Norėtųsi išgirsti priežastis, kodėl siūlomos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos, kuriomis žiniasklaida būtų uždrausta kritikuoti valstybės institucijas, LRT RADIJUI tvirtina ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Anot jo, žiniasklaidos misija visada buvo kritikuoti, parodyti trūkumus ir tai neturėtų pasikeisti.
Pagal siūlomas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas žiniasklaidoje būtų draudžiama skelbti informaciją, kuria „skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis“. Anot S. Skvernelio, į šias pataisas derėtų įsigilinti, nes šiuo atveju, pastebi premjeras, atsiveria kelias interpretacijoms.
„Kai teisės norma leidžia galvoti, kad, štai, aš paskaitęs turiu vieną omenyje, o jūs – kažką kita, tai atsiranda galimybės interpretacijoms ir tada iš tikrųjų yra ta plona riba tarp galimos, nenoriu sakyti cenzūros, bet tam tikros kritikos uždraudimo arba ribojimo, kas tikrai nėra priimtina“, – pabrėžia S. Skvernelis.
Jo nuomone, galima sutikti, kad nepasitikėjimas valstybe neturėtų būti skatinamas, tačiau situacija su valstybės institucijomis yra visai kitokia: „Žiniasklaidos misija – kritikuoti, rodyti trūkumus. Kritikuojamųjų tikslas tuos trūkumus ištaisyti arba į kritiką atsakyti. Tai verčia pasitempti. Kritika, be abejo, privalo būti, tai neišvengiama, taip buvo visada. Net neabejoju, kad taip ir bus.“
Kaip tvirtina S. Skvernelis, siūlomi pakeitimai turėtų būti aptarti penktadienį. Jis atkreipia dėmesį, kad iki šiol Europos Sąjungos teisė į nacionalinę buvo perkeliama per vyriausybės institucijas: „Tikrai norėtųsi išgirsti argumentus, kodėl tokia iniciatyva atsiranda. [...] Dėl ES teisės perkėlimo, tai visuomet būdavo daroma per vyriausybės institucijas. Taip gal ir šiuo atveju būtų geriau, nes įprasta tokia darbinė praktika tas teisės normas derinant su suinteresuotomis institucijomis, asociacijomis.“
Parengė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.
