Lietuvoje

2019.01.11 11:41

Liberalai: persekiojant žiniasklaidą kyla grėsmė santvarkai Lietuvoje

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2019.01.11 11:41

Valdantieji, žadėję aukštą darbo etiką ir skaidrumą, nuo pat savo kadencijos pradžios siekia cenzūruoti žiniasklaidą ir užčiaupti sau nepalankius žurnalistus“, – teigė parlamentinėje opozicijoje esančio Liberalų sąjūdžio atstovai. Penktadienį surengę spaudos konferenciją jie kalbėjo, kad pateiktais įstatymų projektais „valstiečiai“ stumia žiniasklaidą į kampą bei sutapatina propagandą ir tiriamosios žiniasklaidos atskleistas neteisėtas politikų verslo schemas. Be to, liberalai teigė, kad yra siekiama politizuoti LRT ir demonstruojant galią įbauginti žurnalistus.

Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas kalbėjo, kad vienas iš labiausiai į akis krintančių dalykų yra valdančiųjų kova su žiniasklaidos laisve ir su žurnalistais. Anot jo, tai nėra kokie nors atsitiktiniai nesusipratusių žmonių veiksmai, o priešingai – tai yra sąmoningas veikimas.

„Galima būtų atrasti vieną kitą sprendimą, pavyzdžiui, Dovilės Šakalienės pasiūlymą, kad 50 proc. skelbiamų naujienų būtų tik geros. Tai toks ką tik atėjusio žmogaus pasiūlymas, kurį po to pati atsiėmė. Tačiau dar prieš D. Šakalienės pasiūlymą nuskambėjo tokios buvusios Seimo narės Gretos Kildišienės frazė, kurią ji ne pati sugalvojo: „Mums dirbti trukdo opozicija ir žiniasklaida“. Apie požiūrį į opoziciją žinote, požiūrį į žiniasklaidą ir norime atskleisti“, – kalbėjo liberalų lyderis, pridurdamas, kad vykdoma sisteminga kova su nepatinkančiais žurnalistais.

Be to, E. Gentvilas kalbėjo, kad prasidėjo ir institucinis žiniasklaidos persekiojimas bei persekiojimas už kritiką. Jis priminė, kad buvo pasiūlytos Civilinio kodekso pataisos, kuriomis remiantis, reikėtų atsakyti už politikų kritiką. Taip pat šeštadienį pratęstoje Seimo sesijoje bus pateikiamos įstatymo pataisos, kurios neleistų kritikuoti valstybės institucijų.

„Sakoma, kad čia saugomasi nuo Kremliaus propagandos, bet lygiai taip pat tai taikoma kiekvienam Lietuvoje dirbančiam žurnalistui, trukdant jam atlikti savo darbą. Traktuojame, kad šis sąmoningas, kryptingas veikimas, nepaisant tarptautinių institucijų veikimo yra nukreiptas apskritai prieš laisvę, nes be žiniasklaidos laisvės įsivaizduoti laisvos visuomenės neįmanoma“, – spaudos konferencijoje kalbėjo E. Gentvilas.

Politikas taip pat priminė, kad prieš metus sudarant laikinąją Seimo komisiją, tyrusią LRT valdymą, ūkinę bei finansinę veiklą, Liberalų sąjūdžio frakcija atsisakė dalyvauti jos veikloje. Netrukus iš komisijos pasitraukė ir ten deleguoti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai. Kitaip tariant, tyrimo komisijoje liko vien valdančiosios daugumos ar jos partnerių atstovai.

