Lietuvoje

2018.12.24 11:59

R. Karbauskio vis giriamų kalėdinių tradicijų nepavyks susigrąžinti

Kristina Pocytė, DELFI.lt2018.12.24 11:59

Dar prieš prasidedant kalėdinei karštinei Seimo kultūros komitete virė diskusijos apie Kalėdas, kurios esą švenčiamos ne taip, kaip vertėtų tikriems lietuviams. Kalėda, o ne Senelis Šaltis ir lietuviška, o ne vakarietiška kalėdinė muzika esą turėtų skambėti per didžiąsias šventes.

Savo poziciją diskusijos metu dėstė ir Seimo kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis. „Kultūros komiteto posėdžio pabaigoje kolegos ėmė nagrinėti etnokultūros temą. Kalbėti apie tai, kad pamažu atsisakome savo lietuviškų tradicijų ir gražiausias šventes pasitinkame įpindami vis daugiau kitų šalių kultūrų elementų, kurie daugiau siejami su komercija“, – tuo metu kalbėjo valstiečių ir žaliųjų lyderis R. Karbauskis bei pridūrė, kad tai tebuvo diskusija, o ne noras kažką drausti.

Apie senąsias lietuviškų Kalėdų tradicijas R. Karbauskis kalbėjo ir prieš kelerius metus, kai feisbuke pasidalijo trumpu vaizdo įrašu, kuriame buvo minimos jau mažai kam žinomos tradicijos ir simboliai: velniai, giltinės su dalgiais, kelmo, žinomo kaip blukio, traukimas, ožio kaukės.

Tačiau ar noras vėl grąžinti senąsias kalėdines tradicijas gali išsipildyti? Vilniaus etninės kultūros centro Kultūrinių veiklų koordinatorė ir organizatorė Loreta Stoliarovienė teigė, kad tradicijų kitimas yra natūralus procesas, tad neverta tikėtis, kad laikas ims ir grįš atgal.

BNS nuotr.

„Kur dingo tos Kalėdos? Pakito laikmetis, todėl niekas blukio šiais laikais nebetraukia“, – nykstančias tradicijas ir simbolius vardijo L. Stoliarovienė.

Devyni Kūčių patiekalai ir kelmo tempimas

Etninės kultūros centro darbuotoja pasakojo, kad blukio vilkimas – toks paprotys, kai vaikinai iš kaimo išvilkdavo kelmą. „Šie papročiai labai įvairuoja. Viename regione buvo traukiama pirmąją Kalėdų dieną, kitame per pačias Kūčias, o dar kitame kaip tik sakydavo, kad per Kūčias negalima niekur eiti iš namų, – skirtumus vardijo L. Stoliarovienė ir įvardijo šios tradicijos esmę. – Taip sudegindavo visą blogį. Neveltui išlikę įvairūs posakiai, kad kelmas simbolizuoja senuosius metus, todėl jį būtinai reikdavo ištempti iš kaimo ant kryžkelės ir sudeginti. Kai į visas puses pasklisdavo jo pelenai, reikšdavo, kad blogis tikrai žlugo.“

L. Stoliarovienė pasakoja, kad pakitus kalendoriui lietuviai kai kurias kalėdines tradicijas perkėlė į Naujuosius metus. „Panaši tradicija buvo ir seno bei jauno vyro galynėjimasis. Paskui ši tradicija persikėlė į Naujuosius metus, į sausio pirmąją, nes lietuviai nežinojo, ką su ta sausio pirmąja daryti, kai kalendorius pasikeitė, – pasakojo Etninės kultūros centro atstovė. – Buvo devynių savaičių mėnuo, todėl tada ir Kūčių patiekalai ant stalo būdavo devyni, skaičiuodavo pagal savaičių kiekį mėnesyje. Bet kai mėnulio kalendorių pakeitė saulės, Grigalijaus, kalendorius, atsirado dvylika patiekalų.“

Tradicinis patiekalas – laukiamiausia dovana

Pastaruoju metu kone svarbiausią Kalėdų dalį kai kuriose šeimose sudaro dovanos. Anksčiau tokios tradicijos kažką dovanoti nebuvo. Palepinami buvo tik vaikai, kurie visą mėnesį laukdavo šventinių saldumynų.

BNS nuotr.

„Prėskutė (prėskutėmis ar šližikais kai kuriuose regionuose buvo vadinami kūčiukai – DELFI) buvo duodama linkint gerų ateinančių metų. Tų kūčiukų prikepdavo Kūčių vakarą ir mama duodavo kiekvienam vaikui. Kai kur pasiūdavo ir gražius maišelius, primenančius kojines, įdėdavo po kelis prėskučius ir tai būdavo didžiausia dovana vaikams, kurie ilgai laukė saldumynų“, – pasakojo L. Stoliarovienė.

O kada į Lietuvą atėjo tradicija dovanoti dovanas? „Jos į Lietuvą atėjo su mokyklų išsivystymu. Kai galvodavo, kaip vaikams tas eglutes ir vakarėlius padaryti įdomesnius, todėl atsirado ir dovanos. Jos atėjo iš vakarų kultūros“, – pasakojo L. Stoliarovienė.

Pasninkas – visą mėnesį

Jos teigimu, Advento laikotarpiu lietuviai nevalgydavo nei pieno, nei mėsos produktų. Ant stalo nebuvo dedami ir saldumynai. Pastaruoju metu pasninko laikomasi tik adventinio laikotarpio penktadieniais.

„Visas Adventą stengdavosi nevalgyti pieno produktų ir mėsos. Vėliau pradėjo nevalgyti tik nelyginėmis dienomis – pirmadieniais, trečiadieniais ir taip toliau. O mūsų laikais pasniko laikomasi tik penktadieniais, – pasakojo L. Stoliarovienė. – Pasninkas gerokai sutrumpėjo, nes anksčiau jis trukdavo visas keturias savaites.“

Tradicijų pokyčiai – natūralus virsmas

L. Stoliarovienės teigimu – tradicijos keičiasi ir tai natūralu, todėl norėti atsukti laiką atgal neverta. „Tai normalu. Išlieka kai kurie pagrindiniai dalykai – norisi visiems susitikti, važiuoti į šeimas, gimines, daug kas turi tokius namus pas tėvus ar senelius, kur būtinai švenčia Kūčias ar Kalėdas, – vardijo L. Stoliarovienė. – Svarbu nepamiršti pagrindinių švenčių simbolių – jas sutikti švarus, atsiprašyti. Kiekvienas turi būti apsivalęs ir dvasia, ir išore, turi galvoti apie kitus, galbūt paaukoti nelaimingam žmogui. Svarbu, kad nedingtų tos moralinės normos, o grąžinti visas tradicijas net neįmanoma.“

Jos teigimu, tradicijų pokyčiai priklauso ir nuo išsiplėtusių galimybių pažinti pasaulį. Tiesa, Etninės kultūros centro atstovė pasakoja, kad prie tradicijų pokyčių prisidėjo ir dažnos tuoktuvės su užsienio piliečiais. „Gal vienam ar kitam nėra svarbios tradicijos, o gal kai kurių ir nesuprastų – burtų ar panašiai. Laikai kinta, tai informacijos amžius. Bet nereikia tikėtis, kad etnologai pasakys: kaip gaila, kad tradicijos dingsta. Ne, jos nedingsta. Labai daug jaunimo domisi dar daugiau ir plačiau, nes gali rasti daug informacijos“, – pasakojo L. Stoliarovienė.

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius