Lietuvoje

2019.01.23 16:10

Vaikų globos namai skųs teismo sprendimą neleisti zelandams įsivaikinti mergaitės

Dovilė Jablonskaitė, 15min.lt2019.01.23 16:10

„Rengiame skundą ir tikrai skųsime teismo sprendimą“, – trečiadienį 15min konstatavo mergaitės atstovų pagal įstatymą, vienų Kauno globos namų, direktoriaus pareigas laikinai einantis Gintaras Bagdžiūnas.

15min skelbė, kad praėjusį trečiadienį Vilniaus apygardos teismas netenkino sutuoktinių iš Naujosios Zelandijos prašymo dėl devynmetės kaunietės įvaikinimo. Nuo sausio 4 dienos Vilniuje gyvenusi kartu su potencialiais įtėviais ir dviem prieš ketverius metus jų įvaikintais lietuviais berniukais po teismo sprendimo mergaitė grįžo į globėjo pagal įstatymą rankas.

Zelandai ketvirtadienį išvyko namo, tačiau, 15min žiniomis, sekmadienį mergaitei parašė ilgą laišką su nuotraukomis.

Tuo metu prašymą sesers nuolatinei globai pateikęs jos brolis 25 metų Arūnas Leščiauskas dingo kaip į vandenį. Nuo teismo sprendimo praėjo lygiai savaitė. Per tą laiką brolis globos namuose nė karto neaplankė sesers.

G. Bagdžiūno žiniomis, jis grįžo atgal į Angliją. Pastaruoju metu jis čia gyvena ir su širdies drauge augina vienų metų vaiką.

„Apie kokį lankymą ir ryšių mezgimą galima kalbėti, – atsiduso įstaigos atstovas. – Visi matome, kad įvyko žaidimas, nes mergaitė iki tol buvo niekam nereikalinga. Tačiau, kai jai atsirado reali galimybė turėti šeimą, galimus įtėvius, staiga atsirado brolis, kuris iki tol nepalaikė jokio ryšio. Mergaitė jo net nelabai pažįsta, pirmo susitikimo metu jo net neprisiminė.“

G. Bagdžiūnas, LRT stop kadras

Abejoja brolio nuoširdumu

Vertinant brolio elgseną po zelandams neigiamo teismo sprendimo G. Bagdžiūnui peršasi vienintelė išvada – brolio noras globoti seserį nebuvo nuoširdus.

„Antraip dabar jis su ja susitiktų kasdien ir kartu praleistų bent po kelias valandas. Pati suprantate, kad taip turėtų būti. Tačiau yra, kaip yra. Tuo metu zelandai išvažiavo, bet ryšių nenutraukė. Pati mergaitė išreiškė norą toliau bendrauti su šeima“, – pasakojo G. Bagdžiūnas.

Stebėdami realią situaciją ir kontekstą, globos namų teisininkai rengia apeliacinį skundą: „Skųsime ir tikrai siųsime dokumentus.“

Vertinant žmogiškai, G. Bagdžiūnas įsitikinęs, kad teismo sprendimas neatitinka mergaitės interesų.

Vis dėlto teismo argumentai atmesti zelandų prašymą turi pagrindo. „Teisine prasme ten buvo procedūrinių pažeidimų.“

Kartu su žmona Raewyn mergaitę norėjęs įsivaikinti Nigelas McClymontas, E. Blaževič/LRT nuotr.

15min skelbė, kad teismo sprendimą netenkinti poros iš Naujosios Zelandijos prašymo įvaikinti mažametę lietuvę lėmė ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos padarytos klaidos. Mergaitė į tarptautinio įvaikinimo registrą buvo įtraukta nesuteikiant lietuvių globėjams galimybės globoti ar įvaikinti ją vieną – be kitų dviejų seserų.

Teismo nuomone, išardžius seserų trejetuką Lietuvoje galimų įvaikinti vaikų registre mergaitė turėjo praleisti dar pusmetį ir tik tada turėjo būti inicijuotas jos tarptautinis įvaikinimas.

Užklausa į Jungtinę Karalystę

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Įvaikinimo ir globos skyriaus vedėja Agnė Marčiukaitienė 15min pasakojo, kad praėjusią savaitę mergaitės broliui Arūnui Leščiauskui buvo išsiųsta užklausa dėl jo motyvų globoti seserį.

Užklausa išsiųsta dviem būdais – elektroniniu paštu ir adresu Jungtinėje Karalystėje, kurį brolis nurodė teikdamas prašymą nuolatinei sesers globai.

„Mums svarbiausia jo motyvacija, pasiryžimas, priemonės, kuriomis jis ketina kurti ryšį“, – pasakojo A. Marčiukaitienė.

Tarnyba nustatė 30 dienų terminą informacijai pateikti: „Norime, kad procesas vyktų maksimaliai operatyviai.“

Nesulaukus atsakymų iš brolio, tarnyba kreiptųsi į Jungtinės Karalystės centrinę instituciją, prašydama išsiaiškinti brolio buitines gyvenimo sąlygas, realias socialines ir ekonomines galimybes rūpintis seserimi.

„Lygiagrečiai vienu metu to daryti negalime, nes institucija mūsų prašys motyvuoto asmens atsakymo, o mes jo neturime“, – paaiškino A. Marčiukaitienė.

Su A. Leščiausku susisiekti 15min nepavyko. Kur išgaravo jo entuziazmas globoti seserį? To 15min paklausė A. Leščiausko advokato Broniaus Varsackio.

„Aš atstovauju tik teisiniuose reikaluose, nelendu į jokius asmeninius santykius. Mano reikalas konsultuoti teisiniais klausimais. Nieko jums negaliu pasakyti, viso gero“, – nedaugžodžiavo teisininkas.

Parašė prašymą ir dingo

Institucijos vertins mergaitės brolio ir vienos nuolatinei globai prašymą pateikusios šeimos galimybes tapti jos globėjais.

15min primena, kad įvaikinimo net trejus metus laukusi kaunietė mergaitė netikėtai tapo geidžiamiausiu globoti vaiku. Sausio 9 dieną, teismo posėdžio dėl tarptautinio įvaikinimo išvakarėse, prašymą nuolatinei šios mergaitės globai pateikė su šeima giminystės ryšiais nesusijusi, bet A. Leščiauskui pažįstama sutuoktinių pora.

Šeima tarnybai nebuvo žinoma, nes ji iki šiol nebuvo įtraukta į globėjų registrą. Norą tapti globėjais ji pareiškė pirmą kartą.

Vertinti pastarojo globos prašymo tarnyba negali, nes neturi galimybių pradėti net pradinį šeimos tinkamumo tapti globėjais vertinimą – iki šiol negautas asmenų sutikimas patikrinti jų duomenis dėl teistumų ir baustumų pagal civilinį kodeksą. Be to, potencialūs globėjai turėtų pateikti medicininę pažymą apie savo sveikatą.

„Termino tam padaryti nėra. Bet jei žmonės tikrai suinteresuoti globoti, padaro tai kuo skubiau. Tiesa, norint gauti medicininę pažymą, reikia praeiti medikų komisiją, o tai užtrunka“, – konstatavo A. Marčiukaitienė.

Tiesa, ji pažymėjo, kad asmeninio poros domėjimosi dėl proceso, klausimų telefonu ar raštu nėra.

Po to, kai pareiškėjai praeina pradinį tinkamumo tapti globėjais vertinimą, jiems nurodoma lankyti globėjų kursus. Jie trunka iki trijų mėnesių.

Teiks išvadą apeliaciniam skundui

„Lauksime ir stebėsime, kaip elgsis šalys ir, jei bus pateiktas apeliacinis skundas, tikrai teiksime išvadas ir argumentus dėl tam tikrų teismo pasisakymų, aplinkybių, su kuriomis galimai nesutinkame ir kurios galimai neatitinka vaiko interesų. Sprendimas toks, koks yra, vaiko interesų neatitinka“, – penktadienį tiesioginės konferencijos metu 15min sakė A. Marčiukaitienė.

Tarnybos nuomone, teismas procesinius niuansus iškėlė aukščiau vaiko interesų ir jo noro būti įvaikintam.

Specialistė pažymėjo, kad inicijuojant tarptautinį mergaitės įvaikinimą buvo laikomasi dabar galiojančių teisės aktų reikalavimų.

„Jie yra tokie, kokie yra. Mes juos vykdome. Atkreipsime dėmesį į galimas spragas ir teiksime siūlymus, kaip būtų galima jas šalinti ateityje“, – kalbėjo A. Marčiukaitienė.

Įvaikinimo statistika

2018 m. gruodžio 31 d. duomenimis, iš viso siūlomi įvaikinti 552 vaikai. Iš jų – 129 Lietuvos piliečių šeimoms. Net 363 iš bendrojo galimų įvaikinti vaikų skaičiaus yra turintys specialiųjų poreikių ir yra siūlomi įvaikinti užsienio valstybių piliečiams.

Norinčiųjų įvaikinti sąraše yra 153 pageidaujančios įvaikinti šeimos ar asmenys (141 sutuoktinių pora ir 12 nesusituokiusių asmenų).

2018 m. 84 šeimos įvaikino 103 tėvų globos netekusius vaikus. 81 įvaikintas vaikas buvo 0–3 metų amžiaus.

39 užsieniečių šeimos įvaikino 56 vaikus.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt