Seime skinantis kelią naujai „valstiečių” pasiūlytai Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo redakcijai, Seimo narė Aušrinė Armonaitė įstatymo projektui pateikė penkiolika pataisų, kurios LRT išlaikytų nepriklausomą ir nesukurtų papildomos painiavos jos valdyme.
A. Armonaitė siūlo atsisakyti Seimo Kultūros komiteto vaidmens organizuojant naujos LRT Tarybos sudarymą ir pirmojo Tarybos posėdžio sušaukimą. Jos teigimu, tai LRT vadovybė gali padaryti be politikų ir Seimo komitetų įsikišimo, teigiama išplatintame Seimo narės pranešime.
A. Armonaitei abejonių kelia LRT valdybos sukūrimo idėja. ,,Suprantu norą atskirti ūkinius ir su LRT turiniu susijusius klausimus, tačiau tai padaryti galima atsakingais paskiriant LRT Tarybos narius ar sukuriant jų komitetus. Būtent taip veikia Didžiosios Britanijos nacionalinio transliuotojo BBC modelis. Valdybos įvedimas tik įves naują painiavą valdysenoje, o numatomi valdybos narių atrankos kriterijai, valdymą patikės siauram žmonių ratui”, – teigė A. Armonaitė.
Seimo narė siūlo atsisakyti siaurų reikalavimų, kuriuos įstatymo projektas numato LRT Tarybos nariams. ,,Įstatymas nėra darbo skelbimas, kuriame taip detaliai ir siaurai būtų apibrėžiami pareigybių reikalavimai. Pavyzdžiui, į Tarybos nario pareigas, numatoma, kad galės pretenduoti tik humanitarinių ar socialinių mokslų išsilavinimą turintys asmenys, dirbę 5 metus pagal įgytą specialybę. Siūlau atsisakyti šių kriterijų, nes ne turimas diplomas ir ne darbas pagal turimą diplomą nusprendžia tikrą žmogaus patirtį, profesionalumo lygį ir gebėjimą eiti pareigas”, – kalbėjo A. Armonaitė
Seimo narė kritikuoja LRT ombudsmeno pareigybę. Jos teigimu, šiuo metu LRT veiklą jau reguliuoja Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba bei Lietuvos radijo ir televizijos komisija, o kuriama nauja ombudsmeno pareigybė, sukurta išimtinai LRT reguliavimui, turės neaiškų teisinį statusą ir gali tapti įrankiu kontroliuoti LRT turinį.
A. Armonaitė taip pat pateikė pasiūlymą Lietuvos vyskupų konfederacijos atstovus LRT Taryboje pakeisti į Medijų tarybos deleguotus atstovus. ,,Lietuvos Respublikos Konstitucija skelbia, kad Lietuvoje nėra valstybinės religijos. Dėl šios priežasties nacionalinio transliuotojo valdyme nėra būtina dalyvauti religinės bendruomenės atstovams. Tuo tarpu iš Medijų tarybos deleguotų narių tikėtumėmės platesnio požiūrių atstovavimo”, – kalbėjo A. Armonaitė
Pataisose siūloma rinkimų metu LRT suteikti laiką ne tik kandidatams į prezidentus, politinėms partijoms ir jų kandidatams į Seimą ar savivaldą, bet ir visuomeniniams rinkimų komitetams, teigiama pranešime žiniasklaidai.
Sausio 11 d. Seimas pradėjo svarstyti „valstiečių“ frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio pateiktą naują Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo redakciją. Projektui po pateikimo pritarė 50 Seimo narių, prieš buvo 36, susilaikė 2.
Po svarstymo pagrindiniame paskirtame Kultūros komitete įstatymo pataisos į plenarinių posėdžių salę sugrįš pavasario sesijoje. Projektą taip pat svarstys Žmogaus teisių ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai.
