leidžiami antikinių kalbų žodžiai įmonių pavadinimuose, (...) tai koks skirtumas man, lietuviui, nesuprantančiam nei lotyniškai, nei graikiškai, nei islandiškai, nei angliškai, kokia kalba bus tas pavadinimas. (...) Ir pavojus lietuvių kalbai, kai parašytas lotyniškai, nekyla, o kai angliškai ar lenkiškai, grėsmė jau kyla. Mes čia norime pasukti atgal į 19 amžių?“ – komitete pareiškė J. Sabatauskas.      

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Įmonių politikos departamento Įmonių teisės skyriaus vedėja Rūta Jovaišienė komiteto nariams priminė, kad pakeitus įmonių pavadinimų sudarymo taisykles, Lietuvoje būtų galima įmonių pavadinimuose naudoti x, q bei w raides.   

Laikinai einanti Registrų cento direktoriaus pavaduotojos pareigas Ieva Tarailienė informavo, kad dabar ų centras netikrina įmonės pavadinimo sandaros. 

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis pabrėžė, kad jeigu pagal naują tvarką bus užregistruotas negražus ir neatitinkantis moralės normų pavadinimas, niekas jo negalėtų uždrausti, nes Lietuvoje nėra patikrinimo tvarkos ir taisyklių. 

Komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė atkreipė dėmesį į skirtingą verslo administracinę naštą, kai lietuvių kalba registruojamas pavadinimas yra tikrinamas, o užsienio kalba – ne.  

„Norėtųsi, kad įmonės nebūtų diskriminuojamos vienos kitų atžvilgiu“, – teigė ji.

A. Širinskienė taip pat pasigedo ekspertinio ketinamo registruoti nelietuviško pavadinimo prasmės įvertinimo: „Kad nesukeltų kokio juoko“. 

Ji nuogąstavo, kad leidus įmonių pavadinimus registruoti nelietuviškai, institucija negalės nustatyti, ar pasirinktas žodis tikrai egzistuoja.      

Parlamentarė suabejojo, ar pagal naują tvarką registruojant įmonių pavadinimus „vietoje užsienietiškų žodžių, bus pasirenkamas raidžių kratinys, neturintis jokios kalbinės prasmės“. „Gramatiškai klaidingą žodį galima registruoti“, – prognozavo ji.  

I. Tarailienė pabrėžė, kad jau ir dabar registruojami pavadinimai „be jokios reikšminės prasmės“, iš sudurtinių žodžių, tačiau jie sudaryti laikantis lietuvių kalbos normų – pavyzdžiui, galūnė turi būti lietuviška. Ji taip pat negalėjo pasakyti, ar Lietuvoje yra buvęs nustatytas bent vienas atvejis, kai įmonės pavadinimas sudarytas netinkamai. 

Pasak R. Jovaišienės, nuo kitų metų sausio Valstybinės lietuvių kalbos komisija įmonių pavadinimų nebevertins. Tačiau ji pabrėžė, kad registruotas pavadinimas ateityje galės būti įvertintas ir vėliau. 

Į tai A. Širinskienė atsakė, jog įžvelgė žalą verslui, jeigu bus nustatyta, kad įmonės pavadinimas yra klaidingas: „Jeigu kada atsiras toks įmonės su klaidingu pavadinimu atvejis... O jeigu pasieks tarptautinę erdvę... Būsite leidę pavadinimą registruoti be jo patikrinimo, o paskui bausite, kad blogas pavadinimas“. 

Šiuo metu įmonių pavadinimai turi būti sudaromi tik lietuvių kalba, tačiau užsienio kapitalo įmonėms leidžiama tai daryti ir kita kalba. Galimi lietuvių kalboje vartojami tarptautiniai žodžiai, įvairūs dūriniai ir junginiai, dirbtiniai žodžiai, sudaryti su skirtingomis darybos priemonėmis: priešdėliais, priesagomis, galūnėmis“.

Išimtis taikoma ir bendrovėms, įrodančioms, kad turi glaudžius ryšius su partneriais užsienyje ir ten prekiauja ar tiekia produkciją.  

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pataisas dėl liberalesnės įmonių pavadinimo kūrimo tvarkos siūlo atmesti. 

Įmonių pavadinimuose naudoti tik lotyniškas raides Seimui siūlyta prieš kelerius metus, tačiau tuomet parlamentarai idėją atmetė.