Lietuvoje

2019.01.31 12:22

Seimo komitete svarstant vaiko teisių įstatymo pataisas prabilta apie Žiežmarių gimnazijos atvejį

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2019.01.31 12:22

„Valstietės“ Agnės Širinskienės vadovaujamas parlamentinis Teisės ir teisėtvarkos (TTK) ėmėsi svarstyti visuomenėje nemažai atgarsių sukėlusių Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas. Ant komiteto stalo gulė du įstatymo projektai: vieną jų parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kitą – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis. Komitete priimtos ne tik jo, bet ir konservatoriaus Rimanto Jono Dagio siūlytos pataisos, nors joms priešinosi ir kiti komiteto nariai, ir posėdyje dalyvavę vaiko teisių apsaugos specialistai bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai.

Liberalų sąjūdžio atstovas Teisės ir teisėtvarkos komitete Vitalijus Gailius kalbėjo, kad Vaiko teisių apsaugos įstatymo pataisų svarstymas negali būti skubotas. Pasak jo, kol neišspręsti klausimai dėl institucijų kompetencijų, svarstyti teisės aktų pataisas yra per anksti: „Negalime skubėti su tokiais projektais“. Politikas siūlė iš komiteto darbotvarkės išbraukti klausimus, susijusius su vaiko teisių apsauga.

Tiesa, tokiam V. Gailiaus siūlymui pritarta nebuvo. Balsuojant dėl jo keturi komiteto nariai buvo už, keturi – prieš, o vienas susilaikė. Toks balsų pasiskirstymas lėmė, kad įstatymo projektai liko komiteto darbotvarkėje.

S. Šedbaras, V. Gailius, E. Genio/LRT nuotr.

Svarstomi du alternatyvūs projektai

Valdančiųjų lyderio R. Karbauskio siūlomame įstatymo projekte numatoma, kad vaikus iš tėvų būtų galima paimti tik kai jiems gresia realus pavojus sveikatai ar gyvybei. O vaikų paėmimas iš tėvų namų prieš jų valią turėti būti traktuojamas kaip psichologinis smurtas. Po pateikimo sausio viduryje Seimas pataisoms pritarė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktame projekte numatoma, kad vaiko paėmimas iš tėvų namų galimas tik kraštutiniais atvejais. Bet ir nustačius, kad vaikui būtina apsauga, vaikas nebūtų iškart paimamas iš tėvų ar globėjų, bet pirmiausia apsaugą būtų bandoma užtikrinti per laikinąją priežiūrą. Šioms pataisoms pritarta dar praėjusiais metais.  

Taip pat svarstyti ir kitų Seimo narių pasiūlymai.

Siūlo išbraukti „saugios aplinkos“ sąvoką

Komitete svarstytas konservatoriaus Rimanto Jono Dagio pasiūlymas, kad iš įstatymo būtų išbraukta sąvoka „vaikas grąžinamas į saugią aplinką“, o vietoje siūloma įrašyti, kad turi būti tenkinami vaiko raidos svarbiausi poreikiai. Socialdemokratas Julius Sabatauskas sakė manantis, kad šios dvi sąvokos viena kitai netrukdo, priešingai – viena su kita dera, ir nesuprato, kodėl vieną jų siūloma išbraukti.

„Saugi aplinka yra vienas iš svarbiausių veiksnių, kada vaikas ir bet kuris iš mūsų, gali gyventi ir jaustis saugus. Todėl aš esu prieš tokį siūlymą, manau, kad reikia palikti, kaip pasiūlyta vyriausybės“, – sakė J. Sabatauskas.

Tačiau, pasak A. Širinskienės, kalbant apie tai, kas yra saugi aplinka, kyla labai daug klausimų. Ji kalbėjo, kad įstatyme apibrėžta tik vaikui nesaugi aplinka. Tuo metu Mindaugas Puidokas kalbėjo, kad šiuo metu sąvoka „saugi aplinka“ yra traktuojama labai įvairiai ir dėl to įvyksta klaidos.

Liberalas V. Gailius kalbėjo, kad vaikui saugi aplinka, kuri buvo teisinio reglamentavimo ašis, praėjusiais metais leido išgelbėti vaikų gyvybes: „Ankstesniais metais mes turėdavome iki 10 vaikų nužudymų artimoje aplinkoje. Todėl siūlau išsaugoti Lietuvos vaikams saugią aplinką ir nepritarti šitam pasiūlymui.“

Visgi, R. J. Dagio pasiūlymui balsų daugumai buvo pritarta.

J. Sabatauskas, E. Genio/LRT nuotr.

Prakalbo apie Žiežmarių atvejį

Taip pat siūloma, kad iš įstatymo būtų išbraukta, jog psichologiniu smurtu negali būti laikomas vaiko žinių ir gebėjimų vertinimas. Kaip sakė A. Širinskienės, ši formuluotė skirta išvengti interpretavimų ir užtikrinti, kad atvejai, kai vaikas yra vertinamas pažymiais ar kritikuojamas dėl mokymosi rezultatų, nebūtų laikomi psichologiniu smurtu, nes vaiko žinių vertinimas neišvengiamas mokyklose ar ugdymo įstaigose.

J. Sabatauskas klausė, ar priėmus tokį pasiūlymą, panašūs atvejai, kaip Žiežmarių gimnazijoje, kuomet mokytoja rėkė ant kirčiuoti nemokančio šeštoko, nebebus laikomi psichologiniu smurtu prieš vaiką. V. Gailius ironizavo, kad tai susiję su vaiko gebėjimų vertinimu, todėl panašu, kad tai – nebebūtų laikoma psichologiniu smurtu.

Tačiau A. Širinskienė teigė, kad psichologiniu smurtu laikomas vaiko žeminimas, patyčios ir gąsdinimas: „Jūsų minėtu atveju mes vis tiek turime tai, ką galima kvalifikuoti, kaip psichologinį smurtą.“

Anot V. Gailiaus, tokiame pasiūlyme trūksta teisinio norminio aiškumo. Jis kalbėjo, kad tokia norma būtų labai neaiški. O J. Sabatauskas sakė, kad toks siūlymas sukelia daugiau klausimų nei duoda atsakymų, o dabartinė „psichologinio smurto“ formuluotė yra aiški ir apima viską, ką galima laikyti ir ko negalima laikyti psichologiniu smurtu.

Komiteto posėdyje dalyvavę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai tokį siūlymą laiko pertekliniu, nes vienkartinis vaiko žinių vertinimas nėra sistemingas ir tyčinis psichologinis smurtas, nes vaikas vieną dieną gali gauti geresnį pažymį, kitą – prastesnį.

„Jei vaikui pusę matų rašys blogus pažymius, palydint juos žodžiais „tu nevisprotis“ tai tada tampa psichologiniu smurtu“, – sakė ministerijos atstovai.

Tokiam pasiūlymui taip pat buvo pritarta.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt