Lietuvoje

2019.01.07 15:44

Siūlymas Seime: už melagingą pranešimą apie vaiko teisių pažeidimą – bauda iki 2 tūkst. eurų

BNS2019.01.07 15:44

Seime „valstiečių“ seniūno Ramūno Karbauskio vardu registruoti du pataisų projektai, susiję su vaikų teisių apsauga – jis siūlo keisti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą ir Administracinių nusižengimų kodeksą.

Paėmimas – tik jei tai „proporcinga“

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų projekte akcentuojama, kad vaiko paėmimas iš šeimos galimas tik tada, kai kyla „realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei“.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovės „valstietės“ Agnės Širinskienės teigimu, tai yra pakoreguotas grupės Seimo narių teiktas įstatymo pataisų variantas, kuriam priekaištų turėjo Seimo teisininkai.

„Seimo narys Mindaugas Puidokas ir grupė Seimo narių su nevyriausybinėmis organizacijomis parengė projektą, kuris keturiose vietose prieštaravo Konstitucijai. Kadangi tikrai labai jautrus klausimas, nusprendėme pabandyti padėti pataisas pataisyti, kad neliktų prieštaravimų“, – BNS sakė A. Širinskienė.

M. Puidoko ir grupės parlamentarų teiktos pataisos daugiausiai kritikos sulaukė dėl keičiamo smurto prieš vaiką apibrėžimo, kad fiziniu smurtu prieš vaiką būtų laikomas tik jam sukeliamas žymus skausmas. Šiuo metu fiziniu smurtu laikomas bet koks vaikui sukeliamas skausmas.

„Smurto sąvoka nėra keičiama, bet rezultatas yra, kad vaiko paėmimas daromas kraštutiniais atvejais“, – apie koreguotas pataisas sakė A. Širinskienė.

A. Širinskienė, E. Genio/LRT nuotr.

„Vaikas priverstinai gali būti paimamas iš jo tėvų ar vaiko atstovų pagal įstatymą tik tuo atveju, jei tai yra proporcinga priemonė, būtina siekiant išvengti realaus ir tiesioginio pavojaus vaiko gyvybei, sveikatai, ir šis pavojus negali būti pašalinamas kitomis priemonėmis“, – rašoma projekte.

Sprendimas paimti vaiką turėtų būti „pagrįstas ir motyvuotas, be kita to, nurodant ir aplinkybes, kodėl vaiko nebuvo įmanoma apsaugoti kitais būdais“.

Įrašoma, kad vaiko paėmimas iš saugios aplinkos negalimas, o paėmimo metu privalo dalyvauti tėvai ar vienas iš tėvų, ar vaiko atstovų pagal įstatymą.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų projektu šiek tiek koreguojamas smurto prieš vaiką apibrėžimas, nustatant, kas nelaikoma smurtu. Pagal dabartinę įstatymo versiją, smurtu nelaikomi veiksmai, kuriais prieš vaiką panaudojama fizinė jėga ir vaikui sukeliamas fizinis ar psichinis skausmas, kai šiais veiksmais siekiama išvengti didesnio pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei ir to negalima pasiekti kitomis priemonėmis.

Nauju apibrėžimu būtų įrašoma, kad smurtu nebūtų laikomi „proporcingi“ veiksmai, kai siekiama išvengti didesnio pavojaus vaiko sveikatai ar gyvybei, nebelieka pavojaus vaiko saugumui.

Tarp vaiko interesų į sveiką ir saugią aplinką įrašomas gyvenimas šeimoje su tėvais, giminystės ryšių išlaikymas.

Siūloma koreguoti nuostatą, draudžiančią vaikus iki 6 metų palikti vienus. Šiuo metu vaiko tėvai turi pasirūpinti, kad vaikas iki 6 metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros.

Siūloma nustatyti, kad „priešmokyklinio amžiaus vaikas be objektyvios būtinybės neliktų vienas aplinkoje, kurioje, atsižvelgiant į jo amžių bei brandą, gali kilti realus pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei“.

Taip pat pataisomis už žinomai melagingą pranešimą apie vaiko teisių pažeidimą numatoma administracinė atsakomybė, o vaiko teisių apsaugos darbuotojams, šeimoms pagalbą teikiančių mobiliųjų komandų nariams įvedamas nepriekaištingo reputacijos reikalavimas.

Projektą R. Karbauskis registravo Seime jau pradėjus nagrinėti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas vaiko teisų apsaugos sistemos pataisas, kad vaikai iš šeimos būtų paimami tik kraštutiniu atveju.

Šios pataisos buvo pateiktos gruodį reaguojant į rezonansą dėl iš šeimos paimtų vaikų. Po pateikimo Seime joms buvo pritarta bendru sutarimu.

Seimo TTK vadovė A. Širinskienė tvirtino, kad Seime registruotos naujos pataisos nekonfrontuoja su ministerijos parengtu projektu.

„Jokio akibrokšto nėra, ministerija aktyviai dalyvavo rengiant šitas pataisas ir kai kuriems pasiūlymams pritarė (...), jokio konflikto nėra, buvo stengiamasi, kad abu projektai būtų maksimaliai suderinami ir komitetas galėtų juos lengvai integruoti“, – teigė A. Širinskienė.

Su „valstiečių“ vadovu R. Karbauskiu BNS kol kas susisiekti nepavyko.

BNS nuotr.

Už melagingą pranešimą – 2 tūkst. eurų bauda

Taip pat politikas įregistravo Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisą, kuria siūloma patikslinti, jog atsakomybė už specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga, apima ir nepagrįstą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) pareigūnų iškvietimą.

Siūloma, kad kodekso pataisos įsigaliotų 2019 m. gegužės 1 d.

„Priimdamas tokį sprendimą [pranešti apie galimus vaiko tesės pažeidimus] įstatymo leidėjas, įpareigodamas pranešti apie kiekvieną vaiko teisių pažeidimą, nepagalvojo apie tai, kad asmenys gali piktnaudžiauti jiems suteikta teise, ir nenustatė tokiam piktnaudžiavimui užkardyti būtinų saugiklių. Netinkamo įstatyminio reguliavimo pasekmė – didelis nepagrįstų pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus skaičius“, – sako kodekso pataisas inicijavęs R. Karbauskis. 

Pasak dokumento aiškinamojo rašto, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, vien per keturis mėnesius buvo užregistruota 9235 pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus, iš kurių daugiau kaip 4088 nepasitvirtino.

„Tai reiškia, kad 44 proc. atvejų pareigūnai eikvojo savo laiką ir valstybės lėšas nagrinėdami pranešimus, kurie buvo nepagrįsti, klaidingi ar akivaizdžiai melagingi. Tarp visų šitų atveju būta ir tokių, kai savo teisėmis šioje srityje piktnaudžiavo paaugliai bei kiti šeimos nariai, dėl savanaudiškų paskatų ar iš keršto tėvams pranešdami apie tariamai padarytą vaiko teisių pažeidimą“,– sakoma aiškinamajame rašte. 

Šiuo metu galiojantis ANK 75 straipsnis įpareigoja visus asmenis pranešti VTAĮT, policijai ar prokuratūrai apie visus tėvų, kitų teisėtų vaiko atstovų ir kitų asmenų daromus vaiko teisių pažeidimus.

ANK 489 straipsnis numato, jog asmenims yra taikoma administracinė atsakomybė už melagingą pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje ar piktnaudžiavimą smurtą patyrusio asmens teisėmis. Analogiškos nuostatos susijusios su melagingu pranešimu apie vaiko teisių pažeidimą kodekse nėra. 

ANK 75 straipsnis numato sankciją tik už melagingos informacijos apie be tėvų globos likusius nepilnamečius, taip pat apie būtinumą ginti jų teises ir interesus nesuteikimą, bet ne už melagingą vaiko teisių pranešimą apskritai. Taip pat kodekse nėra numatyta administracinė atsakomybė už piktnaudžiavimą vaiko teisėmis, aiškiai neįtvirtinta atsakomybė už vaiko teisių apsaugos tarnybos pareigūnų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga.