Lietuvoje

2019.01.15 09:14

Pavardę pasikeisti norintis vyras VLKK pasiūlė 31 variantą – nė vienas netiko

Paulius Gritėnas, 15min.lt2019.01.15 09:14

Pavardę pasikeisti norintis vyras įstrigo logiškai ydingame rate. Jo siūlomų pavardės variantų nepatvirtina Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK), o negavusi šios patvirtinimo pavardės keitimo procedūros negali patvirtinti ir Teisingumo ministerija.

Gervės pavardę pasikeisti norintis vyras pateko į keblią situaciją. Jo siūlymus VLKK atmeta jau kelintą kartą. Didžiausią problemą kelia tai, kad pagal VLKK taisykles pavardę galima keisti į kitokią tik numetant priesagą. Vyrui siūloma rinktis ne panašią, o giminėje jau buvusią pavardę, tačiau šis su tokiu reikalavimu nesutinka.

„Teisingumo ministerijos atsakymą persiunčiau Seimo Žmogaus teisių komiteto nariui ir laukiu komentarų, ar toliau bus nagrinėjamas šis klausimas komitete. VLKK niekaip negali parašyti, kad neprieštarauja pavardei Gervilaitis, nors kuolu per galvą tašyk. Kol kas su šia įstaiga vienas vargas“, – piktinosi pavardę pakeisti norintis vyras.

„Teisingumo ministerija remiasi VLKK išvadomis, todėl ratas sukasi tarp VLKK ir Teisingumo ministerijos neryžtingumo susitarti. Manau, jog mano prašymas yra paprastas ir konkretus – lietuviška pavardė lietuviškais rašmenimis, lietuviška priesaga“, – teigė jis.

Pasiūlė kelias dešimtis variantų

Bandydamas įtikti VLKK reikalavimams vyras pasiūlė net 31 panašų pavardės variantą, tačiau nė vienas jų kalbą saugančiai institucijai netiko.

„Norėdamas išsaugoti sąsajas su dabartine Gervės pavarde, svarsčiau ir dėliojau įvairius variantus. Mokslinėje monografijoje Lietuvių asmenvardžiai /Zigmas Zinkevičius; Lietuvių kalbos institutas, 2008, 510 puslapyje Gervės pavardės išvestinės formos nurodomos: Gervaitis, Gervilius, Gervis, Gervelis ir kitos. Norėjau pasikeisti pavardę į Gervilaitis, nors norėjau išgirsti ir kitus teisės aktais galimus Gervės pavardės variantus“, – pasakojo jis.

„Tačiau pačiam buvo netikėta, kai pradėjęs lankytis atitinkamose institucijose, supratau, kad mūsų šalyje pasikeisti pavardę nėra jau taip paprasta. Pasirodo, pavardė Gervė yra graži ir jos keitimas galimai pakenktų iš protėvių atsineštam paveldui ar net „išdraikytų“ lietuvių kalbą“, – teigė vyras.

„Man nesuprantamas vienas iš VLKK pirmininko pono Antanaičio argumentų nekeisti mano pavardės, nes pavardė Gervė yra graži. Ar gali vienas pirmininkas spręsti už kitus, kas gražu, o kas ne? Man gražiau Gervilaitis, o ne Gervė. Ponui Antanaičiui gražu Gervė, bet nelabai gražu Pimpė, kaip pats sakė Žmogaus teisių komiteto posėdyje. Todėl išvada dėl pavardės Pimpė, vertinant pagal grožio kriterijų, turbūt būtų teigiama, žmogus galėtų pavardę pasikeisti? Manau, kad VLKK pavardžių keitimo išvadų priėmimas pagal pavardžių grožio kriterijus yra absurdiškas“, – kalbėjo jis.

Apeliuoja į žmogaus teises

Nesulaukdamas teigiamos VLKK išvados dėl siūlomų variantų, vyras tikisi, kad jo interesus apgins Seimo Žmogaus teisių komitetas. Jo teigimu, asmens vardas ir pavardė yra tapatybės dalis ir teisę pasikeisti ją į struktūriškai panašią jis turi nepriklausomai nuo kalbos taisyklių.

„Europos žmogaus teisių teismas įvairiose bylose yra pasisakęs, kad asmens vardas ir pavardė yra asmens tapatybės dalis. Todėl manau, kad kiekvienas žmogus turi teisę tapatintis su tuo, kas jam priimtina (pavardė Gervė priskiriama prie gyvūninių asmenvardžių), turi teisę turėti nuomonę savo asmenvardžio formavime.

Todėl man visiškai nesuprantamas VLKK nenoras parašyti teigiamos išvados keisti mano pavardę Gervė į Gervilaitis, nors tai „struktūriškai įmanoma“, ar į kitus pavardės variantus, pakeičiant iš moteriškos į vyrišką formą.

Netgi priešingai, VLKK pirmininko paskutinė išvada užkerta kelią bet kokioms tolimesnėms diskusijoms ar mano pavardės keitimo variantams bei pažeidžia mano, kaip Lietuvos piliečio, teisę į pagarbą privačiam gyvenimui, kurią žmogui garantuoja Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnis“, – savo rašte Seimo Žmogaus teisių komitetui pažymėjo ponas Gervė.

Siūlo kreiptis į metrikaciją ar teismą

VLKK jau yra išdėsčiusi savo poziciją, kad vertina asmenvardžių klausimus tik lietuvių kalbos vardyno ir gramatikos požiūriu, bei neturi įgaliojimų keisti pavardes.

„Pavardžių keitimo procedūrą atlieka metrikacijos tarnybos pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintas Asmens vardo ir pavardės keitimo taisykles, kur nustatyti keitimo pagrindai, nepatenkinti sprendimais asmenys turi teisę kreiptis į teismą. Kalbininkai tik konsultuoja iškilus abejonių dėl pavardžių darybos“, – sakoma paaiškinime.

„Pareiškėjas, būdamas nepatenkintas turima pavarde, pagal galiojančias taisykles (nustatytas Teisingumo ministerijos) gali rinktis senelių, prosenelių ar kitų protėvių pavardę. Kelias pasikeisti pavardę yra neužkirstas.

Minėtam piliečiui tereikia apgalvoti galimą pasirinkimą ir kreiptis į šį klausimą spręsti galią turinčias institucijas – metrikacijos tarnybą ar teismą“, – dėstoma VLKK situacijos sprendimo siūlyme.

Tačiau, jei pilietis kreiptųsi į tarnybą ar į teismą, pastarosios institucijos, Seimo narių, kurie kartą jau aiškinosi šią situaciją Žmogaus teisių komitete, aiškinimu, greičiausiai vis tiek prašytų VLKK konsultacijos ir keistis pavardės be kalbininkų sutikimo neleistų.