Lietuvoje

2018.12.28 16:00

Kokie protestai Lietuvą purtė 2018-aisiais?

LRT.lt2018.12.28 16:00

Nuo medikų, iki mokytojų. Prieš vaiko teisių apsaugos įstatymo nuostatas ir už apkaltą Seimo nariui. Portalas LRT.lt pristato 2018-aisiais įvykusius protestus, surinkusius minias ir sukėlusius audrą visuomenėje.

Į gatves išėjo medikai

Pirmosiomis 2018-ųjų dienomis protesto akciją surengė gydytojai rezidentai, siekiantys geresnių atlyginimų. Nešini lagaminais jie pirmiausia atvyko į Vilniaus oro uostą, nes vis didesnė dalis jaunų gydytojų emigruoja. Iš oro uosto jie patraukė į Katedros aikštę ir ten susitiko su ministru Aurelijumi Veryga. Tuo metu premjeras Saulius Skvernelis tokią akciją pavadino politine.

Tiesa, tai nebuvo vienintelė medikų protesto akcija 2018-aisiais. Paskutinėmis balandžio dienomis, savo profesinės dienos išvakarėse, jie surengė mitingą prie Seimo. Plakatais apsiginklavę medikai susirinko prie parlamento esančioje Nepriklausomybės aikštėje ir siekė valdžiai priminti jos duotus pažadus bei garsiai kalbėti apie tai, kaip jaučiasi tiek medikai, tiek pacientai. Medikai reikalavo, kad visos sveikatos priežiūros finansavimas būtų laikomas prioritetu ir per artimiausius trejus metus pasiektų 10 proc. BVP. Reikalauta ir kad būtų sutvarkytas viešųjų pirkimų sektorius, nebeliktų korupcijos.

Tuo metu vyriausybė pritarė, kad nuo gegužės 1-osios medikų atlyginimai vidutiniškai kiltų 20 proc. Ministrų kabinetas taip pat įsipareigojo, kad iki 2020 metų gydytojo vidutinė alga sieks 3 vidutinius darbo užmokesčius (VDU), o slaugytojo 1,5 VDU. Tiesa, dar prieš medikų protesto akciją, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga stebėjosi, kad kai kurie medikų klausimai buvo keliami net po to, kai į juos buvo atsakyta.

„Mes kaltinam!“

Turbūt viena didžiausių 2018 metų protesto akcijų įvyko kovą, po nepasisekusios Seimo nario Mindaugo Basčio apkaltos. Didžiulis visuomenės pasipiktinimas kilo po to, kai Konstituciniam Teismui pripažinus, kad M. Bastys sulaužė priesaiką ir pažeidė Konstituciją, jam buvo surengta apkalta Seime, kuri nepavyko. Slapto balsavimo metu jam pavyko išsaugoti vietą parlamente. Tiesa, netrukus pats politikas pareiškė savo noru pasitraukiantis iš Seimo.

Tuomet žurnalisto Andriaus Tapino vadovaujama „Laisvės TV“ surengė didžiulio visuomenės susidomėjimo sulaukusį mitingą „Mes kaltinam!“. Prie Seimo surengtame mitinge dalyvavo daugiatūkstantinė minia, kuri reikalavo skaidresnio Seimo darbo, keisti statutą, kad tokie balsavimai, kaip dėl M. Basčio, vyktų atvirai, griežtinti atsakomybę posėdžių nelankantiems Seimo nariams, apsunkinti galimybes Seimo nariams keisti frakcijas, inicijuoti apkaltą parlamentarui Artūrui Skardžiui.

Nepriklausomybės aikštėje susirinkusi minia nušvilpė Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį ir jam stojus ant scenos rėkė „gėda“. Daugelio nuostabai, pat parlamento vadovas miniai rėžė, kad jam gėda už Seimą, situacijas dėl M. Basčio, Kęstučio Pūko, A. Skardžiaus ir t.t. Galiausiai, lydimas nepasitenkinimo šūksnių, pats V. Pranckietis ragino minią skanduoti „gėda“. Reaguodamas į Seimo pirmininko žodžius, „valstiečių“ vedlys Ramūnas Karbauskis rėžė: „Jei Seimo pirmininkui gėda, tegul atsistatydina.“

Taip pat buvo keliama ir pirmalaikių Seimo rinkimų idėja, tačiau vėliau parlamente tam pritarta nebuvo.

E. Blaževič/LRT nuotr.

Panoro įstatymo atšaukimo

Liepos 1-ąją Lietuvoje pradėjo galioti naujoji vaiko teisių apsaugos reforma. Nors iš pradžių didelio triukšmo dėl reformos nekilo, tačiau netrukus per Lietuvą nuskriejo žinia esą už pliaukštelėjimą vaikui per rankas iš kauniečiui šeimos buvo atimti 2-ejų ir 3-ejų metų mažyliai. Sutikę su Vaiko teisių apsaugos tarnybos reikalavimais, kauniečiai vaikus atgavo.

Paskutinėmis spalio dienomis prie Seimo buvo surengta protesto akcija, kurios metu susirinkusieji reikalavo keisti vaiko teisių apsaugos įstatymą ar net jį atšaukti, taip pat, kad pareigas paliktų Seime įstatymą inicijavę parlamentarai ir socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Dar viena protesto akcija buvo surengta po beveik mėnesio, lapkričio 25-ąją. Joje taip pat reikalauta apkaltos Seimo narei Dovilei Šakalienei bei Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo atšaukimo. Pasak protesto dalyvių, šis įstatymas yra žalojantis vaikus ir griaunantis šeimą, atsakingas už neteisėtą vaikų paėmimą ir t.t.

Tądien prie Seimo taip pat susirinko minia žmonių, daugiausia tėvai su mažais vaikais. Mitinge dalyvavo ir kaunietė Eglė Kručinskienė, iš kurios ir buvo paimti vaikai. Po protestų „valstietis“ Mindaugas Puidokas ir dar 57 Seimo nariai pateikė siūlymus, kurie, jo teigimu, įtvirtins papildomus saugiklius vaiko teisių apsaugos sistemoje.

E. Blaževič/LRT nuotr..

Apsikabino medžius

Vyriausybei rugpjūtį nutarus 6 proc. padidinti metinę valstybinių miškų kirtimo normą 2019–2023 metams, spalį viešojoje erdvėje pasklido informaciją apie esą negailestingai kertamus medžius Labanoro girioje. Gamtos mylėtojai, gamtosaugininkai, protestuodami prieš medžių kirtimų, girioje rengė protesto akcijas, apsikabinę medžius. Kai kurie aktyvistai net nakvojo prie medžių, saugodami juos nuo kirtimo.

Pasibaisėję medžių kirtimu vienoje seniausių Lietuvos girių gamtosaugininkai patys į Labanorą pasikvietė aplinkos ministrą Kęstutį Navicką. Tiesa, ministras tikino, kad nelegalių kirtaviečių Labanore nėra, o valstybiniai miškai kertami pagal visas taisykles. Tiesa, ministras tąkart pripažino, kad dabartinė miškų kirtimo tvarka yra tobulintina ir klaidų pasitaiko.

Galiausiai Aplinkos ministerija spalį pranešė stabdanti medžių kirtimą Labanoro regioniniame parke.

Medžių kirtimas, BNS nuotr.

Pusantro mėnesio ir gyvenimas ministerijoje

Turbūt daugiausia dėmesio šiemet sulaukė vienos iš pedagogų profesinių sąjungų inicijuotas streikas, sukėlęs didžiulį triukšmą visuomenėje. Lapkričio viduryje Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS), vadovaujama Andriaus Navicko, paskelbė streiką dėl naujojo mokytojų etatinio darbo apmokėjimo. Pedagogai reikalavo ne tik keisti naują darbo apmokėjimo sistemą, bet ir jau nuo 2019-ųjų sausio 1-osios 20 proc. didinti mokytojų atlyginimus.

Lapkričio 12-ąją prasidėjęs pedagogų streikas greitai įgavo pagreitį ir lapkričio 28-ąją kelios dešimtys mokytojų apsigyveno Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) patalpose, esančiose Vilniaus centre. LŠDPS priklausantys mokytojai teigė nesitrauksiantys iš ŠMM, kol nebus pradėtos derybos dėl jų keliamų reikalavimų. Lapkričio 30-ąją iš mitingo grįžę pedagogai nebebuvo įleidžiami į ministeriją, todėl į ją sulipo per langus.

Buvo surengta ne viena pedagogų palaikymo akcija: mitingavo ir mokytojai, ir mokiniai, ir tiesiog juos palaikantieji.

Prasidėjus streikui tuomet dar švietimo ir mokslo ministrės pareigas ėjusi Jurgita Petrauskienė teigė, kad mokytojais yra manipuliuojama, skleidžiamas melas. „Yra daug manipuliacijos netikromis žiniomis, daug kurstymo. Važinėdami į mokyklas matome, kad artėja savivaldybių rinkimai, kad mokytojais manipuliuojama, įkalbinėjama streikuoti“, – „Žinių radijuje“ kalbėjo J. Petrauskienė.

ŠMM suburta etatinio koordinavimo grupė lankėsi skirtingose šalies mokyklose, kur bendravo su pedagogais. Tačiau streiko tai nenumalšino ir streikuojančių švietimo įstaigų vis daugėjo. Negana to, premjeras Saulius Skvernelis teigė nematantis pagrindo mokytojams streikuoti, nes esą įvedus naują modelį vidutinis mokytojų atlyginimas kilo. Visgi streiką organizavusi profsąjunga nenusileido ir teigė, kad streikuoti bus baigta tik tada, kai bus rastas susitarimas.

Ministerijoje gyvenančius lankė politikai, partijų lyderiai, visuomenininkai. Buvo surengta ne viena protesto akcija: tiek mokinių, tiek mokytojų ir juos palaikančiųjų. Streikuojantys mokytojai piktinosi, kad nėra išklausomi, su jais nesikalbama ir neatsižvelgiama į jų reikalavimus. Tuo metu ŠMM skaičiavo, kad mokytojų reikalavimų įgyvendinimui reikėtų apie 300 mln. eurų.

Premjeras Saulius Skvernelis gruodžio 3-ąją paskelbė iš pareigų atleidžiantis J. Petrauskienę. Laikinuoju ŠMM vadovus tapus susisiekimo ministrui Rokui Masiuliui, su mokytojais buvo pratęstos derybos. Gruodžio 9-ąją buvo surengta masinė protesto akcija „Paskutinis skambutis“, kurios metu gyva žmonių grandinė nusitiesė nuo ŠMM per visą Gedimino prospektą iki Seimo, o vėliau prie vyriausybės buvo surengtas mitingas.

Gruodžio 18-ąją, po derybų su streikuojančiais pedagogais, ministras pranešė, kad buvo pasiektas susitarimas su mokytojais dėl apmokėjimo sistemos koregavimo, 17-oje ŠMM pavaldžių įmonių pradedami auditai, ieškoma vidinių resursų mokytojų atlyginimams. A. Navickas taip pat paskelbė, kad kitą dieną pedagogai paliks ministerijos patalpas, o po poros dienų bus svarstoma apie streiko sustabdymą.

Piktinosi miškų kirtimu

Gruodį Vilniuje šimtai žmonių susirinko į eitynes „Miškas Lietuvos – atsiklausk Tautos“, skirtas pareikšti protestą dėl plynų kirtimų miškuose. Nuo Katedros iki Seimo žygiavusi eisena ragino atšaukti vyriausybės sprendimą didinti miškų kirtimo normas.

Visuomeninės organizacijos „Už Lietuvos miškus“ ir „Gyvas miškas“ inicijavo ieškinį teismui dėl Vyriausybės padidintos miškų kirtimų normos penkeriems metams. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas praėjusią atmetė šį skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, kad vyriausybės sprendimas turi būti laikomas norminiu administraciniu teisės aktu, ir dėl jo atitikties įstatymams ir Konstitucijai turi spręsti Konstitucinis Teismas.

Vyriausybė dar rugpjūtį nutarė 6 proc. padidinti metinę valstybinių miškų kirtimo normą 2019–2023 metams. Šis sprendimas leido 11,85 tūkst. hektarų miško (pagal plynojo kirtimo ekvivalentą) plote iškirsti iki 3,62 tūkst. kietmetrių medienos. Iki tol ši norma buvo atitinkamai 11,17 tūkst. ha ir 3,15 tūkst. kietmetrių.

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius