Lietuvoje

2018.12.18 15:45

Sutarus dėl mokytojų apmokėjimo modelio, A. Navicko profsąjunga stabdo streiką

BNS 2018.12.18 15:45

Andriaus Navicko vadovaujama pedagogų profsąjunga trečiadienį spręs dėl streiko stabdymo, baigus derybas, kaip tobulinti rugsėjį įvestą etatinio darbo apmokėjimo modelį.

„Dėl streiko sustabdymo spręsime rytoj. Tikėtina, kad penktadienį mes streiką stabdysime, nes per Kalėdas nėra tikslo streikuoti“, – žurnalistams po derybų Švietimo ir mokslo ministerijoje antradienį sakė A. Navickas.

Pasak jo, Švietimo ir mokslo ministerijoje beveik tris savaites streikavę pedagogai taip pat paliks patalpas trečiadienį prieš darbo pabaigą.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos lyderio teigimu, mokytojams ministerijoje „tikslo būti nebėra“, nes derybos dėl etatinio modelio baigėsi.

„Tie pakeitimai yra žymiai geriau, nei kad buvusi tvarka iki tol. Yra daugiau konkretumo, yra didesni procentai pasiruošimui (pamokoms – BNS), vertinimui, dėl to didės mokytojų atlyginimai nuo 5 iki 10 procentų“, – sakė A. Navickas.

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, gruodžio 18 d. streikuoja 30 (apie 1,5 proc.) švietimo įstaigų. Tęsia 30, prisijungė 2, nutraukė 4. 16-oje mokyklų streikuoja 1–3 pedagogai.

Iš viso antradienį streikuoja apie 260 (0,6 proc.) pedagogų.

Laikinai Švietimo ir mokslo ministerijai vadovaujantis susisiekimo ministras Rokas Masiulis teigė, kad po derybų su profsąjungomis šią savaitę turėtų pasirašyti įsakymą, kaip tobulinti etatinį modelį.

Tvarka įsigaliotų nuo kitų metų rugsėjo.

R. Masiulis, BNS nuotr.

Pasak ministro, įsakyme bus detaliau išaiškintas etatinis modelis, ko ir siekė profsąjungos, besiskundusios palikta per didele laisve mokyklų administracijoms skaičiuoti mokytojo krūvį ir atlyginimą.

„Trapų susitarimą turime šiandien“, – sakė  R. Masiulis.

„Svarbiausia, kad atsiranda algoritmas, nes iki šiol etatinio kritika buvo, kad jis yra labai palaidas ir kiekviena mokykla kaip nori, taip interpretuoja“, – pridūrė jis.

Ministro teigimu, Švietimo ir mokslo ministerija nustatys, „kokiems mokytojams, kokiomis proporcijomis už darbą bus apmokama“.

Lauks žinių dėl kitų reikalavimų

Pasak A. Navicko, profsąjunga dėl streiko atnaujinimo gali spręsti vėliau, kai matys, kaip įgyvendinami papildomo finansavimo reikalaujantys prašymai.

Be kitų dalykų, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga reikalauja penktadaliu didinti mokytojų algų koeficientus, mažinti mokinių skaičių klasėse.

Vyriausybės duomenimis, įgyvendinti šiems reikalavimams reikėtų apie 300 mln. eurų, nors profsąjunga sako, kad šis skaičius yra išpūstas.

Finansų reikalaujantys mokytojų prašymai aptariami neseniai vyriausybės sudarytoje darbo grupėje dėl viešojo sektoriaus finansavimo.

A. Navickas teigė, kad pedagogai dar laukia prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl šių metų biudžeto ir pasiūlymų dalį reikalavimų įgyvendinti jau kitąmet.

Vis dėlto profsąjunga tvirtina žiūrinti lanksčiai, net jeigu biudžetas ir nebus grąžintas Seimui.

„Bet kokiu atveju džiaugiamės, kad mums pavyko pajudinti visą viešąjį sektorių“, – kalbėjo A. Navickas.

Pasak jo, profsąjunga atvira pasiūlymams įgyvendinti reikalavimus per daugiau nei vienerius metus, „sistemingai prie to einant“.

A. Navickas kol kas nežino, kada pedagogai nuspręs vertinti, kaip įgyvendinami jų reikalavimai.

„Kai mes matysime, kokie yra priimti sprendimai, tai galėtų būti ir sausio pradžia, tai galėtų būti ir kovo pradžia, tai galėtų būti įvairus pasirinktas laikas, kad ir egzaminų sesija, tada ir spręsime (dėl streiko atnaujinimo – BNS)“, – tvirtino profesinės sąjungos pirmininkas.

Jis teigė, kad trečiadienį susitiks su R. Masiuliu aptarti, ar vyriausybė išmokės kompensacijas streikavusiems pedagogams. Pati profsąjunga savarankiškai tai galėtų padaryti per kelerius metus.

Keliasdešimt mokytojų Švietimo ir mokslo ministerijoje nakvojo nuo lapkričio pabaigos, pastarosiomis dienomis jų skaičius buvo sumažėjęs.

Sumažėjus pedagogų streiko apimčiai, antradienį dėl didesnių algų ir etatinio modelio taisymo streikavo apie 200 Lietuvos mokytojų.

E. Blaževič/LRT nuotr.

Darbo grupė sutarė dėl mokytojų darbo krūvio sandaros principų

Antradienį Švietimo ir mokslo ministerijoje vykusiame darbo grupės posėdyje aptarta etatinio mokytojų darbo krūvio sandara, sutarta dėl jos sudarymo principų. Siūloma, kad etatas susidėtų iš dviejų kategorijų darbo valandų: pamokų ir su jomis susijusių veiklų (pasiruošimas pamokoms, mokinių darbų vertinimas) bei veiklų mokyklų bendruomenei ir kvalifikacijai tobulinti. Anksčiau buvo nustatytos trys etatą sudarančios veiklų rūšys, skelbia ministerija.

Ministrui patvirtinus, pataisos įsigaliotų nuo 2019 rugsėjo 1 d. Tačiau etatinio modelis iki to laiko ir vėliau galės būti tobulinamas, atsižvelgiant į švietimo bendruomenės siūlymus ir poreikius.

Antradienį svarstant darbo krūvio sandarą numatyta, kad bendrojo ugdymo pamokos sudarytų ne daugiau kaip 888 val. (60 proc.) iš 1512 etato valandų, pradedantiesiems – 756 val. (50 proc.). Vadovavimo klasei valandos būtų diferencijuojamos pagal klasių dydį: ne mažiau kaip 152 metinės val. – jei klasėje mokosi 12 mokinių, ne mažiau kaip 180 val. – jei 12-20 mokinių, ir ne mažiau kaip 210 val., jei klasėje mokosi daugiau kaip 21 mokinys.

Pamokoms pasiruošti ir mokinių darbams vertinti skirtos valandos taip pat diferencijuojamos pagal mokomuosius dalykus ir klasės dydį – didesnė klasė, daugiau ir laiko pasirengimui, mokinių darbų taisymui. Tai leistų teisingiau atlyginti iš darbų taisymą, nes skiriasi darbo krūvis priklausomai nuo klasės dydžio – ar ją sudaro 12 mokinių, ar 30. Sutarta, kad valandos pasiruošti pamokoms ir mokinių darbų vertinimui sudaro 40-60 proc. nuo kontaktinių valandų.

Atskirai pateiktas veiklų mokyklos bendruomenei ir kvalifikacijai tobulinti sąrašas. Jame numatyta valandų veikloms mokyklos bendruomenei ir tobulėjimui minimali riba, privaloma visiems mokytojams – 102 metinės valandos. Tai valandos darbui su tėvais (tėvų konsultavimas, informavimas, bendravimas, bendradarbiavimas), valandos mokyklos veiklos planavimui ir tobulinimui (dalyvavimas pasitarimuose, posėdžiuose), kvalifikacijos tobulinimas. Papildomai numatytos ir galimos, bet mokytojui neprivalomoms veiklos, kurios galėtų sudaryti iki 400 metinių valandų ir galėtų būti įtrauktos į darbo krūvį: dalyvavimas darbo grupėse, mokyklos savivaldoje, metodinė veikla, ugdymo programų rengimas, patirties sklaida (mentorystė, kolegų konsultavimas, atviros pamokos, kvalifikacijos tobulinimo programų, seminarų rengimas ir kt.), vertinimas ir ekspertavimas (egzaminų, mokytojų veiklos, ugdymo proceso, kt.), edukacinių veiklų organizavimas, profesinis tobulėjimas.

Susitikimo metu taip pat pristatyti skaičiavimai, kaip per kelerius metus išdėstyti finansus, norint įgyvendinti streikuojančios profesinės sąjungos keliamus reikalavimus.  Ministras R. Masiulis informavo darbo grupės narius apie pradėtą Švietimo ir mokslo ministerijos bei pavaldžių įstaigų auditą.