Lietuvoje

2019.01.09 14:15

R. Kurlianskis apie A. Zuoko liudijimą: „lūzeris“ paverkšleno

Modesta Gaučaitė, LRT.lt 2019.01.09 14:15

Trečiadienį Vilniaus apygardos teisme vyksta pirmasis 2019-ųjų metų teismo posėdis vadinamojoje „MG Baltic“ byloje. Praėjusiame posėdyje buvo kaip liudininkas apklaustas konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, o sausio 9-ąją pradėta buvusio Vilniaus mero, dabartinio miesto tarybos nario, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) lyderio Artūro Zuoko apklausa.

Paklaustas, ar pažįsta kaltinamuosius, A. Zuokas atsakė, kad pagal pareigas pažįsta kaltinamuosius Eligijų Masiulį ir Raimondą Kurlianskį, advokatą Simoną Slapšinską. Jo taip pat klausta, ar žino, dėl kokia bylos esmė ir ar jam žinoma, kodėl jis pakviestas liudyti. Kaip sakė teisėjų kolegijos pirmininkė, A. Zuokas liudyti kviečiamas dėl planų statyti Jono Basanavičiaus paminklą. 

„Ne viename tarybos posėdyje buvo sprendžiamas klausimas dėl J. Basanavičiaus paminklo, bet dėl keistų aplinkybių jis buvo ne kartą nukeltas. Normalu, kad vyko diskusijos dėl vietos, kur jis turi būti statomas. Bet miesto vadovas tą klausimą ne kartą išėmė iš darbotvarkės.

Tarybos posėdyje turėjo būti svarstomas klausimas, įtrauktas mero iniciatyva. Bet prieš tarybos posėdį, dėl mums nesuprantamų priežasčių, tas klausimas buvo išimtas posėdžio pirmininko Remigijaus Šimašiaus“, – kalbėjo A. Zuokas.

Paklaustas, kada formuojama savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė, A. Zuokas teigė, kad to reikėtų klausti miesto mero, tačiau įprasta, kad tai daroma bent savaitę iki posėdžio. Apie tai, kad klausimas dėl J. Basanavičiaus paminklo išbrauktas iš darbotvarkės, savivaldybės tarybos narys sakė sužinojęs tik prasidėjus posėdžiui. Jis teigė, kad tai, jog klausimas buvo išimtas, sukėlė nuostabą, nes meras R. Šimašius „kryptingai palaikė“ šio klausimo svarstymą. Anot jo, minimame posėdyje turėjo būti nuspręsta galutinė paminklo vieta.

Teismas liudytojo klausė, kada kilo idėja statyti paminklą J. Basanavičiui. Pasak A. Zuoko, idėja statyti paminklą kilo dar 2013 metais, kai buvo ruošiama programa Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio minėjimui. Kaip teigė A. Zuokas, tai buvo pirmiausia vyriausybės atsakomybė. Liudytojas kalbėjo, kad ir jo vadovaujama frakcija siūlė vietas, kur būtų galima statyti paminklą, tačiau tarybos posėdžio metu siūlymams nebuvo pritarta.

„Man ne kartą teko diskutuoti su ponu Raulynaičiu (koncerno valdybos narys R. Raulynaitis – aut.), kuris palaikė idėją, kad koncernas „MG Baltic“ prisidėtų prie paminklo. <...> Diskutavę esame apie vietas, mūsų nuomonės sutapo, kad vieta prie Nacionalinės filharmonijos tikrai nėra geriausia“, – į klausimus atsakinėjo A. Zuokas.

Paklaustas, kas jam žinoma apie E. Masiulio ryšius su koncernu „MG Baltic“, A. Zuokas sakė apie tai beveik nežinantis, o kai skilo A. Zuoko vadovaujama liberalų partija jie bendravo tik kaip kolegos. Tiesa, liudytojas ne kartą pabrėžė, kad partija buvo suskaldyta „išorės jėgų“.

„Didžioji dalis asmenų, kurie yra šioje byloje, tuo metu buvo mano partijos aukšto rango nariai. Jie buvo pagrindiniai, kurie skaldė partija, o tai įvyko, nes jie turėjo gana stiprų žiniasklaidos palaikymą ir palaikymą iš koncerno. G. Steponavičius tą sakydavo viešai. Tuo metu įstatymai tą leido. Galima būtų rasti partijos narių, kurie tai galėtų paliudyti“, – kalbėjo A. Zuokas, pridurdamas, kad G. Steponavičius kalbėjo ir apie finansinę paramą.

Tiesa, jis teigė, kad net ir po partijos skilimo jo ryšiai su koncerno atstovais nebuvo priešiški. Primename, kad skilus Liberalų ir centro sąjungai buvo įkurtas Lietuvos liberalų sąjūdis, šiuo metu taip esantis tarp kaltinamųjų politinės korupcijos byloje.

Prokuroras Justas Laucius liudytojo klausė, ar šiam R. Kurlianskis yra pateikęs kokių nors pasiūlymų. A. Zuokas teigė, kad to nebuvo. Taip pat klausta, ką jis žino apie R. Kurlianskį. A. Zuokas atsakė žinantis, kad jis buvo vienas iš „MG Baltic“ atstovų ir kad vadovavo koncernui priklausančiai žiniasklaidos grupei.

Kaltinamasis E. Masiulis kalbėjo, kad kovo 3-iąją vyks savivaldos rinkimai, kuriuose dalyvauja ir A. Zuokas, todėl teigė, kad iki tos dienos reikėtų kviesti liudytojus, kurie nekandidatuota į mero postus. Tiesa, mero posto Klaipėdoje ketina siekti ir pats kaltinamasis.

E. Blaževič/LRT nuotr.

E. Masiulis liudytojo A. Zuoko klausė, ar tiesa, kad pastarasis ragino ir spaudė E. Masiulį nesiekti frakcijos seniūno posto. A. Zuokas teigė to nepamenantis. Tačiau tai, kad E. Masiulis buvo taip netikėtai išrinktas į šias pareigas, anot liudytojo, kėlė klausimus dėl to, kad koncerno įtakos.

„Buvo diskusijos apie tai, kas jus palaiko, kas remia ir kad mano pozicijos yra silpnos. Tada buvo suplanuota delegacija, kuri atėjo pas mane į namus ir ragino, kad savo noru atsistatydinčiau iš mero posto“, – E. Masiuliui teisme sakė A. Zuokas. Pats kaltinamasis atsakė, kad tai yra melas. 

Prisiminė savo teismą

Trečiadienio posėdyje A. Zuokas atsiminė ir 2008-aisias jam paskelbtą nuosprendį, kuomet Vilniaus apygardos teismas pripažino A. Zuoką dariusį poveikį tarybos nariui Vilmantui Drėmai. Tuomet A. Zuokui paskirta 12,5 tūkst. litų bauda. Valstybės kaltinimą šioje byloje tuomet palaikė šiuo metu R. Kurlianskiui byloje atstovaujantis Simonas Slapšinskas. Tuomet jis buvo Generalinės prokuratūros prokuroru.

Tačiau panašu, kad A. Zuokas iki šiol laiko nuoskaudą, nes trečiadienio posėdyje kritikavo S. Slapšinską bylos svarstymo metu darius įtaką viešajai nuomonei.

A. Zuokas, E. Blaževič/LRT nuotr.

Koncerno įtaka buvo jaučiama visame Seime

Teismo posėdžio pertraukos metu A. Zuokas žurnalistams papasakojo apie G. Steponavičiaus žodžius ir apie tai, kad koncerno „MG Baltic“ įtaka Seime buvo itin stipri.

– Yra teiginys, kad Liberalų sąjūdis buvo tarsi „MG Baltic“ projektas. Ar jūs patvirtinate tokius žodžius? – žurnalistai klausė A. Zuoko.

– Taip. Šiandien teisme, atsakinėdamas į klausimus, tikrai patvirtinau tai, kas buvo parašyta Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymoje, kad „MG Baltic“ koncerno vadovai buvo suinteresuoti suskaldyti mano vadovaujamą partiją, frakciją miesto taryboje, frakciją Seime ir jie tą padarė. Tai, kad šiandien didžioji dalis Liberalų sąjūdžio vadovų yra šitos bylos dalyviai, pradžia yra 2005-ieji metai.

– Kaip jūs aiškinate, kodėl reikėjo skaldyti partiją?

– Viena iš priežasčių tai, kad „MG Baltic“ koncernas visą laiką turėjo daug interesų Vilniaus mieste ir, kiek matome iš visos informacijos, „MG Baltic“ reikėjo politikų, kuriems gali pasakyti, gali liepti, ką daryti. Aš niekada nebuvau tarp tų politikų, kuriuos gali priversti. Mane galima įtikinti, bet ne priversti.

Tai matyt buvo viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl ilgą laiką buvau tiesiog terorizuojamas pasinaudojant „MG Baltic“ galimybėmis, įskaitant ir žiniasklaidos grupę.

– Ką jūs išgirdote iš G. Steponavičiaus? Kokiomis aplinkybėmis?

– Galiu pasakyti, ką patvirtinau teisme ir kas yra VSD pažymoje, kad 2005-aisiais metais, kada vyko neeiliniai, išankstiniai tuometinės mano vadovaujamos partijos pirmininko rinkimai, ko reikalavo E. Masiulis, G. Steponavičius, Eugenijus Gentvilas, Petras Auštrevičius, Kęstutis Glaveckas ir visi kiti, kurie šiuo metu yra Liberalų sąjūdyje, važinėjome po partijos skyrius.

Aš prisistatinėjau kaip kandidatas ir prisistatydavo G. Steponavičius. Tuose pristatymuose buvo minima, kad vienas iš pagrindinių naujai steigiamos partijos ar partijos, jei pirmininku išrinktų G. Steponavičių, rėmėjų yra „MG Baltic“, kuris pasiruošęs remti finansiškai, tuo metu pagal įstatymus tai buvo galima daryti, ir užtikrinti žiniasklaidos palaikymą. Tačiau partijos nariai pasirinko ir balsavo už mane, kaip pirmininką.

Tada po to buvo imtasi kito veiksmo, suskaldant mano vadovaujamą partiją ir įkuriant Liberalų sąjūdį.

E. Blaževič/LRT nuotr.

– Jums koncerno parama buvo siūloma?

– Ne.

– Jokios nesiūlė?

– Koncernas... Aišku, dabar reikėtų pažiūrėti tiksliai. Tuo metu kada juridiniai asmenys galėjo remti partijas, jie galėjo remti partiją arba atskirus partijos narius rinkimų kampanijos metu. Tuo laikotarpiu, turiu omenyje nuo 2000-ųjų iki 2005-ųjų, manau, kad mūsų partijos kai kurie nariai, įskaitant ir tuos, kurie šiuo metu priklauso Liberalų sąjūdžiui, buvo remiami „MG Baltic“ koncerno įmonių. Bet tai buvo teisėta.

– Ar tik G. Steponavičius disponavo tokiais teiginiais ar ir kiti partijos nariai tai žinojo?

– Be abejo. Pagrindinis Liberalų sąjūdžio aktyvas, kuris atskilo ir atskėlė dalį partijos narių, puikiai žinojo ir jų santykiai su koncernu yra ne metai, ne dveji, o dešimtmečiai.

– E. Masiulio taip pat?

– To negalėčiau teigti, nes jis tuo metu buvo dar augantis politikas, atvykęs iš Klaipėdos. Dar jo svoris ar įtaka nebuvo tokia didelė, kaip pavyzdžiui, P. Auštrevičiaus, E. Gentvilo ar G. Steponavičiaus.

