Lietuvoje

2019.01.11 19:01

Seimas įpareigojo Vyriausybę skleisti informaciją visuomenei apie referendumą

BNS2019.01.11 19:01

Seimas pavedė Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai skelbti apie referendumą dėl dvigubos pilietybės išplėtimo. 

Už nutarimo projektą, kuris buvo svarstomas ypatingos skubos tvarka, penktadienio vakarą balsavo 54 Seimo nariai, prieš buvo 20 , o susilaikė trys Seimo nariai. 

Seimas atmetė konservatoriaus Jurgio Razmos siūlymą įpareigoti referendumo svarbą aiškinti Teisingumo ministeriją: už tai balsavo 24 Seimo nariai, prieš – 38, o 15 parlamentarų susilaikė. 

J. Razma aiškino, kad savo siūlymu jis siekė būsimą „valstiečių“ kandidatą į prezidentus premjerą Saulių Skvernelį „apsaugoti nuo tam tikrų pagundų“.

„Valstietė“ Agnė Širinskienė tikino, kad Vyriausybė skleis objektyvią informaciją apie referendumą. 

„Valstiečių“ vadovo Ramūno Karbauskio inicijuotas projektas įpareigoja Vyriausybę „valstybės biudžeto lėšomis agitacijos laikotarpiu informuoti visuomenę apie šiuo referendumu spręsti teikiamo klausimo svarbą Valstybės ir Tautos gyvenimui“.

Seimas spalį priėmė sprendimą skelbti referendumą dėl dvigubos pilietybės išplėtimo, keičiant Konstitucijos 12 straipsnį, tačiau jo galiojimas sustabdytas, kol nutarimą įvertins Konstitucinis Teismas (KT).

Teismas turėtų pasisakyti, ar galima referendumo balsavimą rengti su dviejų savaičių pertrauka – Seimo sprendimu referendumas vyktų kitų metų gegužės 12 dieną ir gegužės 26 dieną su numatomu prezidento rinkimų pirmuoju ir antruoju turu.

Piliečiams privalomajame referendume būtų teikiama balsuoti dėl tokio Konstitucijos pakeitimo teksto: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas.“

Valstybių europinės ir transatlantinės integracijos kriterijai būtų nustatyti konstituciniame Pilietybės įstatyme.

Šiuo metu Konstitucija numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Dvigubos pilietybės instituto išplėtimo siekia užsienio lietuviai, tačiau jie nuogąstauja, kad referendumas gali neįvykti dėl mažo aktyvumo.

Referendumu priimti Konstitucijos pakeitimai įsigaliotų 2020 metų sausio 1 dieną.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.