Lietuvoje

2019.02.10 21:33

Kariuomenės medikas: psichologinės šauktinių problemos – menko išsilavinimo padarinys

Evelina Želvytė, LRT radijo laida „Sveikata“, LRT.lt2019.02.10 21:33

Pagrindinės priežastys, lemiančios psichologines ir psichiatrines šauktinių ligas yra menkas išsilavinimas ir intelekto problemos, taip LRT RADIJUI sako Karo medicinos centro vadovas, majoras Remigijus Misiūnas. Jo teigimu, tikrinant šauktinių sveikatos būklę, ypač motyvuoti jaunuoliai stengiasi nuslėpti savo ligas.

„Pagrindinės problemos, liečiančios psichologines problemas ir psichiatrines šauktinių ligas yra menkas išsilavinimas, raštingumas, intelekto problemos, adaptacijos sutrikimai. Mūsų karo medicinos tarnyboje yra atliekami specialūs psichologiniai testai, kurių metu identifikuojami tam tikri psichologiniai sutrikimai ir įvertinamos šauktinio galimybės atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą Lietuvos kariuomenėje“, – teigia R. Misiūnas.

R. Misiūno teigimu, šauktinių sveikatos būklė dešimties metų laikotarpiu kinta mažai: pagrindinės jaunuolių sveikatos problemos išlieka susijusios su psichiatrinėmis, chirurginėmis, traumatologinėmis ir vidaus ligomis. Anot gydytojo, kasmet apie 40 proc. jaunuolių pripažįstami netinkamais atlikti nuolatinę karo tarnybą, apie 40 proc. jų tai daryti leidžiama ir 20 proc. vaikinų tarnyba yra atidedama dėl ūmių sveikatos sutrikimų.

„Išlieka tos pačios tendencijos: pirmauja psichologinės problemos ir psichiatrinės ligos. Taip pat judėjimo ir vidaus ligos. Dauguma judėjimo ir vidaus ligų yra susijusios su sumažėjusiu jaunuolių fiziniu aktyvumu, kas daro didelę įtaką jų tinkamumui atlikti nuolatinę privalomąją karo tarnybą“, – sako R. Misiūnas.

Kaip teigia R. Misiūnas, šauktinių sveikata Lietuvos kariuomenėje tikrinama keturiose karių sveikatos priežiūros įstaigose, kurios yra išdėstytos regioniniu principu. Sveikatos patikrinimas atliekamas nustatyta tvarka: jį reglamentuoja kriterijai, patvirtinti Sveikatos apsaugos ir Krašto apsaugos ministrų. Gydytojo aiškinimu, atvykę į patikrinimus jaunuoliai tikrinami psichologinių testavimų salėse, yra atliekami bendri jų kraujo ir šlapimo tyrimai, užrašoma elektrokardiograma.

„Šauktinių sveikatą patikrina gydytojai specialistai, šeimos gydytojai, atliekamas psichologinis, psichiatrinis, chirurginis, dermatologinis, vidaus ligų vertinimas – išsamiai ištiriama šauktinio sveikata ir tada vyksta pokalbis su psichologu, po kurio pirmininkas priima sprendimą dėl šauktinio tinkamumo nuolatinei privalomajai karo tarnybai atlikti“, – paaiškina R. Misiūnas.

Pasak R. Misiūno, priežastys, dėl kurių šauktiniai yra netinkami tarnybai, yra labai įvairios: „Jaunuoliai serga arterine hipertenzija, alerginėmis ligomis, bronchine astma, turi ritmo, judėjimo, stuburo sutrikimų, skundžiasi sąnarių ligomis, plokščiapėdyste ar įvairiomis pasekmėmis po įvykusių traumų.“

Pašnekovas šauktinius skirsto į dvi grupes – motyvuotus ir vengiančius tarnybos: „Tie, kurie turi motyvacijos atlikti tarnybą, bando nuslėpti ligas, o tie, kurie nenori atlikti tarnybos, stengiasi įtikinti gydytojus, kad skundžiasi įvairiausiomis ligomis. Pavyzdžiui, šauktinis, turintis trečio laipsnio plokščiapėdystę, atliekant rentgeno tyrimą, stengiasi imituoti, kad pas jį yra žemesnio laipsnio plokščiapėdystė.“

Paklaustas, kodėl plokščiapėdystė yra sutrikimas, dėl kurio jaunuolis negali atlikti karo tarnybos, gydytojas teigia, kad pėdos vykdo atsakingą judėjimo atramos funkciją ir esant pėdų patologijai gali išsivystyti kitos ligos.

„Plokščiapėdystė daro įtaka stambių sąnarių, stuburo funkcijai. Sergant šia liga būtina dėvėti specialią avalynę, kad kūno svoris pasiskirstytų tolygiai. Kaip žinoma, šauktinis tarnybos metu atlieka daug įvairių kovinių užduočių, vykdo jas dėvėdamas ekipuotę, kurios svoris gana didelis, ir tai gali daryti įtaką plokščiapėdystės progresavimui“, – pabrėžia gydytojas.

Gydytojo teigimu, karių sveikata yra tikrinama gana dažnai. Anot jo, kasmet vykdoma tęstinė karių sveikatos priežiūra, kurios metu atliekami išsamūs tyrimai, siekiant identifikuoti esamas ligas ir užkirsti kelią jų paūmėjimui. Taip pat vykdomi sveikatos patikrinimai prieš ir po tarptautinių operacijų bei kas 4–6 metus atliekama karių medicinos ekspertizė.

R. Misiūno aiškinimu, šauktiniai gana retai pripažįstami netinkamais tęsti tarnybą dėl tam tikrų sveikatos sutrikimų – šis skaičius svyruoja tarp 2 ir 3 procentų, tad, gydytojo nuomone, situacija yra tikrai nebloga: „Šiais metais tik 25 profesinės karos tarnybos kariai buvo pripažinti netinkamais tęsti profesinę karo tarnybą ir virš 100 nuolatinės privalomosios karo tarnybos karių nebuvo leista tęsti karo tarnybos.“

Parengė Gabrielė Sagaitytė. 

Naujausi