Lietuvoje

2019.01.14 22:25

Seime – projektas, kurį priėmus apie Gabrieliaus taikinius nesužinotume?

LRT TELEVIZIJOS laida „LRT Forumas“, LRT.lt2019.01.14 22:25

Kai LRT.lt paviešino informaciją apie Artūro Skardžiaus dovaną Agnei Širinskienei – kulkomis suvarpytą taikinį su užrašu „Gabrielius“ – ir užfiksavo džiugią parlamentarų emociją žvelgiant į ją, daugeliui buvo sunku patikėti, kad tai vyksta Lietuvos parlamente. Viešojoje erdvėje netilo pasipiktinimas ir nusivylimas.

Jeigu būtų įrodyta, kad tokia informacija skatina nepasitikėti Lietuvos institucija, t. y. Seimu, ateityje tokia informacija visuomenės gali ir nepasiekti. Šiuo metu Seime svarstomos įstatymo pataisos, kurios gali gerokai sutrikdyti galimybę žiniasklaidai kritikuoti valdžią.

Direktyvą perkėlė atsispirdami nuo Nacionalinio saugumo strategijos

Siūloma drausti žiniasklaidoje skleisti ne tik dezinformaciją ir karo propagandą, bet ir informaciją, kuria skatinamas nepasitikėjimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis, demokratine santvarka ir krašto gynyba, siekiama stiprinti tautinė ir kultūrinė takoskyra, silpninama tautinė tapatybė ir pilietiškumas, silpninamas piliečių ryžtas ginti savo valstybę.

Žiniasklaidos atstovai nuogąstauja, kad tokios pataisos kvepia cenzūra – noras stiprinti pasitikėjimą valstybe bei jos institucijomis neturi virsti žurnalistų persekiojimu kerštavimu redakcijoms už paviešinamas valdymo klaidas, politikų ydas ir nederamą elgesį. O valdžia teigia, kad pataisos atsirado perkeliant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas ir jose naudojamos sąvokos paimtos iš Nacionalinio saugumo strategijos.

Valdančiųjų lyderis, Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, paklaustas, ar tokie Gabrieliaus taikiniai po įstatymo priėmimo galėtų būti paviešinti žiniasklaidoje, atsakė, kad Visuomenės informavimo įstatyme nurodyta teisė į valdžios kritiką. Jis aiškino, kad pataisomis viso labo į Lietuvos įstatymus perkeliamos EK rekomendacijos. O reikalingos jos tam, kad „būtų užkardytas mums nedraugiškų valstybių kišimasis rinkimų metu ir Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) turėtų tam galimybę“.

„Visos mūsų pastangos niekaip neapriboja įstatymo, kuris nurodo galimybę ir teisę kritikuoti valdžią ir šitoje vietoje tas disputas šiek tiek išimtas iš konteksto.

O kontekstas yra tas, kad dabar Seimui pateikti du įstatymo projektai, jie bus sujungti ir mes tikrai išimsime tuos žodžius, kurie labai jaudina žiniasklaidą (kad tarytum bus draudžiama kritikuoti valdžią). Bet reikia pasakyti viena – šita formuluotė pilnai paimta iš Lietuvos nacionalinio saugumo strategijos ir ji taikoma kitų šalių dezinformacijos siekiams“– aiškino R. Karbauskis.

Jis pripažino suprantantis, kad be konteksto gali atrodyti, jog pataisomis siekiama uždrausti kritiką.

EK Direktyvoje, kurią vis mini valdantieji, konkrečiai tokių žodžių junginių nėra – juos įstatymo pataisų rengėjai perkėlė iš Nacionalinio saugumo strategijos.

„Direktyvoje yra begalės visokių dalykų – ir apie prekių draudimą, ir apie nepilnamečių apsaugą, ir t. t. – ir tokio konkretaus teksto nėra. Jūs atradote tą tekstą?“ – į LRTK pirmininką Mantą Martišių kreipėsi „LRT forumo“ vedėjas Raigardas Musnickas.

M. Martišius, BNS nuotr.

M. Martišius paaiškino, kad dėl artėjančių rinkimų nuspręsta perkelti tik 3 direktyvos straipsnį, kuriame kalbama apie nacionalinio saugumo interesus.

„Jie nėra nurodyti – kiekviena šalis vis kitaip įsivardina nacionalinio saugumo interesus. Įstatymų kūrimo procese vis tiek tu turi nuo kažko atsispirti – buvo atsispirta nuo Nacionalinio saugumo strategijos“, – kalbėjo M. Martišius.

Jis tikino, kad, remiantis apibrėžimu, kritika būtų draudžiama tik tokiu atveju, jeigu ja raginama prievarta pažeisti Lietuvos suverenitetą.

„Jeigu tu kritikuoji Seimą, o ne siūlai ateiti žaliesiems žmogeliukams ir padėti įvesti tvarką, nebūtų pažeidimas“, – sakė LRTK pirmininkas.

Nepasitenkinti institucija būtų draudžiama

LRTK komisijos narys taip pat yra Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, tačiau jis įstatymo pataisų rengime nedalyvavo. „Komisija nematė to projekto“, – akcentavo jis.

M. Martišius aiškino, kad projektą parengė LRTK teisininkai, o diskusijų pradžios laukta tada, kai Seimas priims jį svarstyti. Jis aiškino, kad ypač skubėta, nes pataisas norima priimti iki rinkimų, o EK, rengdama direktyvą, užtruko ilgiau, nei planuota.

R. Karbauskis papildė, kad Kultūros komitete pataisos pasirašytos visų komiteto narių – ir valdančiųjų, ir opozicijos.

Žurnalistų sąjungos pirmininkas D. Radzevičius atkreipė dėmesį, kad Seimo Teisės departamentas paskelbė, kad projektas parengtas nekokybiškai: „Nors intencijos ir gražios, bet, deja, taip, kaip teisinis tekstas surašytas, jis neišskiria nei užsienio žiniasklaidos, apskritai jie neišskiria žiniasklaidos.“ Seimo teisės departamentas skelbia, kad pataisos „ribotų objektyvios kritikos galimybę“.

D. Radzevičius, BNS nuotr.

Žurnalistų sąjungos pirmininkas akcentavo, kad toks įstatymas, koks dabar yra parengtas, nieko neskelbia apie artėjančius rinkimus, o ką pasako, tai „kad bet kokia informacija, net ir teisinga, kurią paskleidus, žmonėms ar nors vienam žmogui Lietuvoje kiltų, pavyzdžiui, nepasitenkinimas valdžios institucija, teoriškai tokia informacija draudžiama“.

Pasak jo, Seimui po pateikimo tokioms pataisoms pritarus, žinia apie tai nuvilnijo per viso pasaulio žiniasklaidos laisvę ginančias institucijas.

Gali būti draudžiama netgi nuomonė

Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė paaiškino, kad ši direktyva visų pirma nukreipta į teisę laisvai judėti paslaugoms: vienoje valstybėje teikiama paslauga, pavyzdžiui, transliavimas, Latvijoje, ir jis teikiamas į Lietuvą. Tad, pasak advokato, direktyva turi paaiškinti, ar gali tai vykti ir kokiomis sąlygomis. Projekto aiškinamajame rašte, pasak jo, ir kalbama apie tarpvalstybinį paslaugų tiekimą.

„Bet realiai pačiame projekte yra numatytas ir informacijos draudimas nacionaliniuose transliuotojuose“, – laidoje „LRT forumas“ pabrėžė jis.

Direktyvos perkėlimui Lietuva turi 21 mėnesį, tad skuba, pasak jo, sunkiai paaiškinama.

„Iš pateikto teksto man tikrai neaišku, ar draudžiamas faktas ir ar yra draudžiama net nuomonė. [...] Paprasta nuomonė, kuri pagal šitą įstatymą gali būti draudžiama skleisti“, – kalbėjo I. Vėgėlė.

I. Vėgėlė, E. Blaževič/LRT nuotr.

Advokatas, pagal tai, kaip supranta tekstą, paaiškino, kad jeigu, pavyzdžiui, per televiziją būtų rodoma praeivio gatvėje nuomonė, kad demokratija jam atsibodo, televizija turėtų nedelsusi tokią transliaciją išjungti.

LRT žurnalistė Indrė Makaraitytė akcentavo, kad pagrindinė bėda yra ta, jog praktiškai valdininkai kiekvieną įstatymo eilutę supranta labai skirtingai. Ji ir 15min.lt žurnalistė Liepa Želnienė minėjo Duomenų apsaugos reglamentą, kuris dabar yra interpretuojamas labai įvairiai.

L. Želnienė paminėjo dar vieną įstatymų pataisose minimą nuostatą – „bandoma iškraipyti Lietuvos respublikos istorinę atmintį“. „Kur mes turime tą istorinę atmintį surašytą taip, kad būtų aišku, kur ji iškraipoma, o kur ne?“ – klausė žurnalistė.

D. Radzevičius kritikavo, kad įstatyme atsiranda sąvokos, pavyzdžiui, „istorinė atmintis“, „nepasitenkinimas valdžios institucijomis“ kurios nėra apibrėžtos jokiame teisė akte.

„Niekas nesiginčija, kad reikia galvoti, kaip kovoti su grėsmėmis, tačiau priemonės ir instrumentai taip surašius greičiausiai nebus tinkamai įgyvendinti, todėl, kad neįsivaizduoju, kaip praktikoje galima pritaikyti tokią normą“, – kalbėjo D. Radzevičius.

R. Karbauskis pabrėžė, kad formuluotės, kurios kelia įtampą, bus pataisytos, o įstatymą priimti reikia.

I. Makaraitytė, E. Blaževič/LRT nuotr.

I. Makaraitytė sakė, kad už tokio siūlymo slypi intencija riboti žiniasklaidos darbą. „Bet tokia yra viešumo kaina. Neikite į politiką, jeigu negalite pakęsti kritikos“, – akcentavo ji.

Seime taip pat pateiktos LRT įstatymo pataisos. Naujoje įstatymo redakcijoje suvienodinamas LRT portalo bei radijo ir televizijos reguliavimas, portalui pradedamas taikyti reklamos draudimas, siūloma įsteigti valdybą, LRT ombudsmeną, per pusę mažinamas politikų deleguojamas LRT tarybos narių skaičius, naikinama Administracinė komisija.

Plačiau – laidos įraše.

Parengė Ineta Nedveckė.

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius