Lietuvoje

2019.01.29 14:25

VRK neužkirto kelio savanoriams dalyvauti savivaldos rinkimuose

Lauryna Vireliūnaitė, 15min.lt2019.01.29 14:25

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį neužkirto kelio kariams savanoriams dalyvauti savivaldos rinkimuose – juos nuspręsta palikti kandidatų sąrašuose. Posėdyje dalyvavę kariuomenės atstovai teigė, kad tikroji karo tarnyba apima ir savanorius, o tai reiškia, kad jiems galioja draudimas dalyvauti partijų veikloje, tačiau sprendimą VRK priėmė vildamasi, jog šio klausimo imsis Seimo nariai ir išsklaidys visus neaiškumus.

„VRK nebraukia kandidatų iš sąrašų“, – po to, kai dėl klausimo sutarta bendru sutarimu, sakė VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.

Uždrausti kandidatuoti svarstyta dėl Konstitucijos ir įstatymų nuostatų, kad savivaldybių tarybose negali dirbti asmenys, atliekantys karo tarnybą.

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas numato, kad savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris rinkimų dieną atlieka privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.

Šiais metais savivaldos rinkimuose dalyvauja 73 žmonės, tarnaujantys Krašto apsaugos savanorių pajėgose.

„Tikroji karo tarnyba apima ir karius savanorius“, – tikino posėdyje dalyvavę Lietuvos kariuomenės atstovai, kilus diskusijai dėl to, kaip vertinti skirtingas tarnavimo rūšis.

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Teisės departamento direktorė Jurgita Nagienė teigė, kad tikrąją karo tarnyba, remiantis Konstitucija, reikėtų laikyti ir savanorius.

„Remiantis Konstitucija akivaizdu, mes turime sutarti, kas yra tikroji karo tarnyba. Dabartinis reguliavimas rodo, kad savanoriai yra tikrosios karo tarnybos nariais, tada jiems turi būti taikomas draudimas dalyvauti partijose“, – teigė ji.

L. Matjošaitytė pabrėžė, kad įstatyme kalbama apie buvimu savanoriu rinkimų dieną, todėl išbraukti savanorių iš kandidatų šiuo metu nėra dėl ko. Be to, ji pabrėžė, kad iki rinkimų teisinis reguliavimas dar gali keistis.

VRK narė Svetlana Misevičienė sakė, kad anksčiau tarnaujantiems kandidatams nebuvo varžoma teisė dalyvauti rinkimuose. „Turime vadovautis rinkimų įstatymo nuostatomis ir Konstitucijos nuostatomis, kuri suteikia ir garantuoja pilietines ir politines teises visiems Lietuvos piliečiams“, – kalbėjo ji. Komisijos narys Vincentas Vobolevičius pabrėžė, kad demokratijai svarbu, kad civilinė valdžia ir kariuomenė būtų atsietos.

„Tačiau matau aiškiai, kad situacija neapibrėžta (...) Neaiškumas egzistuoja, bet kai taip yra, manau, reikėtų leisti ir raginti politikus išspręsti neaiškumus“, – sakė jis. L. Matjošaitytė taip pat sutiko, kad verta šiais metais palikti tokią tvarką, kokia buvo anksčiau, nes rinkimai jau yra čia pat.

„Gal dėl tos praktikos ir dedame čia tašką?“, – klausė ji.

VRK narė Aistė Žilinskienė klausė Seimo NSGK biuro vadovo Vitalijaus Dmitrijevo, ar komitetas ketina imtis šio klausimo. Jis sakė, kad dėl to turi būti priimti politiniai sprendimai, tačiau komitete šis klausimas tikrai bus sprendžiamas.

Advokatas Tomas Šedbaras, atstovaujantis Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD), VRK posėdyje sakė, kad yra situacija neaiški ir ja remiantis norima apriboti vieną pamatinių teisių – būti išrinktais ir dalyvauti rinkimuose.

„Siūlyčiau preciziškai nagrinėti sąvokas“, – sakė jis.

T. Šedbaras sakė, kad valstybei reikia apsispręsti dėl savanorių statuso, ar tikrai jie atlieka tikrąją karo tarnybą.

„Dabar gaunasi, kad šiek tiek galima dalyvauti politikoje, šiek tiek ne“, – pabrėžė jis.

BNS nuotr.

Pavadino spjūviu į veidą

Krašto apsaugos savanorių pajėgose (KASP) tarnaujantis Aurimas Mockus, kandidatuojantis į Klaipėdos miesto tarybą, pirmadienio vakarą feisbuke pranešė, jog VRK svarstys jo išbraukimą iš sąrašų.

„Spręskite patys, ar čia aukščiausio lygio absurdas kuris prieštarauja Konstitucijai, ar dabartinės valdžios riebus spjūvis man į veidą, o gal tiesiog žmogiškoji klaida“, – piktinosi jis.

A. Mockus teigė KASP tarnaujantis šešerius metus, tuo metu praėjusiuose rinkimuose jam galimybė dalyvauti buvo sudaryta.

„Nejaugi aš tinku kariuomenei, į kurią atėjau savo noru ir jausdamas tam pareigą, bet negaliu būti naudingas savo miestui? Nejaugi aš toliau tarnaudamas KASP i jei būčiau išrinktas į miesto tarybą tapčiau blogesniu kariu?“, – klausė jis.

VRK planais pirmadienį pasipiktino ir Vilniaus miesto tarybos narys Adomas Bužinskas.

„KASP tikrai nepaliksiu ir įrodysiu, kad VRK vadovybė neteisi. Esu įsitikinęs, kad šios veiklos yra suderinamos. Tiesą sakant, prieš 4 metus kandidatavau į tarybą ir tuomet niekam jokių klausimų nekilo, nors savanorio statusas nuo to laiko nepasikeitė. Kitokiu atveju, esu tarybos narys – nelegalas, nes buvau išrinktas net negalėdamas kandidatuoti“, – feisbuke rašė jis.

V. Bakas, E. Blaževič/LRT nuotr.

V. Bakas: klausimas iki rinkimų bus išspręstas

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas „valstietis“ Vytautas Bakas pasibaigus VRK posėdžiui pranešė, kad iki rinkimų galimos teisinės kolizijos dėl karių savanorių kandidatavimo bus išspręstos.

„Visų pirma sustabdyta šita sukelta psichozė, mes sutarėme su krašto apsaugos ministru, kad teisininkai iš Krašto apsaugos ministerijos, taip pat, jei reikės, Vyriausybės, objektyviai įvertins situaciją, ar iš viso mes turime problemą. Jei turime, tokiu atveju pateiksime įstatymų pataisas, kad nepriešintume pasirengimo ginti tėvynę su galimybe dalyvauti rinkimuose“, – BNS sakė V. Bakas.

Anot V. Bako, jei prireiks, pataisos bus priimtos per neeilinę Seimo sesiją vasarį, tačiau pats komiteto vadovas laikosi pozicijos, kad keisti įstatymų tikriausiai neprireiks.

„Iki šiol pataisų nereikėjo“, – BNS tikino V. Bakas. Jis taip pat pažymėjo, kad iki šiol karių savanorių dalyvavimas politikoje neužkliuvo, nors patys įstatymai nesikeitė, tik jų interpretavimas.

„Kiek aš analizavau tą situaciją pats, yra du Konstitucinio Teismo nutarimai, pasakyta aiškiai, kad žmonės, atliekantys privalomąją karo tarnybą arba KASP tarnaujantys profesinės karo tarnybos kariai negali eiti į rinkimus, nes tai prilyginama nuolatinei tarnybai. Bet tie žmonės, kurie ateina savaitgaliais, ir moterys, ir vyrai, pasiruošti valstybės gynybai, įgyti įgūdžių, kaip mes galime riboti jų pilietines teises?“ – kalbėjo komiteto vadovas.