captcha

Jūsų klausimas priimtas

Po pateikimo pritarta Visuomenės informavimo įstatymo pataisoms: bausti reikėtų ir V. Pranckietį?

Šeštadienį pratęstos Seimo sesijos paskutiniame posėdyje ant parlamentarų stalų gulė nemažai triukšmo sukėlusios Visuomenės informavimo įstatymo pataisos. Jei tokios pataisos būtų priimtos, be kita ko, būtų draudžiama skatinti nepasitikėjimą Lietuvos valstybe ir jos institucijomis. Kaip skelbta anksčiau, Seimo teisininkai įvertino, kad priėmus tokius siūlymus, bausti būtų galima už bet kokią kritiką valstybės institucijoms.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Po pateikimo siūlymams buvo pritarta. Taip pat buvo pritarta ir alternatyvioms konservatorių pateiktoms pataisoms. Viena iš šio projektų autorių Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sakė, kad jų siūlomas variantas parengtas atsižvelgiant į žurnalistų, teisininkų pastabas, jis nepalieka dviprasmybių.

Ji pabrėžė, kad ES direktyva reikalauja nacionalinę teisę papildyti galimybe skubiai reaguoti į dezinformaciją.

„Buvo netinkamai perkeltos Nacionalinio saugumo strategijos nuostatos, jos paimtos po pusę sakinio, tai leido plisti plačiai interpretacijai, ne tik žurnalistai, bet ir patys piliečiai suprato, kad jie nebegalės skųstis valstybės institucijomis, kad už tai grės kokios nors sankcijos“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Siekiant ištaisyti šitą situaciją, mūsų frakcijos projektas būtent kalba apie tai, kas yra dezinformacija, kad tai yra kitų valstybių, sistemingai veikiančių prieš mūsų informacinę erdvę, veikla“, – aiškino konservatorė.

Įstatymo pataisose, kurias parengė parlamentinio Kultūros komiteto nariai, nurodoma, kad visuomenės informavimo priemonės turėtų būti draudžiama skleisti dezinformaciją, karo propagandą, kurstyti karą, bandyti iškraipyti Lietuvos Respublikos istorinę atminti, skatinti nepasitikėjimą ir nepasitenkinimą Lietuvos valstybe ir jos institucijomis, demokratine santvarka, krašto gynyba ir t.t.

Pataisas buvo pasirašę penki komiteto nariai: pirmininkas Ramūnas Karbauskis, „valstietis“ Stasys Tumėnas, „tvarkietė“ Ona Valiukevičiūtė, konservatorius Vytautas Kernagis ir socialdemokratė Raminta Popovienė. Tiesa, pastarieji du politikai, priklausantys Seimo opozicijai, sausio 7-ąją savo parašus atšaukė. R. Karbauskio teigimu, tokios pataisos įgyvendintų Europos parlamento ir Tarybos direktyvą.

Dar prieš svarstant klausimą konservatorius Kęstutis Masiulis sakė, kad jo teikėjai yra linkę sušvelninti teikiamus siūlymus: „Tai ar verta pateikti projektą, kurį jau dabar, iš anksto, žinote, kad reikia švelninti ir keisti?“

Įstatymą pateikęs „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigė, kad šiuos pasiūlymus sugalvojo ne pats Kultūros komitetas, o jį gavo iš Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK). „Atitinkamai, formuluotės, dėl kurių yra diskutuojama, buvo paimtos iš Lietuvos nacionalinio saugumo strategijos ir komisijos pirmininkas, ir komiteto nariai labai nustebome, kada buvo pradėta kalbėti apie žodžio laisvę, kadangi čia mintis visiškai ne apie tai. Čia mintis apie instrumentų turėjimą rinkimų atvejų“, – teigė R. Karbauskis, pridurdamas, kad po pateikimo, svarstant pataisas komitete, siūlys pritarti net ir konservatorių pateiktam pasiūlymui.

R. Karbauskis, E. Genio/LRT nuotr.

K. Masiulis sakė manantis, kad racionalu sujungti tuos du projektus, nors labiau vertėtų koncentruotis į TS-LKD pateiktą projektą. Konservatorių pateiktu įstatymo projektu siekiama, kad vykdant įstatyme numatytas nuostatas, nebūtų sudaromos prielaidos varžyti valdžios institucijų kritikos galimybių bei riboti žiniasklaidos laisvę Lietuvoje.

Mišrios Seimo narių grupės atstovas Mantas Adomėnas teigė, kad klaidinga teigti, kad tai yra tik EP ir Tarybos direktyvos įgyvendinimas. „Europos direktyvos nuostatos buvo smarkiai praplėstos ir pasirodžius viešojoje erdvėje kritikai tikrai buvo laiko užregistruoti naują variantą, išbraukti kontraversiškas nuostatas. Kadangi tuo nebuvo pasirūpinta, tai iš tikro yra labai kontraversiškas ir pavojingas projektas“, – komentavo M. Adomėnas.

Bausti reikėtų ir V. Pranckietį?

Pristatydamas projektą R. Karbauskis kalbėjo, kad EP ir Tarybos direktyva yra labai plati ir ją reikės privaloma tvarka įtraukti į Lietuvos teisę. Jis sakė, kad triukšmas, kuris kilo dėl papildomų formuluočių, yra labai mažas, palyginti su tuo, kas lauks vėliau.

„Labai daug yra klausimų dėl reklamos draudimų, dėl kitų dalykų, kas nėra mūsų valia, kas yra Europos Sąjungos valia. Ją mes turėsime priimti“, – sakė valdančiųjų lyderis.

Liberalų sąjūdžio narys Simonas Gentvilas, cituodamas įstatymo dalį apie draudimą skatinti nepasitenkinimą ir nepasitikėjimą Lietuvos institucijomis, klausė, ar tai netaps apynasriu žiniasklaidai, jeigu ji kritikuos kokią nors prastai veikiančią valstybės instituciją. „Kuriais atvejais bus pažeidimai ir kuriais nebus pažeidimai, kad žiniasklaida imsis vienos ar kitos valstybės institucijos kritikos?“ – klausė S. Gentvilas.

R. Karbauskis dar kartą kartojo, kad jokių ketinimų ir minčių kaip nors paliesti Lietuvos žiniasklaidą nebuvo ir nėra. „Šitie dalykai, kurie surašyti, yra iš Lietuvos nacionalinio saugumo strategijos. Jeigu pažiūrėtume, kodėl tie dalykai įrašyti, tai jie įrašyti dėl grėsmių iš išorės“, – teigė „valstietis“.

V. Čmilytė-Nielsen, E. Genio/LRT nuotr.

Liberalų frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen, kalbėjo, kad žvelgiant į valdančiosios daugumos iniciatyvas per pastaruosius dvejus metus, atrodo, kad yra sistemiškas veikimas prieš žiniasklaidos laisvę ir žodžio laisvė „valstiečiams“ nėra svarbi vertybė.

„Kolege, su visa pagarba jums, pasakysiu, kad jums taip atrodo. Mums taip neatrodo. Jei kalbėtume apie tai, kas buvo kadencijos pradžioje, visa eilė įstatymų, kurie buvo dėl žiniasklaidos ir visuomenės informavimo reguliavimo, buvo net ne mūsų ruošti. Mes turėjome prisiimti atsakomybę už įstatymus, kurie atėjo iš praėjusios kadencijos“, – atsakinėjo R. Karbauskis.

Taip pat liberalas Eugenijus Gentvilas kalbėjo, kad pagal tokį projektą, koks vis dar yra, bausti reikėtų ir Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, kuris pernai pavasarį prie Seimo vykusio mitingo „Mes kaltinam!“ metu garsiai sakė, kad jam gėda už šį Seimą ir ragino minią skanduoti „Gėda!“.

„Jis turėtų būti persekiojamas, baudžiamas. Suprantu, kad tai ironija ir jūs sakote, kad taip nebus, kad bus redaguota. Kaip jūs redaguodamas atskirsite tas grėsmes iš išorės, nuo grėsmių suvaržyti žiniasklaidos ar asmenų žodžio laisvę?“ – klausė E. Gentvilas.

R. Karbauskis dar kartą teigė, kad bus subendrinti du projektai ir, kaip sakė pats politikas, abejotinų formuluočių, kurių, jo nuomone, išsigąsta be reikalo, svarstymo projekte nebus.

„Valstietis“ Stasys Tumėnas sakė manantis, kad visuomenė turi žinoti, kad įstatymo rengimą paskatino teisinė prievolė vykdyti EP ir Tarybos direktyvą. „Mes užkibome ant lingvistinio, verbalinio kabliuko“, – sakė S. Tumėnas.

BNS nuotr.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close