– Kas jums žinoma apie R. Kurlianskį?

– Ponas Kurlianskis buvo tas, kuris tvarkė visus koncerno reikalus, įskaitant vadovavo žiniasklaidos grupei, ir derino interesus tarp partijų, politikų, teisėsaugos ir užsakovų, koncerno. Tai, kas parašyta VSD pažymoje, aš šiandien labai aiškiai paliudiju, kad tai yra tiesa.

– O jums žinoma, kad galėjo būti koncerno, ar konkrečiai R. Kurlianskio, susitarimai su E. Masiuliu ar G. Steponavičiumi dėl įstatymų priėmimo, kažkokių palankių sprendimų ir pan.?

– Kad taip buvo – neabejoju. Pagrįsti konkrečiais įrodymais ir visą kitą, reikėtų daugiau detalių. Bet kad tai buvo neabejoju ir būtent R. Kurlianskis tuo ir užsiimdavo: derindavo užsakovų, kurie kreipdavosi į koncerną, dėl palaikymo ir susitarimą su politikais. Jis atliko tą misiją tarpininko visą laiką atlikdavo.

Ir man būnant Seime tai niekam nebuvo paslaptis. Bet kurio politiko, kuris Seime yra ilgiau nei metus, paklauskite ir jei jis bus sąžiningas, atsakys, kad koncerno įtaka 2008-2011 metais Seime buvo labai didelė. <...> Tokios kalbos ir tokie dalykai buvo, tam tikra įtaka, kreipiant sprendimus į vieną pusę, buvo jaučiama. Kalbu apie greitųjų kreditų įstatymą. 

„Lūzeris“ paverkšleno – R. Kurlianskis apie A. Zuoko liudijimą

Politinės korupcijos byloje teisiamas R. Kurlianskis A. Zuoko kalbą pavadino „lūzerio paverkšlenimu“.

R. Kurlianskis, E. Blaževič/LRT nuotr.

„Apibendrinčiau taip – A. Zuokas pasakė puikią rinkimų kalbą. Kadangi aš Vilniaus mero rinkimuose nedalyvausiu, tai aš jos nekritikuosiu, nekritikuosiu kaip ir įvairių jo išsakytų idėjų. Jeigu apibendrintai tai pasakysiu ką – lūzeris paverkšleno ir tiek, toks būtų mano komentaras“, – žurnalistams po posėdžio teisme sakė R. Kurlianskis. 

Kaip liudytojas trečiadienį teisme apklaustas Lietuvos laisvės sąjungos pirmininkas ir kandidatas į Vilniaus merus A. Zuokas tvirtino manantis, kad ryšys tarp koncerno „MG Baltic“ atstovų, dabartinio miesto mero R. Šimašiaus ir E. Masiulio jam nekelia abejonių.

Kaltinamasis E. Masiulis žurnalistams sakė manantis, kad A. Zuokas jaučia nuoskaudas dėl praeities įvykių partijoje – iš A. Zuoko partijos pasitraukusių ir į Liberalų sąjūdį perėjusių narių ir t.t..

„Jis laikė mane varžovu, todėl tokie vertinimai. Iki kovo 3 dienos, kol vyksta merų rikinimų kampanija nereikėtų kviesti politikų liudytojų į teismo posėdį, kurie naudojasi ir bando suvesti sąskaitas su buvusiais ar esamais konkurentais ir naudojasi garbinga teismo tribūna“, – sakė E. Masiulis.

Byloje – aštuoni kaltinamieji

Kaltinimai politinės korupcijos byloje pareikšti buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui, buvusiam liberalų lyderiui Eligijui Masiuliui, buvusiems jo partijos kolegoms Šarūnui Gustainiui ir Gintarui Steponavičiui, buvusiam Darbo partijos nariui Vytautui Gapšiui. Taip pat juridiniams asmenis – Darbo partijai ir Liberalų sąjūdžiui bei koncernui „MG Baltic“.