Lietuvoje

2019.01.17 13:49

Ministerija užsimojo sumažinti anstolių pelną

Vytautas Bruveris, lrytas.lt2019.01.17 13:49

Iki šiol daugelis teisingumo ministrų bandydavo karpyti antstolių ir notarų pelną, tačiau ta kova baigdavosi nesėkmingai. Ar pasiseks dabartiniam ministrui Elvinui Jankevičiui? Pirmuoju taikiniu E. Jankevičius pasirinko antstolius ir iš peties užsimojo sumažinti jų pelną.

Pirmuoju taikiniu E. Jankevičius pasirinko antstolius ir iš peties užsimojo sumažinti jų pelną. Teisingumo ministras įsakymu ketina panaikinti vadinamąsias papildomas išlaidas, kurias sau prirašydami antstoliai esą labiausiai ir piktnaudžiaudavo, o kai kurie skolininkai būdavo nurengiami iki paskutinio siūlo. Patys antstoliai, anot E. Jankevičiaus, su tuo iš esmės sutinka.

Seimas rudens sesijoje jau palaimino jūsų teiktas įstatymų pataisas, kurios įsigaliojo nuo praėjusių metų gruodžio 1-osios. Jomis sumažintos kai kurios sumos, iš skolininkų išskaičiuojamos antstoliams, taip pat labiau apsaugojo skolininkus nuo būsto atėmimo. Priminkite, kokios tai pataisos ir ką dėl jų laimės skolininkai? – „Lietuvos rytas“ paklausė E. Jankevičiaus. 

– Iki šiol iš skolininko, kuris uždirba minimalią mėnesinę algą ir turi dvi skolas, buvo išskaitoma 50 procentų. Taigi jam likdavo 180,50 euro. Tai kur kas mažiau nei minimalių poreikių dydis, kuris šiemet yra 245 eurai. Vadinasi, žmogus, nebegalėdamas pragyventi, tiesiog toliau klimpdavo į skolas. Panaši situacija buvo ir su skolininkais, gaunančiais didesnę nei minimalią mėnesinę algą.

Pavyzdžiui, iš vidutinį darbo užmokestį gaunančio žmogaus buvo išskaitoma 437 eurai, o skolininkui likdavo tik 291. Pataisos numato, kad asmeniui, kuris turi kelias skolas, iš minimalios mėnesinės algos antstoliai galėtų išskaičiuoti 30 procentų. Tokiu atveju tokiam žmogui liktų 252,70 euro, o uždirbančiam vidutinę algą – apie 436 eurus. 

Nuo spalio 1-osios įsigaliojo nauja tvarka, kai skola išieškoma iš paskutinio būsto. Anksčiau galioję teisės aktai leido išieškoti skolą iš paskutinio būsto, jeigu skola didesnė nei 2030 eurų. Dabar ši suma padidinta iki 4000 eurų. Įstatyme taip pat numatyta, kad iš asmens būstas nepaimamas, jei jis pateikia antstoliui įrodymus, kad skolą galima išieškoti per 18 mėnesių darant nustatyto dydžio išskaitas iš darbo užmokesčio ir išieškojimas šiuo būdu yra realiai vykdomas. Anksčiau tas terminas buvo tik 6 mėnesiai.

– Ar, jūsų manymu, tokių pakeitimų jau pakanka?

– Suplanavome ir naują žingsnį, kurį leido atlikti ir praėjusiais metais Seime priimti sprendimai. Parlamentas mums leido antstolių atlyginimų dydį spręsti suderinus su Finansų ministerija, be būtino suderinimo su Antstolių rūmais. Iki šiol antstoliai turėjo savotišką veto teisę. Mano parengtas įsakymo projektas iš esmės turėtų panaikinti vadinamąsias papildomas išlaidas. Pinigai, kuriuos gauna antstoliai, susideda iš trijų šaltinių. Vienas – būtinosios išlaidos. Tai – bylos pradėjimo mokestis, kurio dydis priklauso nuo skolos dydžio, jis gali svyruoti nuo kelių iki kelių šimtų eurų.

Kitas šaltinis – atlyginimas, kurį sudaro procentas nuo išieškotų sumų. Ir trečias – papildomos išlaidos.

Tai – pinigai, kuriuos antstolis įrašo į sąskaitą už įvairius savo procedūrinius ir techninius veiksmus – rašto parašymą, patikrinimo atlikimą. Būtent ši tvarka man atrodo ydinga ir nesuprantama. Tai tas pat, jei, pavyzdžiui, jums prekybos centre perkant skalbimo mašiną prie jos kainos dar būtų pridėta keliolika ar keliasdešimt eurų už pardavėjo konsultacijas, už tai, kad jis atidarė tos mašinos dangtį ar dar ką nors padarė. Tokia praktika leidžia beveik nevaržomai piktnaudžiauti antstoliams, ir, mano nuomone, daugelis jų tuo naudojasi.

Žinoma, yra kiekvieno antstolio veiksmo kainynas su pastoviais įkainiais, tačiau tų veiksmų gali daryti kiek nori, o ne tiek, kiek tikrai reikėtų, kad būtų kuo didesnė sąskaita, kurią privalės apmokėti skolininkas.

– Šios pertvarkos lyg ir turėtų būti gana nesunkiai įvykdomos. Bet kodėl to nepadarė jūsų pirmtakai? Gal lėmė antstolių lobistinė įtaka? Beje, kaip į jūsų užmojus reagavo Antstolių rūmai? 

– Diskusijos su jų vadovais buvo ir ilgos – trukdavo iki išnaktų, ir karštos. Tačiau dialogas buvo konstruktyvus, jie iš esmės sutinka, kad tos papildomos išlaidos būtų panaikintos.

Tiesa, jie prašo tam tikrų kompensacijų kitose srityse. Aš linkęs apie tai diskutuoti.

Pavyzdžiui, kad bylos mokestis būtų ne vienkartinis, o tam tikra jo dalis būtų pridedama prie bylos kiekvienais naujais jos metais. O dėl jų įtakos ar kokio nors šešėlinio pasipriešinimo daug ko negalėčiau pasakyti.

Žinoma, šioje sferoje tebėra didelių galimybių, taip pat ir naudotis politikų įtaka. Daug ką pasako vien tai, kad šalyje yra kiek daugiau nei šimtas antstolių, o jų skaičių nustato ministras. Rudenį svarstant mano projektus irgi buvo Seimo narių, kurie jiems prieštaravo, vis dėlto jie neperžengė padorumo ribų. Žinau, jog dauguma antstolių taip pat supranta, kad reikia taisyti jų įvaizdį visuomenėje, kuris nėra geras. Kita vertus, jei nebūtų buvę tokių, kurie piktnaudžiavo, galbūt nebūtų ir problemų.

– Ar jūsų veiksmus lėmė vien noras padėti skolose skęstantiems žmonėms, ar ir politiniai viešųjų ryšių išskaičiavimai?

– Kaip teisingumo ministras priimdamas žmones labai dažnai susiduriu su tokiais, kurie yra patekę į skolų pinkles, tiesiog nebegali iš jų ištrūkti, netgi slapstosi ir vengia antstolių. Ir tai būna ne vien degradavę ar visą laiką neturtingi buvę asmenys. Beje, tarp premjero Sauliaus Skvernelio man išdėstytų prioritetinių uždavinių yra ir užduotis pažaboti antstolių apetitą. Manau, kad laikas pradėti diskutuoti ir dėl notarų pelno.

S. Skvernelis, E. Genio/LRT nuotr.

Tikisi visiems priimtino modelio

Inga Karalienė, Antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė: „2018 m. gruodžio 1 d. įsigalioję Civilinio proceso kodekso pakeitimai didelę dalį išskaitų iš skolininkų pajamų sumažino 1,4–1,7 karto. Natūralu, kad skolų išieškojimo procesas tapo lėtesnis, o kartu sumažėjo ir antstolių pajamos. Mūsų duomenimis, jos sumažėjo iki 30 procentų. Šiuo metu svarstomais Sprendimų vykdymo instrukcijos pakeitimais siekiama aiškesnio ir paprastesnio antstolių veiklos įkainių reglamentavimo. Pakeitimų projektas yra mūsų ir Teisingumo ministerijos bendro darbo rezultatas.

Dar 2018 m. birželį pasiūlėme ministerijai kokybiškai naują įkainių modelį, pradėjome diskutuoti ieškodami bendrų sprendimų. Dabar žodis jau virsta kūnu, tik naujasis modelis dar nebaigtas, labai schematiškas. Jam trūksta ekonominio pagrindimo, be kurio neįmanoma planuoti, koks bus realus praktinis naujojo reguliavimo poveikis. Todėl bendradarbiaudami su Teisingumo ministerija pasitelkėme teisės ir ekonomikos mokslininkus iš Vilniaus universiteto.

Remdamiesi jų skaičiavimų rezultatais tikimės suformuoti tokį įkainių modelį, kuris bus aiškus ir priimtinas visiems sąžiningiems skolų išieškojimo proceso dalyviams.“

Nedidelės grupės – įspūdingos pajamos

Teisingumo ministerijos duomenimis, 2017 metais visų 117 antstolių (išskyrus vieną, kuri buvo vaiko priežiūros atostogose) mėnesio uždarbis buvo nuo kelių iki keliasdešimt tūkstančių eurų. Vienuolika antstolių per mėnesį uždirbdavo nuo 20 iki 30 tūkst. eurų, o du – dar daugiau.

Daugiausia uždirba didžiųjų miestų antstoliai.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.