LRT forumas su pirmo rinkimų turo į Seimą nugalėtojais. Laidoje aptariamos galimos koalicijos, Laisvės partijos nesėkmė pirmajame ture ir kas užims jų vietą dėl žmogaus teisių klausimų. Laidos metu aptarta ir kokį vaidmenį vaidins Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama „Nemuno aušra“ koalicijos formavime, nes kol kas nei viena pirmajame ture laimėjusių partijų su jais dirbti nenori.
Laidoje dalyvauja Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderė Ingrida Šimonytė, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Taip pat demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) sąrašo lyderis Aurelijus Veryga bei „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.
I. Šimonytė, komentuodama pirmojo turo rezultatus, kalbėjo, kad istorijoje yra buvę atvejų, kada antrasis turas kardinaliai pakeitė pirmojo turo rinkimų rezultatus.
Socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė savo ruožtu tvirtino, jog rinkėjai jau pasakė savo verdiktą, – jie nori matyti kitokią valdančiąją daugumą. Anot jos, tai rodo ne tik socialdemokratų surinkti balsai, bet ir demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei „Nemuno aušros“ surinkti balsai.
„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis įgėlė konservatoriams, kad šie vėl kalba apie laimėtus rinkimus. Pasak jo, net jei konservatoriai laimėtų II turą, net jei šie susijungtų su Liberalų sąjūdžiu galutiniame rezultate vis tiek būtų 54 mandatai.
„Kadangi socialdemokratai kategoriškai pasakė, kad jie nedirbs su konservatoriais, mes pasakėme, kad kategoriškai nedirbsime, „valstiečiai“ pasakė, kad kategoriškai nedirbs. (...) Įsivaizduokime, kad konservatoriai laimi visus, ką turi. Reiškiasi, daugumos nėra, taip jau yra, nebent atšauktų pozicijas ir sakytų kažkas, kad su konservatoriais nori dirbti“, – sakė jis ir pakartojo, jog nei viena anksčiau minėta partija su TS-LKD dirbti nenorės.
S. Skvernelis sakė, kad sunkiai įsivaizduoja, jog konservatoriams pavyktų suburti koaliciją. O ką pakvies dirbti kartu socialdemokratai, – nuo LSDP ir priklausys.
„Šiandien tikrai anksti dalintis briedį lakstantį, bet tendencijas mes matome ir aš tikrai šiandien neįsivaizduoju kitaip, kaip centro kairės koalicijos, kuri galėtų tikrai sėkmingai dirbti“, – sakė jis.
V. Blinkevičiūtė pirmadienio naktį telefonu kalbėjo su „valstiečių“ lyderiu Ramūnu Karbauskiu dėl bendro darbo. Pasak jos, susitarta, jog abi partijos rems vieni kitus antrajame ture ir pridūrė, kad tas bendradarbiavimas yra galimas.
Jai pritarė A. Veryga, kuris pakartojo, kad parama vienmandatėse bus abipusė.
„Nekovojame tarpusavyje, nes nebūtų jokios logikos“, – sakė jis.
Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen tvirtino, jog liberalai džiaugiasi, kad pagerino savo rezultatus, lyginant su 2020-aisiais metais.
„Šiuo metu turime 8 mandatus, turime jau frakciją ir tikimės, kad antruose turuose tą frakciją padidinsime“, – sakė ji.
Laisvės partijos nesėkmė ir ar bus sprendžiami žmogaus teisių klausimai?
V. Čmilytė-Nielsen, paklausta, kaip ji aiškintų Laisvės partijos nesėkmę pirmajame ture, atsakė, kad šūkis apie nebaigtus darbus veikiausiai neįtikino rinkėjų.
„Liberalūs rinkėjai dažniausiai yra linkę į bendradarbiavimą, į kooperavimą, sprendimų paiešką kompromisų būdu ir, matyt, Liberalų sąjūdžio darbas per šiuos 4 metus labiau įtikino liberalių pažiūrų rinkėjus“, – sakė ji.
I. Šimonytė atsiliepdama apie Laisvės partiją minėjo, kad „laisviečiai“ praėjusiuose rinkimuose sėkmingai išnaudojo žmogaus teisių darbotvarkės klausimą, bet galbūt duoti įsipareigojimai rinkėjams, jog šie klausimai gali būti išspręsti labai greitai, buvo per stiprūs.
„Man asmeniškai skaudu, kad Laisvės partijos frakcijos nebus Seime, todėl, manau, kad tuos klausimus Seime kažkas privalo garsiai kelti“, – tvirtino ji ir pridūrė, kad konservatoriai gali būti tie, kurie tuos klausimus ir kels.
Tiek V. Blinkevičiūtė, tiek S. Skvernelis akcentavo, jog negalima susikoncentruoti į keletą klausimų kaip kad padarė Laisvės partija. Socialdemokratų lyderė užsiminė apie svarbą spręsti kai kuriuos iš tų klausimų.
„Bet kitas dalykas, kaip tu tai sprendi ir kaip tu tai darai. Daugelis nuo tų veiksmų, kurie buvo padaryti kai kurių Laisvės partijos Seimo narių iš tikrųjų daugiau priminė tokį kaip ne rimto politiko darbą, bet kaip tam tikrą cirką, įžeidinėjimą ir, matyt, žmonės po truputį nusisuko ir juo labiau nusisuko netgi vilniečiai“, – sakė ji.
Anot Liberalų sąjūdžio lyderės, žmogaus teisių klausimai yra ir jos partijos programoje. V. Čmilytė-Nielsen tikino, kad ateinančią kadenciją, nesvarbu, kurioje pusėje bebūtų liberalai, įsipareigojimus žmogaus teisėms bus stengiamasi vykdyti.
V. Blinkevičiūtė, komentuodama socialdemokratų vaidmenį žmogaus teisių kontekste, ragino nekaltinti LSDP, kad šie neva nieko nedarė. Anot jos, partija turėjo viso labo tik 13 mandatų. Visgi, ji pasisakė, kad nereikėtų pernelyg užsiangažuoti ant šių klausimų.
„Mūsų programoje yra labai aiškiai įrašyta dėl diskriminacijos panaikinimo, tame tarpe ir kartu gyvenantiems žmonėms. Kada bus formuojama Vyriausybės programa, kada priemonių planas konkretus bus planuojamas, tada mes tuos klausimus su koalicijos klausimais kartu ir aptarsime“, – sakė ji.
R. Žemaitaitis savo ruožtu tvirtino, jog skiriama per daug dėmesio Laisvės partijai, nes rūpimi klausimai dėl žmogaus teisių domina tik kelis procentus Lietuvos gyventojų. „Nemuno aušros“ lyderis sakė, kad jam keista, jog kalbama apie vienos bendruomenės problemų sprendimą daugumos sąskaita.
Koalicija su „Nemuno aušra“: Žemaitaitis tiki, jog partija procese gali dalyvauti
V. Blinkevičiūtė kalbėjo, kad LSDP jau išsakė, su kuo norėtų dirbti koalicijoje, tačiau taip pat lauks ir II turo rezultatų. Pirmadienio paryčiais socialdemokratai susitiko su demokratais „Vardan Lietuvos“, susitarė dėl darbo kartu ir vienas kito palaikymo. Ji taip pat paminėjo, kad įmanomas darbas ir su „valstiečiais“.
„Labai tikimės, kad tas rezultatas bus toks, kad jo užteks suformuoti valdančiąją daugumą“, – sakė ji.
Savo ruožtu S. Skvernelis teigė, kad reikia daryti stabilią skirtį, kad jis pasisako už centro kairės daugumą, jei tų balsų pakanka. Politikas pridūrė, jog reikia įvertinti ir R. Žemaitaičio teisines problemas, bet visgi pabrėžė, kad šiandien nereikėtų žiūrėti kas ką kur pasakė – tą sudėlios vykstantys teisiniai procesai.
„Atkreipiu dėmesį ir į paprastą dalyką, – norint suformuoti koaliciją, reikia sutarti dėl programinių dalykų. Čia ne tik aritmetika bus. Jeigu programinės nuostatos, – kai kurios, beje, kardinaliai skiriasi, – tai jeigu nebus kompromiso, tai ir nebus kažkokio bendro darbo. Palaukime rezultatų ir tada bus viskas aišku, kokios alternatyvos galimos“, – kalbėjo S. Skvernelis.
R. Žemaitaitis kalbėjo, kad visi puikiai supranta skaičius – norint turėti centro kairės koalicija reikia turėti ne mažiau nei 77 mandatus.
„Jeigu nėra „Nemuno aušros“, mes turime 63-64 [mandatus – LRT.lt]. Jeigu mes dar sužvejosime nepriklausomus, geriausiu atveju turėsime 67-68. Jeigu mūsų vizija, kad Lietuva važiuotų ne kaip mažumos Vyriausybė, o kaip tvirta daugumos, tai „Nemuno aušra“ tikrai tame procese gali dalyvauti“, – sakė jis.
R. Žemaitaitis sakė kartojantis tai jau tūkstantąjį kartą – jis tvirtino niekada neskatinęs tautinės nesantaikos ir jo kontraversiški išsireiškimai buvo skirti Izraelio premjerui Benjaminui Netanyahui.
„Tai, jeigu jūs norite tą naratyvą turėti, tai jūs jį sėkmingai turėkite“, – pridūrė R. Žemaitaitis.
V. Čmilytė-Nielsen pakartojo, kad bendro darbo su „Nemuno aušra“ nemato. Tokia pozicija buvo prieš rinkimus, tokia pozicija išlieka ir dabar.
Konservatorių lyderę stebina, kodėl „Nemuno aušra“ yra priskiriama centro kairei. Anot jos, kairė preziumuoja tam tikrus vertybinius įsitikinimus, o R. Žemaitaičio partijos programoje centro kairės ideologijos apraiškų mažai matoma.
„Šį bei tą apie politines ideologijas ir kryptis išmanau ir nelabai įsivaizduoju, kodėl tokią koaliciją, kurioje būtų „Nemuno aušra“, būtų galima vadinti centro kairės koalicija. Tie, kurie žada padalyti pinigus, kurių biudžete nėra, – čia ne kairės politika, čia visiškai tiesiog populizmas ir tiek“, – kalbėjo ji.
„Gal galite, premjere, iš 26 mano punktų įvardyti (...), kurioje vietoje Žemaitaitis ir „Nemuno aušra“ siūlo padalinti pinigus?“ – užklausė jos R. Žemaitaitis.
„Žiūrėkite, aš tikrai ne egzamine ir jūs ne prokuroras. Aš neprivalau jums atmintinai cituoti jūsų programos“, – R. Žemaitaičiui atsakė I. Šimonytė.
„Nemuno aušros“ lyderis taip pat užklausė I. Šimonytės, kurį JAV kandidatą į prezidentus – Kamalą Harris ar Donaldą Trumpą – ši palaikanti. Premjerė savo ruožtu atsakė, kad tai nuspręs JAV rinkėjai, o Lietuva neturi privilegijos rinktis, su kuriuo iš būsimų prezidentų teks dirbti.
Priešlaikinių rinkimų retoriką vadina gąsdinimu
A. Veryga dėl koalicijos kalbėjo, kad šiuo metu nereikėtų dar dalytis tuo, ko nėra įvykę. Pasak jo, kiekviena politinė jėga norėtų pati viena turėti valdančiąją daugumą, tačiau de facto taip nėra. A. Veryga pridūrė, kad visaip gali atsitikti ir kad nei vienas iš studijoje stovinčių nenorėtų priešlaikinių rinkimų.
Paklaustas, ar jis pats tiki priešlaikinių rinkimų idėja, A. Veryga atsakė: „Socialdemokratai aiškiai pasakė, kad su konservatoriais neplanuoja formuoti valdančiosios daugumos. Tai tiesiog nelabai čia kas ir išeina kitaip. Jeigu nesiformuoja kažkokia vaivorykštinė koalicija, tai ir nėra variantų. Reiškia, turi susitarti pusė, kuri šiuo metu oponuojanti valdantiesiems, ir tada formuojasi Vyriausybė, tada formuojasi dauguma, o jeigu ne, tai koks tada variantas?“
S. Skvernelis teigė, kad rinkėjai savo rankose turi galimybę, kad nebūtų jokių priešlaikinių rinkimų. Pasak jo, toks scenarijus yra vienas iš gąsdinimo elementų.
„Viskas žmonių rankose yra. Ateikime po 2 savaičių ir priimkime sprendimus, nereikės svarstyti mums teorijų, kurios šiandien pagrindo mažai turi“, – sakė jis.
Jam pritarė ir V. Čmilytė-Nielsen. Jos teigimu, tokios spėlionės yra būrimas iš kavos tirščių.
„Mes turime daug labai nežinomųjų ir tie nežinomieji gali labai skirtingai tiesiog paskirstyti naujos koalicijos žemėlapius. Manau, kad tas pokalbis yra antrojo turo pokalbis“, – tikino ji.
I. Šimonytė kalbėjo, kad Lietuvoje yra įsivaizdavimas, jog po rinkimų būtina padaryti tokią valdžią, kurioje būtų 71 mandatas su kaupu, bet, anot jos, „mažumos Vyriausybės kaip žanro niekas nėra atšaukęs.“ Ji pabrėžė, kad Lietuvoje jau taip yra buvę, kada konservatoriams teko remti Gediminą Kirkilą, tačiau galutiniame rezultate darbai mažumos Vyriausybėje tik apsunksta.
„Jeigu būtų tokia situacija, kad konservatoriai dirba opozicijoje, – o konservatoriai, skirtingai nuo kai kurių kitų politinių jėgų moka dirbti ir opozicijoje, – opozicijoje dirbdami taip pat siekia naudos valstybei. Jeigu valstybei taip galėtume pasiekti naudos, tai, be jokios abejonės, svarbiausi strateginiai klausimai būtų remiami“, – sakė ji.
V. Blinkevičiūtė kalbėdama apie mažumos Vyriausybę teigė niekam nelinkinti tokios Vyriausybės. Ji pridūrė, kad suprantama, jog kartais tokie dalykai atsitinka ir taip pat pritarė, kad dirbti tokiomis sąlygomis yra pernelyg sudėtinga.
R. Žemaitaičio paklausus, kaip jis įsivaizduoja savo vietą opozicijoje, šis atsakė, kad jo partija išlaiko tokią pat vakarietišką kryptį. Jis tvirtino, kad rems V. Blinkevičiūtę, jei ši kandidatuotų į premjerus, nes tai daryti natūralu, kai surinkta tiek daug mandatų.
„Mes nebūsime opozicijoje. Seimo statutas mums leidžia galimybę būti mažumoje. Tai opozicija galės, kaip suprantu, konservatoriai būti, tai galės ta opozicijai ir žaisti. O mažumoje, jeigu tai yra teisingi pozityvūs sprendimai, mes galime palaikyti, bet jeigu mes matome, kad tai daro žalą valstybei (...), tai tikrai nepalaikysime“, – sakė jis.
Reklaminiame stende parašyta, kad ne „valstiečiai“, bet reklama apmokėta jų
Laidoje iškilo ir klausimas, kaip reikėtų vertinti faktą, kad Gabrielius Landsbergis rinkėjų buvo nureitinguotas į trečią vietą, o į antrąją pateko krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
I. Šimonytė teigė, kad jos tai nestebina, nes L. Kasčiūnas turi politiškai dėkingą darbo lauką, kuriam skiriama daug dėmesio.
„Natūralu, kad šitas žinomumas yra papildomas pliusas tiems politikams, kurie šitoje srityje veikia. Kitose šalyse matome lygiai tokią pačią situaciją“, – sakė ji.
TS-LKD pirmininko rinkimai vyks vasarį, tačiau ar pati I. Šimonytė dalyvaus juose, atsakymo nebuvo.
S. Skvernelis visgi teigė, kad toks reitingavimas aiškiai pasakė, jog L. Kasčiūno atstovaujama konservatyvioji pusė labiau surezonavo su konservatorių rinkėjais. I. Šimonytė tai neigė, teigdama, kad rinkėjai jų nebaudžia už suliberalėjimą, nes tą rodo kiti sąraše išreitinguoti liberalesni konservatoriai.
Lyderystės klausimas vyrauja ir „valstiečių“ gretose, nes pirmadienį su šia partija kandidatavęs Ignas Vėgėlė teigė, kad be jo „valstiečiai“ nebūtų peržengę 5 proc. A. Veryga kalbėjo, kad nenori ginčytis, jog I. Vėgėlė neatnešė balsų, juolab kad jis buvo išreitinguotas iš 141-osios vietos į 2-ąją.
S. Skvernelis savo ruožtu kalbėjo, kad lyderystės klausimas išties keistas, kai partijos pirmininkas net nedalyvauja rinkimuose.
„Dar keisčiau atrodė, kada reklaminiai stendai skelbė, kad Vėgėlės komanda – įrašyta „ne „valstiečiai“, – ir ta reklama apmokėta iš LVŽS“, – sakė jis.