Liberalų frakcijos narys Arūnas Gelūnas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje vykstantys procesai nėra uždari reikalai: „Mes esame įvairių organizacijų nariai, mes esame Europos Sąjungos nariai ir skaitant žinutę, kad investuotojų pasitikėjimas Lietuva šiuo metu yra žemiausias per pastaruosius metus, aiškinant tą politiniu nestabilumu, įvairias signalais, akivaizdu, kad vienas tų signalų – sistemingi išpuoliai prieš žiniasklaidą.“

E. Gentvilas, E. Blaževič./LRT nuotr.

Smunka tarptautinis patikimumas

Liberalų frakcijos narys Arūnas Gelūnas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje vykstantys procesai nėra uždari reikalai: „Mes esame įvairių organizacijų nariai, mes esame Europos Sąjungos nariai ir skaitant žinutę, kad investuotojų pasitikėjimas Lietuva šiuo metu yra žemiausias per pastaruosius metus, aiškinant tą politiniu nestabilumu, įvairias signalais, akivaizdu, kad vienas tų signalų – sistemingi išpuoliai prieš žiniasklaidą.“

Jis kalbėjo, kad tarptautinė nevyriausybinė žiniasklaidos organizacija „Reporteriai be sienų“ nurodo, kad Lietuva priskiriama prie rizikos šalių, kur žiniasklaidos laisvei yra iškilusi grėsmė. Anot jo, LRT tyrimo komisijai, kurios išvadoms nepritarė pats Seimas, organizacijos ataskaitos skiltyje apie Lietuvą skiriamas pirmasis sakinys, kuriame nurodoma, kad vyksta žiniasklaidos politizavimo procesai, kad Seime sudaryta komisija, kuri neva tiria visuomeninio transliuotojo ūkinę veiklą, bet iš tikro po tuo slypi bandymas paveikti ir turinį.

„Užtenka atsiversti ir garsių žurnalistų ar prodiuserių „Facebook“ paskyras, kur kalbama apie ištįsą epopėją persekiojimų, tyrimų, auditų galiausiai nieko nerandant. Mes turėtume pagalvoti, kad Lietuva yra įtinklinta, atvira ekonomika, Lietuvai reikalingi draugai, partneriai, investicijos ir jei norime siųsti patikimos valstybės įvaizdį, reikia nustoti persekioti žurnalistus“, – teigė A. Gelūnas.

A. Gelūnas, E. Genio/LRT nuotr.

Kyla grėsmė santvarkai

Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen kalbėjo, kad penktadienį Seimo posėdyje vėl grįžtama prie LRT struktūros keitimo, o šeštadienį jau ne pirmą kartą šioje kadencijoje bus svarstomi Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimai, kuriais siūloma drausti informaciją, kuri skatina nepasitikėjimą ar nepasitenkinimą valstybės institucijomis.

„Jei tokios pataisos būtų priimtos, mes galėtume kalbėti apie tai, kad žengiamas pirmas žingsnis keičiant santvarką Lietuvoje, nes tai vadinti liberalia demokratija mes savo šalies nebegalėtume. Teisindami vieną ar kitą savo iniciatyvą valdantieji bando rasti racionalius argumentus, bet peržvelgus šios Seimo kadencijos veiksmus, nukreiptus prieš žiniasklaidą, sukrečia jų sistemiškumas“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

V. Čmilytė-Nielsen, E. Genio/LRT nuotr.

Pasak jos, metodiškas veikimas prieš žiniasklaidą yra vadovėlinis: „Užtenka pažiūrėti į mūsų artimus kaimynus Rytuose, kad pamatytume panašius procesus vienoje ar kitoje šalyje. Žiniasklaidos laisvė yra pirmoji laisvė, į kurią kėsinasi valdžia, norėdami sukoncentruoti galią savo rankose. Nėra dar istorijoje pavyzdžių, kad ties tuo būtų sustojama. Nelikus kritinės žiniasklaidos nelieka kam pasakyti, kad karalius yra nuogas.“

Politikė kalbėjo, kad ketvirtadienį buvo gautas Europos žurnalistų federacijos ir Europos žiniasklaidos laisvės centro kreipimasis, kuris buvo adresuotas premjerui, Seimo pirmininkui ir Seimo frakcijoms. Jame Seimas raginamas netęsti LRT įstatymo svarstymo, kol jis nebuvo apsvarstytas plačiau ir atrastas konsensusas. Be to, išsakomas nuogąstavimas, kad sistemingi išpuoliai prieš LRT yra sistemingo veikimo prieš žiniasklaidą dalis.