Lietuvoje

2019.01.30 09:49

Kalėjimų departamentas vis dar be vadovo: numatytas kandidatas neatitiko reikalavimų

Prieš daugiau nei dvi savaites teisingumo ministras Elvinas Jankevičius pranešė, kad atsistatydinusio Kalėjimų departamento (KD) direktoriaus Roberto Krikštaponio įpėdinį jau tikrina tarnybos. Tačiau paaiškėjo, kad šis kandidatas neatitiko naujajame Vidaus tarnybos statute numatytų reikalavimų, tad paieškos tęsiamos.

Apie naujojo KD direktoriaus paieškas paklaustas ministras E. Jankevičius sakė kol kas turintis du kandidatus. Tačiau pirma dar reikia patenkinti R. Krikštaponio atsistatydinimo prašymą, tai planuojama padaryti artimiausiame vyriausybės posėdyje.

„Gal dar kitame posėdyje bus pateiktas ir naujas kandidatas“, – užsiminė ministras. Tiesa, dar sausio pradžioje skelbta, kad potencialus direktorius jau numatytas, ir jį tikrina tarnybos. Perklausus, kodėl dabar kalbama apie du kandidatus, ministras pripažino – anksčiau minėtas žmogus nepraėjo filtro, nors, anot jo, puikiai tiko į KD vadovo postą.

Neoficialiomis 15min žiniomis, kandidatui koją pakišo magistro diplomas, tiksliau – jo neturėjimas.

„Nekomentuosiu, nenorėčiau komentuoti, – apie tai paklaustas sakė E. Jankevičius. – Pagal naują Vidaus tarnybos statutą vadovas turi turėti magistro laipsnį, bet tų detalių nenorėčiau komentuoti.“

Naujam Statutui turi pastabų

Anksčiau departamento vadovas buvo renkamas konkurso būdu, tačiau pagal nuo šių metų įsigaliojusį Vidaus tarnybos statutą jį skiria vyriausybė teisingumo ministro teigimu.

„Aš manau, kad tai labai gerai, nes vadovas ar ministras turi turėti įtakos priimant aukštus pareigūnus į pareigas“, – prieš keletą savaičių BNS sakė E. Jankevičius. Tačiau kai prireikė naująjį statutą pritaikyti praktikoje, ministras susidūrė su problemomis. „Mes neįvertinome naujo statuto. Kalbant apie įstaigų vadovų paskyrimą, statutas susiaurina galimybes atrinkti tinkamą kandidatą. Pagal naują statutą vadovą galima skirti tik iš esamų vidaus tarnybos statutinių įstaigų. Taigi, pavyzdžiui, jei turėtume labai gerą kandidatą iš kariuomenės, pagal naują statutą jo priimti negalėtume“, – kalbėjo ministras.

Pašnekovas paminėjo, kad į vadovus siūlyti jis negalėtų nei žmonių iš prokuratūros ar Specialiųjų tyrimų tarnybos. „Galėtume dairytis kandidatų tik iš policijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ir kitų vidaus tarnybos įstaigų. Atrodo keista, iš kariuomenės negalime, o ugniagesys tiktų“, – stebėjosi E. Jankevičius.

Jis pripažino, kad naujas statutas ne tik pakišo koją numatytam kandidatui, bet ir susiaurino paieškas. Paklausus, ar statutas bus taisomas, ministras sakė: „Dėl šito klausimo turbūt kils diskusijų. Nežinau, ar tai gera situacija.“

E. Jankevičius, E. Genio/LRT nuotr.

Mokslininkai tvarką kritikuoja

Vis dėlto Vilniaus universiteto docentas, kriminologas Gintautas Sakalauskas turi kritikos tiek dabartinei, tiek ankstesnei KD direktoriaus skyrimo tvarkai. Anot jo, tarnybą įkalinimo sistemoje reikia demilitarizuoti, ir 2000 m. buvo žengtas nuoseklus ir logiškas žingsnis, kai valdymą iš Vidaus reikalų ministerijos perėmė Teisingumo ministerija. Būtent taip yra ir daugumoje Europos valstybių.

„Tačiau stebėtina, kad per beveik 20 metų ši sistema ir toliau ne tik išlaikė karinės/policinės hierarchijos ir vadybos modelį, bet nuo 2019 m. sausio 1 d. pakeitus Vidaus tarnybos statutą netgi vėl buvo grįžta ir prie senųjų karinių/policinių laipsnių, – portale teise.pro savo vertinimą dėsto G. Sakalauskas. – Vakarų Europos valstybėse sunku kam nors paaiškinti, kad Lietuvos įkalinimo sistemai vadovauja generolas, joje dirba pulkininkai ir kapitonai ir visa tai – Teisingumo ministerijos struktūroje.“

Kriminologo teigimu, situaciją, kai įkalinimo sistemai vadovauja generolas, labai sunku paaiškinti kolegoms iš Vakarų Europos.

„Žinoma, ne paaiškinimai kažkam užsienyje yra svarbiausia, o tai, kad karinis/policinis hierarchinis vadovavimas suponuoja ir tam tikrą vadybos stilių, problemų sprendimo būdus, kurie šiuolaikinėje įkalinimo sistemoje nėra tinkami, perspektyvūs ir priimtini. Suprantama, kad įkalinimo sistemoje turi būti už apsaugą ir priežiūrą atsakingas personalas, tačiau pačiai struktūrai (Kalėjimų departamentui) ir atskiroms įstaigoms turi vadovauti ne pareigūnai. Vakarų Europos šalyse apsaugai dažniausiai vadovauja įstaigos direktoriaus pavaduotojas“, – įsitikinęs dr. G. Sakalaukas.