Lietuvoje

2018.12.31 16:17

Metai prabėgo nejučia? LRT.lt primena svarbiausius įvykius

Ineta Nedveckė, Gytis Pankūnas, LRT.lt2018.12.31 16:17

2018-ieji buvo gausūs svarbių įvykių: priėmėme popiežių Pranciškų, šventėme atkurtos valstybės 100-metį, galiausiai garbingai palaidojome ir valstybės vadovu paskelbėme partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą. O kur dar politinės aktualijos – keitėsi ir parlamentarai, ir ministrai. Kviečiame atsigręžti į 2018-uosius.

Svarbiausias metų įvykis, LRT.lt skaitytojų akimis, bus paskelbtas LRT Metų apdovanojimuose. Jie – gruodžio 31-ąją nuo 22 val. per LRT TELEVIZIJĄ, LRT RADIJĄ ir LRT.lt.

Sausis

Nuo sausio 1-osios alkoholį perkame kitaip. Jo nusipirkti nebegali jaunuoliai iki 20 metų, trumpinamos pardavimo valandos ir uždraudžiama alkoholio reklama. Prenumeruojami užsienio leidiniai atkeliauja iškirptomis arba užklijuotomis reklamomis. Galiausiai priimamas kompromisas ir reklama nustota plėšyti.

BNS nuotr.

Kęstutis Pūkas išeina iš Seimo. Prieš pat parlamento balsavimą dėl mandato panaikinimo, Seimo narys K. Pūkas nusprendžia pats trauktis iš parlamento. Seimas jo mandatą naikinti nori, nes prokuratūra jam pateikė įtarimus dėl seksualinio priekabiavimo ir netinkamo ginklo laikymo.

K. Pūkas, BNS nuotr.

Politikai imasi tirti LRT. Suburiama parlamentinė komisija, kurios tikslas – tirti LRT ūkinę ir finansinę padėtį, o spalį parengia išvadas, kuriose – pasiūlymai keisti ir valdymą. Opozicija dėl tokios komisijos kreipiasi į Konstitucinį Teismą. Pastebėjusios visuomeninio transliuotojo politizavimo grėsmę išvadų netvirtinti siūlo Lietuvos ir užsienio organizacijos, ekspertai. Galiausiai gruodį Seimas galutinai išvadas atmeta, bet jau parengtos LRT įstatymo pataisos. Svarbiausių įvykių chronologija. 

E. Blaževič/LRT nuotr.

Vasaris:

BNS nuotr.

Kovas

Socialdarbiečiai įsteigia partiją. Už Gintauto Palucko vadovaujamos Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) borto likę atskilėliai įkuria naują kairiąją politinę jėgą – Lietuvos socialdemokratų darbo partiją (LSDDP). Ją sudaro ne tik buvę LSDP nariai – prisijungia buvę Darbo partijos, Liberalų sąjūdžio, „Tvarkos ir teisingumo“ partijų politikai. 

BNS nuotr.

Mindaugui Basčiui keliama apkalta. Konstitucinis Teismas dar 2017-aisiais paskelbė, kad Seimo narys M. Bastys sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, nuslėpęs savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika. 2018-ųjų kovo mėnesį, per apkaltą, parlamentarai nusprendžia, kad KT sprendimas nėra priežastis, dėl kurios iš M. Basčio galima atimti mandatą. Tačiau toks Seimo narių balsavimas išprovokuoja mitingą prie parlamento ir M. Bastys pats pasitraukia iš Seimo.

M. Bastys, BNS nuotr.

Parlamentą papildo du nauji Seimo nariai: „tvarkietė“ buvusi parlamentarė Ona Valiukevičiūtė ir buvęs Kauno meras konservatorius Andrius Kupčinskas. O. Valiukevičiūtė pagal partijos „Tvarka ir teisingumas“ sąrašą pakeičia iš parlamento atsistatydinusį Kęstutį Pūką. 

Buvęs Kauno meras A. Kupčinskas pakeičia iš Seimo nario pareigų atsistatydinusį Tadą Langaitį, kuris buvo išrinktas daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos iškeltų kandidatų sąrašą.

O. Valiukevičiūtė, BNS nuotr.

Atsistatydina teisingumo ministrė Milda Vainiutė. Ji tai padaro po ministerijos darbuotojų pareiškimų, kad ministerijos vadovybė kišosi į kalėjimų sistemos auditą, taip pat po prezidentės kritikos. Gegužę ministerijai vadovauti pradeda premjero patarėjas Elvinas Jankevičius. Pati M. Vainiutė rugsėjį tampa Seimo kanclere. 

M. Vainiutė, BNS nuotr.

Balandis

Iš žemės ūkio ministro pareigų traukiasi Bronius Markauskas. Ministras sulaukia kritikos dėl šeimos ūkininkavimo aplinkybių, paaiškėjus, kad jo šeima dirbo svetimą žemę be savininkų leidimo bei už tai gavo ES išmokas.

B. Markauskas, BNS nuotr.

Gegužė

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas patvirtina tyrimo apie interesų grupių įtaką politiniams procesams išvadas. Komitetas konstatuoja, kad Rusijos energetikos korporacija „Rosatom“ ir jos valdoma bendrovė „NUKEM“ siekia daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms, koncernas „MG Baltic“, kaip įtakingiausia Lietuvos įmonė, bando daryti neteisėta poveikį politinei sistemai, kelia grėsmę demokratiniam valstybės valdymui ir nacionaliniam saugumui. Šias išvadas vėliau patvirtina ir Seimas.

VSD raštas NSGK dėl „MG Baltic“, BNS nuotr.

Vilniaus apygardos teismas pradeda nagrinėti „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą. Joje kaltinimai pateikiami juridiniams asmenims – Liberalų sąjūdžiui, Darbo partijai ir koncernui „MG Baltic“ – ir fiziniams asmenims – buvusiam Liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui, buvusiam „darbiečiui“ Vytautui Gapšiui, eksparlamentarui Šarūnui Gustainiui, buvusiam liberalui, Seimo nariui Gintarui Steponavičiui bei buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui.

E. Masiulis teisme, E. Genio/LRT nuotr.

Žiniasklaida viešina galimą Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės ir buvusio Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio susirašinėjimą elektroniniais laiškais. Prezidentė galima rašė iš el. pašto tulpes@lrpk.lt. Iš laiškų matyti, kad buvęs populiarus politikas buvo tapęs ir savotišku tarpininku tarp šalies vadovės ir jos viešai peikiamų koncerno „MG Baltic“ vadovų. E. Masiulis tikina, kad susirašinėjimas tikras, o prezidentė sako laiškų autentiškumo negalinti patvirtinti, nors pripažįsta su E. Masiuliu susirašinėjusi.

E. Blaževič/LRT nuotr.

Birželis

Lietuva baigia trejus metus trukusį procesą ir oficialiai tampa 36-ąja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nare. Narystė EBPO didins tiesiogines užsienio investicijas, prisidės prie dar palankesnio valstybės skolinimosi reitingo nustatymo, skolinimosi išlaidų mažinimo, palengvins priėjimą prie tarptautinių finansinių rinkų.

R. Dačkaus/Prezidentės spaudos tarnybos nuotr.

Seimas priima mokesčių reformą. Pagal ją, įvedami du skirtingi gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifai, didinamas neapmokestinamas pajamų dydis (NPD), sujungiami darbuotojo ir darbdavio mokami mokesčiai, įvedamos „Sodros“ lubos. Reforma įsigalios 2019-ųjų sausį.

Seimas priima pensijų reformą. Pagal ją, pensijų įmoka mokama darbuotojo ir valstybės biudžeto lėšomis: darbuotojo dalis sudaro 3 proc., o valstybės įmoka – 1,5 proc. Reforma įsigalios 2019-ųjų sausį.

2018-uosius Seimas iš anksto paskelbė Adolfo Ramanausko-Vanago metais. Ir nutinka daug svarbių įvykių, susijusių su šia asmenybe: birželį randami partizanų vado palaikai, spalį jis palaidojamas, o lapkritį – pripažįstamas valstybės vadovu.

Laidotuvių akimirka, E. Genio/LRT nuotr.

Liepa

Lietuvą drebina šimtmečio Dainų šventė. Jos programą sudaro Folkloro diena, skirta tradicinei kultūrai, Ansamblių vakaras, spalvinga teatralizuota, stilizuota forma pateikiantis liaudiško prado programą, Šokių diena, kurios pagrindas – profesionalių choreografų sukurtos lietuvių papročius, simbolius interpretuojančios šokių kompozicijos. Šventės programą papildo Teatro diena, Liaudies meno paroda, nacionalinio instrumento – kanklių, pučiamųjų instrumentų orkestrų koncertai ir paradai, profesionaliosios kūrybos renginiai, emocingos ir spalvingos šventės dalyvių eitynės. Šventę vainikuoja Dainų diena, į vieną milžinišką chorą suburianti tūkstančius dainininkų. Šventę temdo dalyvių maitinimo tema.

E. Genio/LRT nuotr.

2017-aisiais Holivude prasidėjęs #MeToo Lietuvoje nuslopsta neįsibėgėjęs. Liepą už priekabiavimą nuteisiamas Panevėžio J. Miltinio teatro vadovas, režisierius Linas Marijus Zaikauskas. Tai – vienintelis pavyzdys, kai dėl #MeToo atvejo asmuo buvo nuteistas.

#MeToo kontekste skambėjo Vilniaus dailės akademijos dėstytojai Jonas Gasiūnas ir Gintautas Trimakas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojas, režisierius, Lietuvos rusų dramos teatro vadovas Jonas Vaitkus, režisierius Šarūnas Bartas, Seimo narys Mykolas Majauskas.

L. M. Zaikauskas, BNS nuotr.

Startuoja vaiko teisių apsaugos reforma. Ja siekiama pagerinti reagavimą į vaikų nepriežiūros ar smurto prieš juos atvejus, darbą su šeima joje kilus krizei.

Tyliai vidurvasarį prasidėjusi reforma dėmesio centre atsiduria rudenį, kai viešumon iškyla istorija apie iš kauniečių atimtus vaikus dėl neva vieno pliaukštelėjimo. Prieštaraujant reformai surengiamas ne vienas protestas (plačiau apie metų protestus – čia), interneto erdvėje plinta peticijos, reformą koreguoti imasi ir ministerija, ir Seimo narių grupės.

BNS nuotr.

Rugsėjis

Popiežiaus vizitas. Po 25 metų į Lietuvą vėl atvyksta Šventasis Tėvas. Popiežius Pranciškus, keliaudamas po Baltijos šalis, net 2 dienas praleidžia Lietuvoje, čia nakvoti grįžta ir po dienos, praleistos Latvijoje. Vizito metu popiežius susitiko su jaunimu, papamobiliu keliavo Vilniaus gatvėmis, aukojo neregėto masto mišias Kauno Santalkos parke, sakė kalbą Daukanto aikštėje. Keliaudamas gatvėmis Šventasis Tėvas nukrypo nuo oficialios programos sustodamas palaiminti sunkiai sergančių hospiso pacientų.

E. Blaževič/LRT nuotr.

Etatinio mokytojų apmokėjimo įvedimas. Nauja tvarka įvedama siekiant palankesnių darbo apmokėjimo sąlygų mokytojams. Atlyginimai skaičiuojami ne tik už pamokų krūvį, bet už visas darbo valandas. Tačiau direktoriai pradeda skųstis, kad perėjimas prie naujos tvarkos neaiškus ir nespėja jam pasiruošti, mokytojai, gavę pirmus atlyginimus, nustemba, kad tai – visai ne tai, ko tikėtasi. Galiausiai nauja apmokėjimo tvarka nuveda prie streiko. Plačiau apie streikus – čia.

E. Blaževič/LRT nuotr.

Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija pasirašo bendro darbo sutartį su valdančiąja koalicija – „valstiečiais“ ir „socialdarbiečiais“. Pasak Ramūno Karbauskio, „tvarkiečiai“ netampa formalia valdančiosios koalicijos dalimi – „tvarkiečiai“ pasižada remti vyriausybės programą, o valdantieji – priimti jų pasiūlymus.

E. Genio/LRT nuotr.

Vietoje mandato atsisakiusio Mindaugo Basčio Zanavykų apygardoje renkamas naujas Seimo narys. Antrame ture čia susikauna konservatorė Irena Haase ir pats į parlamentą sugrįžti panoręs M. Bastys. Nugali I. Haase.

I. Haase, BNS nuotr.

Gruodis

Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės, aplinkos apsaugos ministro Kęstučio Navicko ir kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson atleidimas. Tris ministrus atleidęs premjeras Saulius Skvernelis savo sprendimą motyvavo didesnio proveržio siekimu.

L. Ruokytė-Jonsson, E. Blaževič/LRT nuotr.

Pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl šnipinėjimo Rusijai. Suimamas buvęs Socialistinio liaudies fronto pirmininkas Algirdas Paleckis ir, LRT žiniomis, dar bent 6 jo bendražygiai. 

Lietuvos policijos generalinis komisaras Linas Pernavas, Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis ir generalinis prokuroras Evaldas Pašilis eina į spaudos konferenciją, kurioje pateiks faktų apie šnipinėjimo bylą, BNS nuotr.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.