Lietuvoje

2019.01.10 18:30

„Gelbėkit vaikus“ vadovė apie įvaikinimo istoriją: mes grįžtame į viduramžių laikus

„Aš jau 10 metu dirbu šioje [įvaikinimo] srityje, ir tai, kas dabar ir kaip vyksta visais kausimais dėl beglobių vaikų, man atrodo kaip didžiulis chaosas. Mes nejudame į priekį, kartais man atrodo, kad mes grįžtame į viduramžių laikus“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ sako visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovė Rasa Dičpetrienė. Ji priminė, kad 94 Lietuvos vaikų globos įstaigose auga beveik 3000 vaikų, bet, jos manymu, jei tų vaikų giminaičiai pasirūpintų vaikais, „mums nereikėtų nei Zelandijos, nei Švedijos, nei kitų šalių“.

Iš 3000 Lietuvos globos įstaigose augančių vaikų 563 vaikai laukia įvaikinimo, kitus vaikus galima globoti. Iš minėtų 563 globos namų auklėtinių 390 turi specialiuosius poreikius. „Deja, yra tokia situacija, kad lietuviai nenori vaikintis vaikų, kurie turi nors kokių nors specialiųjų poreikių. Kas tada atsitinka – kad tie 390 vaikų yra Lietuvai nereikalingi. Tada klausimas kyla – ar jiems geriau augti globos namuose, ar vis dėlto rasti šeimą. O tiems vaikams šeima yra pats svarbiausias dalykas“, – pasakoja „Gelbėkit vaikus“ vadovė.

Pernai Lietuvos piliečiai įsivaikino 98 vaikus, iš jų 77 – nuo 0 iki 3 metų. „Yra tendencija, kad lietuviai nori mažų, be ligų, žydromis akimis vaikų – aš jau truputį perdedu, – bet tiesos tame yra labai daug. Šiandien Įvaikinimo tarnybos sąrašuose matome, kad norima įsivaikinti tik iki 6 metų vaikus. Jei tau 7-eri – tu nebeturi šansų“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ atskleidė „Gelbėkit vaikus“ vadovė R. Dičpetrienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Eglė Samoškaitė atkreipė dėmesį, kad istoriją, kai pora iš Naujosios Zelandijos siekia įsivaikinti 9-metę lietuvę, apraizgę melagingi faktai, pasitarnaujantys sąmokslo teorijų gerbėjams. „Iškraipymo pristatant šią istoriją buvo daug – tiek apie tėvų amžių, tiek neva skubią įvaikinimo procedūrą, po to prisimenama Norvegija, nors ji iki Naujosios Zelandijos yra neįtikėtinu nuotoliu ir neturi nieko bendro. Tiesiog [ši istorija] yra bendras mitų kratinys tiems, kurie mėgsta sąmokslo teoriją“, – teigė E. Samoškaitė.

Ministro Lino Kukuraičio patarėja atkreipė dėmesį ir į tai, kad politikai, bandę „radikaliai reikšti savo nuomonę“ įvaikinimo procedūros klausimais „nesirūpina vaiko interesais, o tai yra svarbiausia – ko iš principo norėtų vaikas“. 

„Mergaitei dar nėra 10 metų, bet tai yra pakankamai suaugęs vaikas, kuris turi ir savo viltis, ir savo norus, ir būtų gerai, kad mes į tai atsižvelgtume. Žinoma, jei ji apsispręstų priešingai nei anksčiau yra išsakiusi, svarbiausia bus ginti jos interesus. Šiuo atveju šioje politinėje kovoje vaiko interesai buvo pamesti“, – sako ministro patarėja. 

Ministerija sukritikavo politikų elgesį, kreipėsi į institucijas dėl pažeisto įvaikinimo proceso konfidencialumo, mergaitės tapatybės paviešinimo, ką ministro patarėja pavadino „absoliučia žala mergaitei, jos gyvenimui, asmenybei“. „Iš tikrųjų, keista, kai Tėvų forumo atstovas su broliu aplanko mergaitę ir pasakoja keistas istorijas apie Naujosios Zelandijos piliečius – neva ten gyvena kitokie žmonės. Tai yra nepriimtina“, – LRT TELEVIZIJAI sakė ministro patarėja.

Išsamiau apie įvaikinimo istoriją – įraše.

Jonas Pinskus, Agnė Širinskienė
2023.02.09 12:07

Netikėtumas Seime – griūva Lietuvos regionų frakcija

atnaujinta 12.47