Lietuvoje

2019.01.16 13:21

Prezidentiniai debatai: švietimas kandidatams – prioritetas

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2019.01.16 13:21

Šalies vadovo posto siekiantys politikai ir visuomenės veikėjai dar kartą stojo ginti savo pozicijų. Šį kartą Kauno technologijos universitete (KTU) surengtoje diskusijoje „Prezidentas 2019: keturi mėnesiai apsisprendimui“. Portalas LRT.lt primena, kad kandidatų į prezidentus debatai vyko ir praėjusią savaitę.

Universitete surengtoje diskusijoje dalyvavo europarlamentaras Petras Auštrevičius, inžinierius Alfonsas Butė, filosofas Arvydas Juozaitis, Seimo narė Aušra Maldeikienė, europarlamentaras Valentinas Mazuronis, buvęs SEB banko ekonomistas Gitanas Nausėda, parlamentaras Naglis Puteikis, Seimo narė Ingrida Šimonytė.

Į negyvenamą salą – nuo Biblijos iki ekonominių knygų

Žurnalistė Rasa Tapinienė pokalbį su kandidatais pradėjo klausdama, kokią knygą jie pasiimtų į negyvenamą salą. P. Auštrevičius atsakydamas į klausimą kalbėjo, kad knygų, kurias galima pasiimti yra daug, bet jis pasiimtų vieną iš Ericho Marios Remarko knygų: „Pasiimčiau tą knygą, kuri formavo mano požiūrį ir yra autoriaus, kurį aš mėgstu. Aš mėgstu E. M. Remarką, kuris kalbėjo apie kritišką Europos gyvenimo laikotarpį.“ Kandidatas Alfonas Butė sakė, kad pasiimtų Carlo Gustafo Emilio Mannerheimo knygą „Žmogus, įveikęs Rusiją.“ Pasak jo, ši knyga pasako, kad net ir mažos valstybės turi labai dideles galimybes, jei jos yra mobilizuotos, o jų žmonės myli savo tėvynę ir yra pasiryžę už ją aukotis.

Filosofas A. Juozaitis teigė, kad pasiimtų Simono Daukanto knygą „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“: „Knyga, nuo kurios prasidėjo lietuvių literatūra, kurios mes iki galo neištyrinėję, nepažįstame. Norėčiau iki galo šią knygą ištirti“. Parlamentarė A. Maldeikienė kalbėjo, kad pasiimtų knygą, kurią skaito virš 50-ies metų, tai yra Bibliją. Pasak jos, tai yra pats paradoksaliausias kūrinys, kurio tame pačiame puslapyje Jėzus už tą patį ir giria, ir peikia: „Tai knyga, kuri nuostabiai moko mąstyti.“

A. Maldeikienė, E. Genio/LRT nuotr.

V. Mazuronis kalbėjo, kad pasiimtų vieno informacinių technologijų bendrovės „Apple“ įkūrėjų Stevo Jobso biografiją, kurią  teigė skaitantis šiuo metu. Ekonomistas G. Nausėda sakė, kad pasiimtų Franzo Kafkos knygą „Procesas“: „Kadangi negyvenamoje saloje, kaip įsivaizduoju, auga viena palmė ir visas gyvenimas ten būtų labai paprastas, tai aš jį panorėčiau sau dirbtinai sukomplikuoti.“ N. Puteikis juokavo norintis į salą pasiimti A. Maldeikienę, kad ši jį šviestų ekonomikos klausimais, tačiau kalbėdamas apie knygą sakė, kad pasiimtų jos knygą „Melo ekonomika“. Pasak jo, šią knygą turėtų perskaityti visi politikai, net po kelis kartus.

Konservatorių kandidatė I. Šimonytė kalbėjo, kad į negyvenamąją salą pasiimtų Johno Meynardo Keinso knygą „Bendroji užimtumo, palūkanų ir pinigų teorija“. Anot politikės, šią knygą būtų galima skaityti iki kol ateitų pasaulio pabaiga. „Tai nėra tokia knyga, kaip Biblija, kur gali rasti labai daug skirtingų prasmių tuose pačiuose tekstuose, bet panašiai gili knyga, kur gali apmąstyti tai, ką jau daug kartų skaitei“, – sakė I. Šimonytė.

Švietimas visiems – prioritetas

Kandidatų buvo klausiama, kurioje vietoje šalies prioritetų sąraše, tarp valstybės gynimo, socialinės atskirties mažinimo, saugumo užtikrinimo ir pan., yra švietimas, mokslas ir technologijos. I. Šimonytė atsakydama į klausimą kalbėjo, kad kalbėjo švietimas turėtų būti pirmame valstybės prioritetų trejetuke. Anot jos, stipri valstybė yra ta, kurios visuomenė yra išsilavinusi, geba kurti, gali pasipriešinti įvairioms grėsmėms bei kurti naujoves. Tuo metu N. Puteikis teigė, kad didžiausia Lietuvos bėda yra turtinės nelygybės daroma įtaka vaikų išsilavinimui.

I. Šimonytė, E. Genio/LRT nuotr.

G. Nausėda sakė manantis, kad šiuo metu mokslas ir švietimas nėra prioritetai, o turėtų būti priešingai. Šios sritys, kartu su sveikatos apsauga ir kultūra, turėti tapti prioritetais, turėtų būti finansuojamos sritys, kurios garantuotų Lietuvai proveržį: „Joms turėti būti skiriamas tas didėjantis viešųjų pajamų, palyginti su BVP, pyragas.“

EP narys V. Mazuronis teigė, kad švietimas ir mokslas turėtų būti pirmaisiais valstybės prioritetas, bet šiuo metu tai užima paskutines vietas. A. Maldeikienė kalbėjo, kad švietimas ir mokslas turėtų užimti antrą-trečią vietą po teisinės struktūros: „Tam, kad valstybė būtų, turime turėti tam tikrą sąrangą. Švietimas yra tai, kas sukuria visuomenę. Kas mūsų švietime man nepriimtina ir tai reikėtų keisti – ugdomas žinantis, bet nemokantis savo žinojimo reflektuoti žmogus. Bėda su aukštuoju mokslu, kur žeminami socialiniai ir humanitariniai mokslai. Šie mokslai moko mąstyti apie mokslą.“

Filosofas A. Juozaitis, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) bei apskritai švietimo sistema turėtų būti prezidento prerogatyva. Anot jo, labai paprasta partijų susitarimu sutarti, kad ŠMSM būtų išimta iš partinių derybų, kai sudaromos koalicijos. Jo manymu, švietimo ministrą turėtų skirti prezidentas ir Mokslo taryba. A. Butė sakė manantis, kad švietimo neužtenka tik stumtelėti į pirmą vietą, o jam reikėtų padvigubinti skiriamas lėšas. Tik tuomet, anot jo, iškiliausi protai neemigruos.

P. Auštrevičius kalbėjo, kad švietimas ir kultūra šiuo metu tikrai nėra valstybės prioritetai. Anot jo, švietimo ministras nėra vienas iš pagrindinių vyriausybės narių ir jo reikalavimai vyriausybės posėdžiuose nėra lemiami. Liberalų iškeltas kandidatas sakė, kad švietimo ministras dažniausiai yra prašytojo vaidmenyje, nes nuolat turi prašyti geresnio finansavimo tiek iš finansų ministro, tiek iš premjero. „Lietuvai reikia trijų T: talentų, technologijų ir tolerancijos“, – sakė jis.

Kas laukia naujojo prezidento?

Pasak I. Šimonytė kalbėjo, kad Lietuva kenčia nuo viešojo sektoriaus vegetavimo problemos, kai viena vertus visuomenei žadamas gana didelis valstybės įsipareigojimas dėl viešųjų paslaugų. Tačiau, pasak politikės, kita vertus, girdime kalbas, kurios neleidžia tų paslaugų adekvačiai finansuoti. Anot jos, ši problema yra pamatinė: „Dėl to ir turime visas bėdas ir sveikatos apsaugoje, ir švietime, ir tiek aukštajame moksle, tiek bendrajame ugdyme. Mes turime grįžti prie pamatinės diskusijos. Negalime viena ranka metų pradžioje sumažinti mokesčių 300 mln. eurų, o po to rudenį, rengiant biudžetą, diskutuoti su mokytojais, medikais ir kitomis socialinėmis grupėmis, kad iš esmės padėties pakeisti negalime, nes neturime tam pinigų.“

N. Puteikis sakė, kad tapęs prezidentu surengtų garsiausių Lietuvos viešojo sektoriaus ekonomistų diskusiją, kurioje išsiaiškintų, kodėl kaimyninėse šalyse kai kurių specialistų atlyginimai keliais šimtais eurų didesni, nors ekonomikos lygis panašus. „Problemos šaknis yra žinoma – mes nesurenkame tiek pajamų, skaičiuojant nuo BVP, kiek kaimynai. Priežastis – „gyvulių ūkis“, kai vieni moka mažesnius mokesčius, kiti moka didesnius ir kuo esi sąžiningesnis, tuo moki didesnius mokesčius“, – kalbėjo N. Puteikis.

N. Puteikis, E. Blaževič/LRT nuotr. 

Tuo metu G. Nausėda kalbėjo, kad švietimo finansavimo klausimu šalis įsivarė save į kampą. Anot jo, kartais nebeaišku, ar mes tiesiog nebeturime tam lėšų, ar trūksta politinės valios prioritetu laikyti švietimo finansavimą. „Labai konkretus klausimas dėl mokytojų atlyginimų – siūliau lėčiau didinti NPD, atitinkamai būtų buvę negauta į biudžetą šiek tiek mažiau pajamų nei buvo numatyta pagal NPD planą ir būtų surasti tie papildomi 50-60 mln. eurų mokytojų atlyginimų padidinimui. Tačiau valdžia nusprendė, kad čia yra stipriausia, to nepadarė, pervažiavo buldozeriu ir įstatymą priėmė“, – kalbėjo G. Nausėda.

G. Nausėda, E. Blaževič/LRT nuotr.

V. Mazuronis teigė, kad reikia pradėti stiprinti laisvą ir tautinę Lietuvos valstybę, o sprendimai būtų priimami, pirmiausia, atsižvelgiant į naudą valstybei ir jos žmonėms. Taip pat, pasak jo, reikia sukurti teisinę ir teisingą valstybę, kurioje teisingumas ir teisėtumas būti sinonimiški žodžiai. Be to, jis teigė, kad reikia sukurti sąlygas Lietuvai tapti patraukliausia regiono šalimi.

Seimo narė A. Maldeikienė sakė, kad naujasis prezidentas ateis į kitokį pasaulį nei jis buvo prieš penkerius metus, kuriame kvestionuojama tiek demokratija, tiek teisės viršenybė. „Aš manau, kad svarbiausias ateinančio prezidento darbas bus išsaugoti Lietuvos Konstitucijoje įteisintą liberalią demokratiją, kada mes turime ir demokratiją, ir teisės viršenybę, ir mažumų apsaugą. Seimo salėje matau, kaip dešinysis populizmas ateina į Lietuvą, pamindamas mažumų teises, net opozicijos balsas kasdien tildomas“, – sakė A. Maldeikienė.

Kandidatas A. Juozaitis teigė, kad Lietuva ir Latvija yra labiausiai globalizacijos pažeistos valstybės. Jis teigė, Lietuva gali būti nepatraukli, nes matomas nuosmukis švietimo sistemoje, o ir emigrantai negrįžta į tėvynę. Be to, jis teigė, būtina priimti socialaus verslo įstatymą.

Kiek šaliai reikia universitetų?

Paklausti, kiek Lietuvai reikia universitetų ir ar reikėtų uždaryti mažas ir besitraukiančias mokyklas, kandidatai pateikė skirtingas nuomones. Štai, I. Šimonytė kalbėjo, kad šaliai reikia tiek universitetų, kiek jų gali būti iš tikro laikomi universitetais. Kalbėdama apie mokyklas ji teigė, kad riekia turėti aiškia kryptį. Pasak jos, jei žmonių kėlimasis į regionus nevyks, tai ir mokyklos negalės išlikti.

N. Puteikis kalbėjo, kad didžiosios savivaldybės prieš 15 metų išpardavė vaikų darželius, o dabar jų esą trūksta. Jis sakė esantis optimistas ir tikisi, kad bus sustabdyta ekonominė migracija iš Lietuvos. Jis siūlė neskubėti uždarinėti universitetų. A. Maldeikienė teigė, kad Lietuvai reikia tiek universitetų, kiek jų gali išlaikyti, o išlaikyti, pasak jos, galime „vieną normalų humanitarinius ir socialinius mokslus turintį universitetą“. Tuo metu A. Juozaitis teigė, kad šaliai reikia turėti regioninį universitetų tinklą su dviem technologijos universitetais.

P. Auštrevičius sakė, kad Lietuva gali išlaikyti tiek universitetų, kiek turi. Tačiau klausimas, jo teigimu, yra kiek iš tų universitetų gali būti konkurencingi pasaulio mastu. Anot jo, šalyje nėra universitetų, kurie įeitų į Europos universitetų šimtuką.