Lietuvoje

2019.01.24 19:27

M. Garbačiauskaitė-Budrienė: Europos Taryba ir EBU yra susirūpinusios dėl Lietuvos žiniasklaidos laisvės

LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.01.24 19:27

Ketvirtadienį Europos transliuotojų sąjungos (EBU) posėdyje buvo aptarta žiniasklaidos padėtis Lietuvoje ir iššūkiai, kylantys LRT dėl Seime svarstomo nacionalinio transliuotojo įstatymo. Jame dalyvavusi LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė pabrėžė, jog Europos Taryba ir EBU yra sunerimusios dėl Europoje pastebimų tendencijų, kurios kelia grėsmę žiniasklaidos laisvei.

Diskusijos dalyviai apibendrino, kad nacionalinės valdžios į laisvą žodį vis dažniau kėsinasi ne tik Rytų Europoje, bet ir pažangiomis laikomose šalyse, kaip Skandinavijoje. M. Garbačiauskaitė-Budrienė pristatė siūlymus keisti LRT valdymą, kurie renginyje sulaukė kritikos.

„Visos šios tendencijos yra negeros ir kalba apie tai, kad žiniasklaidos laisvės apskritai Europoje mažėja“, – sakė M. Garbačiauskaitė-Budrienė. Ji taip pat atskleidė, kaip politikai daro spaudimą LRT ir siekia įvesti griežtesnę nacionalinio transliuotojo kontrolę. 

EBU ryšių su Rytų Europos valstybėmis vadovė Radka Betcheva sakė, jog organizacija aktyviai stebi įvykius Lietuvoje. „Esame susirūpinę, kai matome galimybę, jog bus kišamasi į institucinę ir redakcinę transliuotojo nepriklausomybę“, – po posėdžio žurnalistams sakė R. Betcheva.

Ji nurodė, jog EBU bendrauja su Lietuvos valdžios institucijomis ir prašo dėl naujojo LRT įstatymo plėtoti viešą dialogą, kuriame galėtų dalyvauti ekspertai, visuomenės atstovai, tarptautinių organizacijų nariai ir žiniasklaida. Anot R. Betchevos, visi sprendimai turi būti paremti analize ir įrodymais.

„Normalu, jog įstatymai tobulinami, kad būtų įtvirtinta didesnė institucinė nepriklausomybė, įvesti saugikliai, kurie užtikrintų redakcinę nepriklausomybę ir didesnį efektyvumą“, – sakė R. Betchova.

Prie dabar Seime pradėto svarstyti LRT įstatymo projekto parlamentai grįš pavasarį. Projekte siūloma keisti LRT valdymą – steigti valdybą, trumpinti tarybos narių kadenciją, keisti jos formavimo tvarką.

„Klausimas dėl LRT valdybos iškeltas, mes tuo dar domimės, prašėme, kad Lietuvos valdžia mums pateiktų daugiau informacijos, nes tokie siūlymai potencialiai kelia grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui“, – po posėdžio sakė  Europos Tarybos Informacinės visuomenės dep. vadovas Patrick Penninckx.

Į siūlomą LRT valdybą galės pretenduoti tik tie asmenys, kurie turi teisės, ekonomikos, vadybos ir administravimo srities išsilavinimą. Laidų turiniu rūpintųsi tarybą, kurioje dirbantys asmenys galės būti tik turintieji humanitarinį ar socialinių mokslų išsilavinimą bei dirbę 5 metus pagal įgytą specialybę. Susirūpinimą LRT ateitimi reiškia ne tik Europos institucijų atstovai, tačiau ir Lietuvos seimo teisinkai, kurie įstatymo projektui anksčiau turėjo daugiau nei pusšimtį pastabų.

Panašiomis problemomis kaip Lietuvos, Europos tarybos Kultūros komiteto rengtoje diskusijoje skundėsi tiek jaunos Europos žemyno demokratijos, kaip Vengrija ir Slovėnija, tiek pažengusiomis laikomos šiaurės šalys, kaip Danija. Jos transliuotojai nuogastavo, kad sumažinus šalies visuomeninio transliuotojo finansavimą, nukentėjo laidų kokybė.