Lietuvoje

2018.12.31 17:21

Fejerverkų mėgėjams – specialistų patarimai, kad vėliau netektų gailėtis

LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2018.12.31 17:21

Geriausia rūpestį dėl fejerverkų ar kitų pirotechnikos gaminių palikti tai išmanantiems ekspertams ir fejerverkais tiesiog grožėtis. Taip LRT RADIJUI sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas. Anot jo, nors žmonių sąmoningumas ir didėja, sužalojimų ir gaisrų kasmet nepavyksta išvengti.

A. Gudžiauskas sutinka – petardų ir kitokių pirotechnikos priemonių garsai dar net neatėjus Naujųjų metų nakčiai kiemuose girdimi vis rečiau. Jis svarsto, kad tam įtakos gali turėti dvi priežastys – griežtesnis prekybos ir pirotechnikos įsigijimo reglamentavimas ir didėjantis žmonių sąmoningumas.

„Anksčiau žmonės tikrai dažnai skųsdavosi nenustojančiais šaudyti fejerverkais, petardomis. Šiais metais tikrai pastebime, kad triukšmo yra mažiau. Turbūt tai susiję ir su tam tikrais ribojimais, kuriuos įvedė policijos departamentas, nes šiek tiek buvo apribotą būtent garso efektą sukeliančių petardų prekyba ir įsigijimo sąlygos. [...] Ir galbūt žmonių sąmoningumas, naudojant fejerverkus didėja. Jie supranta, kad tai yra pramoga per šventes, o ne priemonė šiokią dieną sukelti triukšmą“, – sako A. Gudžiauskas.

Jis rekomenduoja įsigijus fejerverkai atidžiai perskaityti saugumo ir naudojimosi instrukciją. Anot pašnekovo, fejerverkai pagaminti skirtingai, todėl tai, kaip fejerverkus reikia uždegti ir kokio saugaus atstumo ar kitų reikalavimų laikytis, taip pat skiriasi.

A. Gudžiausio aiškinimu, paprastai rekomenduojama atsitraukti nuo fejerverko bent 15–20 metrų atstumu. Taip pat svarbu pasirinkti vietą, kurioje arti nebūtų medžių, pastatų, pagrindas, ant kurio statomas pirotechnikos gaminys turėtų būti tvirtas.

„Reikėtų įvertinti ir tai, kad neretai pirotechnikos priemonės iššauna labai aukštai. Jeigu jos parvirstų, galėtų nuskrieti gana nemažą atstumą į šalį arba atsitrenkti į kokią nors kliūtį. Reikia pasirinkti tvirtą, stabilų pagrindą toliau nuo pastatų, medžių, automobilių ir toliau nuo žmonių minios, kad paleista pirotechnikos priemonė, fejerverkai, pakilę į orą, neužkliudytų nei pastatų, nei medžių, nepakeistų judėjimo krypties ir neatsitrenktų į žmones“, – pabrėžia A. Gudžiauskas.

Nutikus tokioms nelaimėms, tvirtina pašnekovas, gali kilti gaisras ar net nukentėti žmonės. Pasak A. Gudžiausko, žmonės dažniausiai susižaloja veidą, ausis, akis ir rankas. Pašnekovo teigimu, šios vietos dažnai nukenčia ir dėl to, kad yra nepridengtos – jas sužaloja pirotechnikos gaminių skeveldros.

„Didžioji dauguma susižalojusių yra vyrai. Beje, vyrai dažniau susižaloja patys leisdami pirotechnikos priemones, o moterų, kurios sužalojamos, galima taip vadinti, didžioji dauguma būna stebėtojos. Jos galbūt neatsitraukia saugiu atstumu arba tie, kurie leidžia pirotechnikos priemones, neįvertina tam tikrų aplinkybių ir pataiko į žmones“, – komentuoja A. Gudžiauskas.

Taip pat kasmet pasitaiko pirotechnikos gaminių sukeltų gaisrų. Nors pastarųjų vis mažėja, vertinant pastaruosius penkerius metus, kasmet ugniagesiai vyksta į vidutiniškai devynis pirotechnikos sukeltus gaisrus.

Negalintiems vis dėlto savo Naujųjų metų šventės įsivaizduoti be fejerverkų pašnekovas pataria – palikite tai profesionalams: „Kiekviename mieste, kiekvienoje didesnėje šventėje būna profesionalūs pirotechnikai, kurie paleidžia tikrai gražius fejerverkus. Rekomenduojame jais pasigrožėti. Žinoma, jeigu žmonės patys labai nori leisti pirotechnikos priemones, tai raginame būti atsakingus, perskaityti visas instrukcijas ir griežtai nenaudoti fejerverkų, jeigu žmogus yra apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų medžiagų, nes tai priveda prie didelių nelaimių.“

Parengė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.