Lietuvoje

2019.01.28 09:22

Nutekėjo slaptas susirašinėjimas: kas kūrė laiškus prieš G. Nausėdą

Dalia Plikūnė, DELFI.lt2019.01.28 09:22

Konservatorius Žygimantas Pavilionis, praėjusių metų vasarį kreipęsis į SEB banko akcininkus dėl Gitano Nausėdos planų dalyvauti prezidento rinkimuose, neneigė, kad tarėsi su viešųjų ryšių bendrovės „vipcommunications“ akcininku Dariumi Gudeliu. DELFI gauti susirašinėjimai rodo, kas iš tiesų parašė tą pranešimą, ir kaip buvo siekiama patraukti žiniasklaidos dėmesį.

Praėjusių metų vasario 6 dieną žiniasklaidoje pasirodė pranešimai apie tai, kad Seimo konservatorius Ž. Pavilionis kreipėsi į SEB banko akcininkus, teigdamas, kad jam nerimą kelia „dviprasmiška ir pavojinga situacija, kuomet vienas žinomiausių šalies ekonomistų vienu metu atstovauja SEB bankui ir yra įvardinamas kaip vienas iš potencialių kandidatų į Lietuvos prezidentus“.

Tuo metu G. Nausėda dar ėjo SEB banko prezidento patarėjo ir vyriausiojo ekonomisto pareigas, iš kurių pasitraukė tik rugsėjį. O dar po savaitės jis paskelbė, kad dalyvaus prezidento rinkimuose.

Ž. Pavilionis tuomet taip pat buvo įvardinamas kaip galimas kandidatas į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidentus šiuose rinkimuose. Jis tik rugsėjį pasitraukė iš pirminių partijos rinkimų, kuriuose nugalėjo Ingrida Šimonytė.

Ž. Pavilionio sprendimas kreiptis į akcininkus tuomet nustebino net jo partiečius. Andrius Kubilius vasarį DELFI teigė, kad šis pareiškimas nebuvo derintas partijoje.

„Pasiteiravau – tai visiškai individualus, su niekuo partijoje nederintas mūsų kolegos pareiškimas. Aš jį vertinčiau kaip ganėtinai keistą ir, mano manymu, nelabai adekvatų situacijai, kurią šiuo metu Lietuvoje turime“, – kalbėjo jis.

DELFI gauti susirašinėjimai rodo, kas vyko to pareiškimo išplatinimo išvakarėse.

Istorijoje – Gudelio kontoros pėdsakas

Ž. Pavilionis jau vasarį „Info TV“ laidos „Savaitės panorama“ komandai patvirtino, kad rengdamas pareiškimą (be kitų žmonių) tarėsi ir su „vipcommunications“ vadovu D. Gudeliu, kurio įmonė talkino kitam bankui – „Swedbank“.

„Konsultavausi tikrai su daugybe žmonių, ir su Dariumi (D. Gudeliu – DELFI), ir su kitais, ir specialistais, ir sociologais, ir politologais. Visi patvirtino, kad daugumos ekspertų ir politikų nuomone, su kuriais tariausi, G. Nausėda ruošiasi dalyvauti rinkimuose. Tokia susidaro opinija vertinant jo veiksmus. Aš tikėjausi, kad jis paneigs tai, tačiau jis nepaneigė, tai jei nepaneigė, tikimybę palieka, aš tiesiog siekiu skaidrumo tam tikro“, – „Savaitės panorama“ žurnalistams kalbėjo Ž. Pavilionis. Jis taip pat tvirtino, kad su D. Gudeliu nėra sudaręs jokių kontraktų ir neturi jokių išskirtinių sąlygų. D. Gudelis irgi tvirtino su politikais tuo metu nedirbęs, ir neigė siūlęs dėmesį sutelkti į G. Nausėdą.

DELFI gautas susirašinėjimas rodo, kad dieną prieš ir tą pačią dieną, kai pranešimas pasirodė žiniasklaidoje, Ž. Pavilionis laiškais elektroniniu paštu bendravo su „vipcommunications“ darbuotoju, kurio tapatybė DELFI žinoma. Vienas laiškas buvo nusiųstas to darbuotojo vadovui. Iš viso gavome 10 laiškų.

 Vasario 5 d. viešųjų ryšių agentūros darbuotojas rašė, kad persiunčia paruoštą pranešimo tekstą ir laukia pastabų, kad galėtų pateikti galutinį variantą. Tarp laiško gavėjų nurodytas ir D. Gudelis bei Giedrius Galdikas, kuris yra „vipcommunications“ direktorius.

„Dariaus buvo pastaba, kad reikėtų korektūros – tai vėliau galėsiu peržiūrėti. Dabar svarbiausia struktūra ir formuluotės.

Ir radau to Magnuso pareigas

Magnus Schoeldz, Senior Advisor on international and government affairs attached to the Wallenberg Foundations.

Įvertinkite, verta į kreiptis ar ne“, – rašoma laiške, kurio teksto dalies neredagavome.

Kaip matyti iš viešai prieinamos informacijos, Ž. Pavilionis nusprendė, kad verta kreiptis ne tik į pagrindinį SEB akcininką, bet ir į minimą jaunesnįjį ir fondo ryšiams su užsieniu vadovą M. Schoeldzą. Laiškuose parlamentaras taip pat tariasi, ar jam vykti į Joniškį, kur numatytas „eilinis regioninis turas su partiečiais“.

Laiškuose parlamentaras taip pat tariasi, ar jam vykti į Joniškį, kur numatytas „eilinis regioninis turas su partiečiais“.

„Grįšiu anksčiausiai 20 val., kaip manote, nieko tokio? Ar kameros gaudys tuo metu?“, – klausia parlamentaras. 

DELFI nuotr.

Jis laiške paprašė pranešime tik pataisyti gramatinę klaidą, ir pats teigė kalbėjęs su kai kuriais žiniasklaidos atstovais ir parlamentaru. 

„Dėl mano pažadų – kalbėjau su DELFI (politikos naujienų redaktore – DELFI) Loreta Laučiuviene (nerodžiau teksto) – sako čia rimta, pasitars su Rasa (vyr. redaktore - DELFI), ar jie gali būti pirmi, ir atskambins sakė iki pietų. Loretai galėčiau persiųsti pats.

Kalbėjau su KKD prodiuseriu Mindaugu – jis bet kada laukia ir tikrai panaudos, jo email jei prireiktų (…).

Dėl Seimo narių – laurynas.kasciunas@lrs.lt parems

Su kitais nekalbėjau – bet laukiu Ingridos Šimonytės, kuri netrukus turi pasirodyti, paklausiu jos“, – rašė Ž. Pavilionis.

DELFI nuotr.

L. Kasčiūnas atsiribojo nuo frazės esą jis žadėjo paremti Ž. Pavilionio kreipimąsi. 

„Aš esu labai nustebęs, kad esu minimas šitame kontekste. Kiek atsimenu, aš žinojau apie planuojamą Žygimanto veiksmą, bet buvau labai kategoriškai prieš. Ne kartą jam siūliau persigalvoti. Tai buvo klaida, kurią, manau, kad Žygimantas turėtų pripažinti. (…) Gal ir jautėsi, kad kažkokia režisūra buvo, bet aš nežinojau konkrečiai, kas režisuoja“, – DELFI sakė L. Kasčiūnas. 

Kontaktavo su žiniasklaida

Susirašinėjimas vyko ir vasario 6 d. rytą. Netrukus politikas gavo viešųjų ryšių agentūros darbuotojo atsakymą, kur jam pataria nevykti į Joniškį.

„Dėl Joniškio – jei išeina nevažiuoti, tai nevažiuokite. Portalai ir radijas tiek to, telefonu, bet va televizijoms reikia veido. Jei neišeina nevažiuoti, tai būtinai telefonas po ranka. Reikia išspausti visą dėmesį“, – rašoma laiške.

DELFI nuotr.

Vėliau Ž. Pavilionis paprašė iš pranešimo pirmo sakinio išimti nuorodą į frakciją, ir rašyti tiesiog Seimo narys. Maždaug po pusvalandžio jis išsiuntė ir dar vieną laišką su pašymu dar neleisti.

„Jeigu galite dar neleiskite, pasiekė gal griežta Gabrieliaus reakcija, jis prašo susitikti 15 val., ar galėtume dar sulaikyti platinimą.

„Delfi“ būtų pasiruošęs, jeigu paleistume, bet noriu su Dariumi pasitarti, paskambink, Dariau, jei gali“, – rašė Ž. Pavilionis.

DELFI nuotr.

Vėliau parlamentarui persiunčiamas koreguotas pranešimo tekstas. Dar vėliau – kontaktai, kuriais siūloma paplatinti pranešimą. Vienas laiškas, kuriuo yra siunčiamas koreguotas pranešimas yra nuo G. Galdiko, kiti – nuo įmonės darbuotojo, su kuriuo parlamentaras susirašinėjo. 

Ž. Pavilionis viename iš laiškų domėjosi, kaip turėtų reaguoti žiniasklaida. „Lryto Daiva manęs ieškos pati? „Delfi“ kažkodėl nepaskambina gan ilgai. Jau kitiems išsiuntėme, ar patikrinti „Delfi“?“, – klausė politikas. 

DELFI nuotr.

Viešųjų ryšių agentūros darbuotojas pasidalino įspūdžiu apie pranešimo sklaidą: „apart „Delfi“, labai gerai – per visur ir visur viršuje“. 

Ž. Pavilionis dar paprašė atsiųsti anglišką tekstą, kad būtų galima išsiųsti formaliai.

DELFI nuotr.

Būta ir tolesnių kreipimusi

Iš viešos informacijos matyti, kad po Ž. Pavilionio kreipimosi jo kolega frakcijoje Andrius Navickas parašė atvirą laišką „Swedbank“ vadovei Dovilei Grigienei. Jame keltas klausimas, ar bankai žengia į politiką.

Konservatorius laiške „Swedbank“ paskelbė iki šiol viešumoje nebuvusią informaciją, esą viešųjų ryšių ekspertas D. Gudelis konsultuoja ne tik Ž. Pavilionį, „bet ir premjerą Saulių Skvernelį“, taip pat banką Swedbank“.

„Ar tai reiškia, kad į SEB akcininkus šiuo atveju kreipėsi iš tiesų vienas iš valstybės vadovų, ketinantis kelti kandidatūrą prezidento rinkimuose ir norintis iš kelio pašalinti potencialiai stipresnį pretendentą, o gal mes stebime bankų politinės kovos pradžią?“, – viešai teiravosi A. Navickas. 

Vėliau, rugpjūčio gale, SEB banką ir banko valdybos pirmininką ir prezidentą Raimondą Kvedarą kreipėsi ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas. Jis prašė paaiškinti, ar G. Nausėda, tuomet dar ėjęs banko prezidento patarėjo pareigas, vykdo „hibridinę“ prezidento rinkimų kampaniją, ir ar gali būti, kad bankas kišasi į Lietuvos politiką.

G. Nausėda prezidento rinkimuose kandidatuoja be partijų paramos. Jis kol kas yra populiariausias reitinguose tarp galimų pretendentų į kandidatus.

Landsbergis įspėjo Pavilionį dėl jo elgesio

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis prisiminė, kad buvo įspėjęs Ž. Pavilionį, kad „bendravimas su oponentus konsultuojančiomis viešųjų ryšių agentūromis arba jų vadovais, koks yra D. Gudelis, iš esmės nėra išmintingas sprendimas“.

„Kadangi dalindamasis informacija, ja daliniesi su savo oponentais, aš buvau tą įspėjęs, bet turbūt dėl priežasčių, kurias geriau pats Žygimantas paaiškintų, jis nepaklausė to patarimo ir, mano žiniomis, kažkoks konsultavimasis toliau vyko“, – sakė G. Landsbergis.

TS-LKD lyderis svarstė, kad, jeigu patarimas taip elgtis buvo gautas iš D. Gudelio, tai „akivaizdu, kad jis naudingas buvo dabar jau kandidatui Sauliui Skverneliui“.

„Akivaizdu, kad tai galėjo būti rinkiminės taktikos dalis“, – sakė G. Landsbergis.

Nujautė apie bendradarbiavimą 

TS-LKD pirmininkas konkrečios informacijos apie Ž. Pavilionio bendravimą su D. Gudeliu neturėjo, tačiau teigė supratęs apie tai iš aplinkinių.

„Jis pasakė, kad jis ieškos kontaktų. Vėliau, kadangi mano nuomonė buvo kritiška, aš daugiau tokios informacijos neturėjau. Tik tiek, kad aš buvau supratęs iš aplinkinių, kad tas bendradarbiavimas vyksta“, – sakė G. Landsbergis.

Jis teigė, kad jam einant pirmininko pareigas TS-LKD jokių ryšių su D. Gudeliu arba jo valdoma įmone neturėjo.

„Per mano pirmininkavimą to kategoriškai nebuvo. Dar iki mano pirmininkavimo laikų, 2012 m., yra buvęs nedidelis kontraktas. Bet po to jokio bendradarbiavimo formalaus ir neformalaus – jokių neformalių susitikimų, nemokamų patarimų, partija nieko nėra turėjusi“, – patikino G. Landsbergis.

G. Landsbergis, E. Genio/LRT nuotr.

Jo nuomone, jo partijos atstovams palaikyti ryšius su šiuo viešųjų ryšių ekspertu yra neišmintinga.

„Matote, tai čia yra akivaizdus dalykas, tai yra vieša paslaptis, kad D. Gudelis konsultuoja S. Skvernelį, dabar mes jau visą informaciją turime – 19 susitikimų per metus, tai čia yra rimti reikalai. Reiškia, tai, kas buvo vieša paslaptis, dabar tapo tiesiog vieša informacija. Akivaizdu, kad bendradarbiavimas arba bendravimas tai yra tiesiog informacijos atidavimas oponentams. (…) Tai yra neišmintinga“, – sakė G. Landsbergis.

Pavilionis pripažįsta klydęs

Parlamentaras Ž. Pavilionis neneigė kontaktavęs su D. Gudelio bendrovės specialistais. Jis pradžioje sakė, kad pranešimo teksto su jais nederino, tačiau perklaustas jau pasitaisė, kad „jie tą tekstą pasiūlė“.

„Jie tą tekstą pasiūlė. Idėja buvo mano paklausti dėl to, bet tekstą po to jau jie bandė man siūlyti. Bet aš neturėjau jokių kontraktinių įsipareigojimų, ir esu šiek tiek nusivylęs ta akcija. Galbūt, pats ne per daug apgalvotai pasielgęs, aš nutraukiau bet kokį bendravimą su jais po šito laiško“, – sakė Ž. Pavilionis.

Jis teigė, kad tuo metu tarėsi ne tik su šios įmonės viešųjų ryšių specialistais.

„Aš tariausi su jais, kaip ir su kitais pr'o (viešųjų ryšių) žmonėmis, kaip ir su Katkumi, ir kitais, bet aš neturėjau jokių kontraktų su Gudeliu“, – teigė Ž. Pavilionis.

Parlamentaras tikino, kad čia tikrai buvo jo autentiška ir jokio pašalinio asmens neprimesta idėja dėl G. Nausėdos veiklos kreiptis į SEB banko vadovus.

„Aš buvau išėjęs iš diplomatinės tarnybos iki Seimo rinkimų, ir buvo toks labai nedviprasmiškas pokalbis tuo metu su (užsienio reikalų ministru) Linu Linkevičiumi per Seimo kampaniją. Jis tada sakė: „Žygi, pasirink, kas tu esi, ar politikas, ar diplomatas. Nes tu negali atstovauti institucijos, ir bandyti eiti į politiką“ . Tai man iš tos patirties kilo natūralus klausimas, kaip Gitanas tai suderino, bet jis pats į tai atsakė savo atsistatydinimu. Ir dabar tikrai yra viskas tvarkoje“, – sakė Ž. Pavilionis.

Ž. Pavilionis, E. Genio/LRT nuotr.

Parlamentaras pripažino, kad tuo metu padarė klaidą.

„Aš tik po to supratau, kad ponas Gudelis turi aktyvių ryšių su ponu Skverneliu, aš supratau, kad čia gali būti ir trečio žmogaus interesai, ir jis galėjo pasinaudoti tuo mano laišku. Aš supratau, kad aš padariau klaidą jį parašydamas, nes jis pasitarnavo daugiau tam trečiajam žmogui negu man ar Gitanui“, – sakė Ž. Pavilionis.

Pinigų iš parlamentaro neprašė

Agentūros „vipcommunications“ direktorius Giedrius Galdikas atsakė, kad praėjusių metų pradžioje kreipėsi Ž. Pavilionis su prašymų bendradarbiauti artėjančiuose prezidento rinkimuose.

„Tačiau be bendro pobūdžio pokalbių, jokio susitarimo dirbti nebuvo pasiekta, sutartis nepasirašyta ir realios komunikacijos paslaugos neteiktos. Išskyrus atvejį, kai buvome paprašyti atlikti kelis techninius darbus: teksto parengimas, koregavimas, suderinimas. Nei idėjos išgryninimas, nei jos viešinimas nebuvo mums patikėtas. Kiek man žinoma, Ž. Pavilionis savarankiškai ar su savo komandos pagalba užtikrino žinutės sklaidą. Įvertinę sugaištą laiką, nusprendėme sąskaitos nepateikti“, – teigė G. Galdikas.

Pasak jo, šiuo metu „vipcommunications“ neturi sutarčių nei su viena politine partija ar politiku.

„Su konservatorių partija dirbome 2012 m. rinkiminiu laikotarpiu. Ši sutartis yra deklaruota VRK. Priėmėm sprendimą šiame rinkiminiame cikle nebendradarbiauti nei su viena politine jėga ar kandidatu. Nenorime būti įvelti į politikų vidines peripetijas“, – tikino G. Galdikas, atsakydamas rašti į DELFI pateiktus klausimus.

Kaip rodo portalo 15min.lt atliktas tyrimas D. Gudelis per praėjusius metus 19 kartų lankėsi Vyriausybės rūmuose. Premjeras S. Skvernelis „Žinių radijui“ teigė, kad Algirdo Butkevičiaus vyriausybėje D. Gudelio įmonė laimėjo vyriausybės kanceliarijos konkursą, todėl jo apsilankymai yra ne tik pas premjerą, rašė ELTA.

Premjeras neneigė, kad po sėkmingų Seimo rinkimų 2016 m. ryšius su šiuo viešųjų ryšių specialistu „kontaktai yra palaikomi“, ir neatmetė galimybės, kad, jeigu reikės, D. Gudelis taps jo visuomeniniu konsultantu.

Jakeliūnas ir Skvernelis teigia apie tai su Gudeliu nekalbėję 

Taip pat į SEB banko vadovybę – tik ne Švedijoje, o Lietuvoje vadovybę kreipęsis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, „valstietis“ Stasys Jakeliūnas tikino, kad tai buvo jo paties autentiška idėja.

„Aš atsakysiu, bet noriu ir jūsų paklausti, ar jūs linkusi tikėti mano atsakymu? Visi mano sprendimai dėl krizės tyrimo, G. Nausėdos, „Revolut“ arba dar dėl ko nors nėra derinami nei su Ramūnu Karbauskiu, nei su S. Skverneliu. Aš juos po to, galbūt, informuoju apie kontekstą, argumentus, bet – jokios iniciatyvos“, – teigė S. Jakeliūnas.

Su D. Gudeliu jis teigė pažįstamas tiek, „kiek jis dalyvavo rinkimų kampanijoje, ir atliko tam tikras funkcijas“.

„Aš su juo tiesiogiai esu bendravęs tik vieną kitą kartą kažkokiame grupiniame kontekste, kai vyko diskusijos apie rinkimų kampaniją, čia buvo 2016 m. vidurys“, – kalbėjo S. Jakeliūnas.

O su Ž. Pavilioniu apie jo kreipimąsi jis teigė apsikeitęs nuomonėmis jau tik po to, kai konservatorius padarė pareiškimą dėl kreipimosi.

„Su juo buvo epizodinių apsikeitimų nuomonėmis. Po to, kai jis kreipėsi, mes kažkur buvome epizodiškai susitikę Seimo salėje arba koridoriuje, ir sako: „kokia reakcija?“. Sakau, kad tai yra gana logiškas kreipimasis“, – teigė S. Jakeliūnas.

Jis pats teigė nusprendęs kreiptis į SEB banko vadovybę Lietuvoje po to, kai pamatė, kad „artėjo apsisprendimo laikas dėl kandidatavimo, o ne ekonominė komunikacija intensyvėjo“.

S. Skvernelis, pasak jo atstovo spaudai Tomo Beržinsko, niekada nėra kalbėjęs su D. Gudeliu apie tai, kad galbūt reikėtų kreiptis į SEB vadovybę dėl G. Nausėdos.

„Premjeras niekada nėra kalbėjęs su D. Gudeliu tokia tema. Kategoriškai – niekada“, – teigė T. Beržinskas. 

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.