Lietuvoje

2019.01.22 17:19

Nori keisti vaikų paėmimą iš šeimų: kartu pas globėjus tektų išsikraustyti ir vienam iš tėvų

Kristina Pocytė, DELFI.lt2019.01.22 17:19

Jei būtų įteisintos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų lyderio Ramūno Karbauskio pateiktos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos, vaiko paėmimo iš šeimos ir apgyvendinimo pas laikinus globėjus atveju, kartu su vaiku turėtų būti paimamas ir grėsmės vaikui nekeliantis tėvas. Reiškia – pas laikinuosius globėjus turėtų apsigyventi ne tik vaikas, bet ir vienas iš tėvų.

R. Karbauskio pateiktame siūlyme ši sąlyga skamba taip: „Vaiko laikino apgyvendinimo pas laikiną globėją, o taip pat nukreipimo į sveikatos priežiūros įstaigą, kai reikia ištirti vaiko sveikatos būklę ar suteikti jam sveikatos priežiūros paslaugas, atveju yra užtikrinama vieno iš tėvų, kurio elgesys nekelia realaus ir tiesioginio pavojaus vaiko gyvybei ar sveikatai, galimybė būti kartu su vaiku“.

A. Širinskienė: taip būtų užtikrinti vaiko interesai

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narė Agnė Širinskienė DELFI patvirtino, kad iš tiesų pataisoje įrašyta tokia sąlyga, kad kartu su vaiku turėtų apsigyventi ir vienas iš tėvų, jei jis nekelia vaikui realaus pavojaus. A. Širinskienės teigimu, taip būtų užtikrinti vaiko interesai.

„Gaila, bet tenka pripažinti, kad šiuo metu valstybė nesugeba užtikrinti adekvataus teismo psichiatrinės ekspertizės atlikimo laiko. Terminai labai ilgi. Dabar paėmus vaiką ekspertizė būtų atliekama birželio-liepos mėnesiais. Tokia yra eilė, – įvardijo A. Širinskienė. – Visą tą laiką vaikas yra priverstas gyventi pas globėjus, jei giminaičiai nepradeda globoti. Manau, puikiai įsivaizduojame, kad per tokį ilgą laiką vaikas, jei yra mažas, tiesiog pamirš, kaip atrodo jo tėvai, praras ryšius su tėvais. Todėl manau, kad logiška siūlyti, kad tėvai, kurie nekelia grėsmės vaikui, galėtų su juo bendrauti, matyti, kaip jis auga, prisidėti prie jo globos.“

BNS nuotr.

Seimo narės teigimu, papildomos lėšos, jei jų reikės, valstybei neturėtų tapti našta: „Jei valstybei reikės papildomai prisidėti, manau, kad šiuo atveju tiesiog gerbdama ir šeimos, ir pačio vaiko interesus, ji turėtų prisidėti. Nemanau, kad tai būtų problema, nes turime daryti viską, kas geriausia, kad vaikai augtų saugiai“.

A. Širinskienė patvirtino, kad įrašyta sąlyga reiškia, kad vienam iš tėvų turėtų būti sudarytos gyvenimo sąlygos pas globėjus, o ne tik lankymo. „Manau, kad tai teisinga ir pasiūlymas tikrai atitinka geriausius vaiko interesus, – teigė Seimo narė. – Suprantu, kad galima diskutuoti iki kokio amžiaus vaikui galimybė būti su tėvais būtina.“

Seimo narė įvardijo pavyzdį, kad jei šeimoje tėvas smurtauja, o vaiką motina vis dar maitina krūtimi, tai vaiko atskyrimas nuo mamos turėtų būti griežtai negalimas.

„Aišku, galima diskutuoti, ar su 17-18 metų vaiku tėvai turėtų gyventi, – amžiaus skirtumus įvardijo A. Širinskienė. – Bet tiems mažiausiems, kaip minėjau pavyzdį su maitinimu krūtimi, kai būtina užtikrinti būtiniausius biologinius poreikius, tai manau, kad tikrai turėtų būti sudaryta galimybė.“

Laikinąją globą A. Širinskienė įvardija kaip teikiamą paslaugą ir priduria, kad laikinieji globėjai turėtų sudaryti visas būtinas sąlygas vaikui saugiai ir tinkamai vystytis bei augti. „Globėjai greičiausiai įsivertins, ar jie tokius mažus vaikus gali priimti globoti, jei jie negali užtikrinti būtiniausių vaiko poreikių“, – įvardijo Seimo narė.

A. Širinskienė taip pat tvirtino, kad įteisinus tokią pataisą būtų reikalingi ir papildomi mokymai laikiniesiems globėjams. „Be abejo, greičiausiai ir pati paslauga brangtų, – teigė Seimo narė. – Kai kuriais atvejais valstybei ne kaina ar jos mažinimas turėtų būti prioritetas.“

Ji taip pat įvardijo, kad dar viena opi problema – ekspertų, galinčių atlikti psichiatrinę ekspertizę, trūkumas, dėl kurio ir susidaro tokios ilgos eilės, kuriose reikia laukti net kelis mėnesius. „Jei nesugebame rasti Lietuvoje, greičiausiai reikės galvoti apie ekspertų paieškas užsienyje, kad tos eilės nesusidarytų ir nebūtų tokių atvejų, kai vaikai labai ilgą laiką paimti iš tėvų, o nežinoma, ar pagrįstai, kol ekspertizė neatlikta“, – tvirtino Seimo narė.

Mamų sambūrio atstovė tokį siūlymą vadina nelogišku

Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovė ryšiams su visuomene Rasa Žemaitė DELFI teigė, kad įteisinus tokią pataisą, greičiausiai taptume pirma šalimi pasaulyje, taikantys tokią praktiką. Beje, ji pridūrė, kad tokias paslaugas teoriškai galėtų teikti Krizių centrai, tačiau pataisoje kalbama būtent apie laikinuosius globėjus.

„Idėja, manau, kilusi iš ministerijos siūlymo aktyviau naudoti Krizių centrus, kurie galėtų būti tais paslaugų teikėjais ir tėvui, ir mamai, ir vaikui. Galėtų padėti tuo pereinamuoju laikotarpiu. Viena vertus, turime tą tinklą ir Krizių centrų Lietuvoje yra gausu, panašu, kad mes jų pakankamai efektyviai neišnaudojame. Žinoma, jiems reikėtų daugiau dėmesio, finansavimo, profesionalų, metodikų, bet čia jau papildomi dalykai, – vardijo R. Žemaitė. – Bet ar tokiais paslaugų teikėjais galėtų būti laikini globėjai? Mano nuomone, turbūt būtume pirmieji pasaulyje, išradę tokį mechanizmą.“

R. Žemaitė svarstė, kad norint įgyvendinti tokį pasiūlymą, reiktų atsižvelgti ir į galimai pakilsiančius kaštus, nes laikiniesiems globėjams turėtų būti mokama už papildomai teikiamas paslaugas, be to, laikini globėjai nėra apmokyti teikti pagalbą suaugusiems, todėl būtinos naujos metodikos ir apmokymai.

„Laikini globėjai nėra apmokyti teikti pagalbą suaugusiems. Jų dėmesio centras – pats vaikas. O rūpinimasis vaiku skiriasi nuo rūpinimosi suaugusiuoju, – įvardijo R. Žemaitė bei pridūrė, kad tokiems tėvams taip pat bus galimai reikalinga pagalba, nes jei šeimoje buvo smurtaujama prieš vaiką ir buvo būtinybė jį perkelti į saugesnę aplinką, smurtą galėjo patirti ir suaugęs asmuo. – Ar globėjai turi tuos gebėjimus? Panašu, kad ne.“

Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovės teigimu, globėjams dažnai trūksta gebėjimų pasirūpinti vaikais, kurie šeimose būna patyrę smurtą, todėl dar vieno įpareigojimo pridėjimas sunkina jų darbą.

„Kita vertus, kokiu pagrindu bus įforminama to suaugusiojo žmogaus globa? Kaip reaguos to globėjo vaikai, kai pas juos atsikraustys teta arba dėdė? Kyla daug klausimų, matyt, ne veltui pasaulis tokio modelio netaiko“, – svarstė R. Žemaitė.

Tokią situaciją, kai vienas iš tėvų būtų apgyvendinamas kartu su vaiku globėjų šeimoje, R. Žemaitė vadina paradoksalia ir tikino, kad „neįsivaizduoja tokių globėjų, kurie būtų tiek įvairiapusiai specialistai, kad galėtų padėti ir vaikui, ir vaiko mamai arba tėvui“.

D. Šakalienė: kokiu pagrindu globėjai globotų vaiką, jei juo rūpinasi vienas iš tėvų?

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narė Dovilė Šakalienė DELFI teigė, kad šios pataisos kertasi su jau galiojančiais nuostatais. Pirma – jei tėvams neapribotos teisės rūpintis vaiku, jis nepaimamas ir neperduodamas globėjams, antra – jei artimoje aplinkoje užfiksuojamas smurtas, išsikraustyti turi ne auka, o smurtautojas.

„Kyla klausimas kaip būtų įgyvendinama ši pataisa praktiškai. Primenu, kad globėjai ar budintys globotojai teikia globos paslaugą be tėvų globos likusiam vaikui. Pagal siūlomas pataisas siūloma pas globėjus apgyvendinti vaiką su vienu iš tėvų – ir čia kyla du klausimai, – teigė D. Šakalienė. – Pirmas, jei su juo apgyvendinamas nesmurtavęs tėvas ar motina, tuomet jam ir neapribotos teisės rūpintis vaiku – tuomet kokiu teisiniu pagrindu globėjai gali teikti globos paslaugą? Vaikas yra su vienu iš tėvų, kuris juo rūpinasi de jure ir de facto. O jei ir šiam tėvui ar motinai apribotos teisės į vaiką, tuomet kokiu teisiniu pagrindu jis gali gyventi su vaiku pas globėjus? Kokiu pagrindu jam globėjai teiktų globos paslaugą? Primenu, kad globa suaugusiam žmogui nustatoma tik kai apribojamas jo veiksnumas.“

Ji pažymėjo, kad nustačius smurto atvejus, trauktis iš gyvenamosios vietos privalo smurtautojas. „Ir apskritai – jei vienas iš tėvų ne smurtavo ir nekelia grėsmės vaikui – kodėl tuomet turi būti vaikas kažkur iškraustomas? Pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, tai smurtautojas turi išsikraustyti, o ne auka. Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti įtariamam smurtautojui artintis“, – įvardijo D. Šakalienė.

Seimo narė taip pat pažymėjo, kad pritaria R. Žemaitės išsakytai nuomonei ir patvirtino, kad tokia praktika netaikoma jokioje kitoje šalyje.

Populiariausi