Lietuvoje

2019.01.27 13:23

Apsiriboti elektroniniais receptais nepataria: nebūna savaitės, kad viena iš reikiamų sistemų nestrigtų

Norint išrašyti elektroninį receptą, reikia pasinaudoti trimis skirtingomis duomenų bazėmis ir nėra savaitės, kai viena iš jų nestrigtų, LRT RADIJUI sako Lietuvos šeimos gydytojų kolegijos viceprezidentas, gydytojas Gediminas Urbonas. Anot jo, dauguma gydymo įstaigų elektroninį receptą vis dėlto vertina palankiai, tačiau pašnekovas mano, kad visiškai atsisakyti popierinio varianto nepavyks.

Sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės teigimu, statistika rodo, kad praėjusių metų gruodžio mėnesį net 85 proc. visų receptų kompensuojamiesiems vaistams buvo išrašomi elektroniniu būdu. Pasak pašnekovės, elektroniniai receptai yra nauja technologija sveikatos sistemoje ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. K. Garuolienės aiškinimu, kartais tiek pacientui, tiek vaistininkui yra sudėtinga perskaityti užrašytą ranka receptą, dėl ko elektroninė recepto versija yra kur kas pranašesnė.

„Raginame atsisakyti popierinių receptų, nes šuo metu yra diegiama vaistų sąveikų tikrinimo sistema, leidžianti patikrinti kiekvieno paciento vartojamus vaistus ir įsitikinti, ar, tarkim, kartu vartojami vaistai negali sukelti kokių nors nepageidaujamų poveikių. Elektroninis receptas yra dar vienas būdas, leidžiantis paskirti kokybiškesnį gydymą ir išvengti netikėtų vaistų sukeltų reakcijų“, –  komentuoja K. Garuolienė.

Gydytojas mato daug priežasčių, dėl ko popierinis receptas taip pat išlieka reikalingas: „Popierinis receptas reikalingas, kai gydytojas aplanko pacientą namuose. Kai yra matoma, kad pacientui gydymo reikia šiandien, yra gerokai paprasčiau išrašyti popierinį receptą, kad artimieji nupirktų reikiamų vaistų. Kitas dalykas yra žmonės, išvykę į užsienį. Emigrantai, ilgą laiką vartojantys tam tikrus vaistus, elektroninio recepto negalės matyti Vokietijoje ar Prancūzijoje. Tikrai yra išimčių, kada reikėtų ir popierinio recepto, dėl ko nesiūlyčiau visiškai jo atsisakyti“, – teigia G. Urbonas.

Anot G. Urbono, elektroninis receptas neabejotinai pakeitė Lietuvos vaistininkų, gydytojų ir pacientų gyvenimą. Šiuolaikinė vaistų išrašymo sistema palengvino esamą situaciją, nes gydytojams nebereikia išrašyti receptų ranka ar klijuoti lipdukų, kai pacientas pamiršta pasiimti receptų knygelę.

„Iš pradžių, kai atsirado elektroninis receptas, būdavo tam tikrų trikdžių, problemų, bet paskutinius metus, ministerijos vadovybės dėka, elektroninio recepto išrašymo sistema veikia sklandžiai ir yra labai patobulinta. Tai puiki kasdienėje praktikoje naudojama priemonė“, – sako G. Urbonas.

Gydytojas priduria, kad elektroninio recepto išrašymas užtrunka ilgiau. Anot pašnekovo, tai nėra tas pats, kai gydytojas išrašo receptą, paima jį nuo stalo ir paduoda pacientui – reikia atlikti kur kas daugiau procedūrų.

„Kai pacientas atvyksta vizito pas gydytoją, kuris yra apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, gydytojas turi susisiekti su Valstybinės ligonių kasos serveriu, gauti vadinamąjį epizodo numerį, tada savo įstaigos duomenų bazėje aprašyti paciento nusiskundimą, ligos istoriją. Kiek vėliau įstaigos duomenų bazė turi susisiekti su Registrų centro duomenų baze. Kai tik duomenys perduodami į Registrų centrą, tada gydytojas gali aprašyti receptą ir jį pasirašyti elektroniniu parašu“, – paaiškina G. Urbonas.

G. Urbono aiškinimu, ne visose įstaigose išrašomi elektroniniai receptai, nes nebuvo sukurta vieninga informacinė sistema, skirta gydymo įstaigoms. Pasak gydytojo, kiekviena įstaiga susikūrė individualią arba naudoja skirtingo tiekėjo užtikrinamą informacinę vidinę sistemą.

Tačiau, pašnekovo teigimu, gydymo įstaigų administracijų pastangomis tos informacinės sistemos yra diegiamos: „Bent jau Kaune, galima sakyti, nėra įstaigų, kurios išrašytų tik popierinius receptus – jie išrašomi tik išskirtiniais atvejais. Kaimo vietovėse, kur interneto ryšys šiek tiek silpnesnis, įvyksta tam tikrų techninių nesklandumų, bet iš esmės elektroninis receptas yra didžiulis žingsnis į priekį.“

Sveikatos apsaugos viceministrė sutinka, kad absoliučiai visi receptai netaps elektroniniais, tačiau priduria, kad elektroninio recepto sistema, kaip ir visos technologijos, yra tobulinama ir trikdžių bus vis mažiau.

K. Garuolienė pripažįsta, kad nutinka įvairių situacijų, kai prireikia popierinio recepto, tačiau tvirtina besidžiaugianti, kad visos didžiosios gydymo įstaigos turi elektroninio recepto sistemą ir tokius receptus išrašo.

„Tik mažose pavienėse gydymo įstaigose ši technologija dar nėra visiškai įdiegta. Galbūt kai kurie pacientai jaučiasi nesaugiai, neturėdami popierinio recepto, tačiau tikimės, kad artimiausiu metu visos gydymo įstaigos naudosis elektroniniu receptu“, – LRT RADIJUI sako K. Garuolienė.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.