Lietuvoje

2018.12.17 16:22

Situacija su N. Zelandijoje įvaikinama mergaite: SADM neigia reportaže pateiktą informaciją

DELFI.lt2018.12.17 16:22

„Dešimtmetė kaunietė skubiai ruošiama įvaikinimui ir vyks gyventi į Naująją Zelandiją“, pranešama INIT televizijos reportaže. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neigia reportaže pateiktą informaciją.

INIT TV šaltinių teigimu, Naujosios Zelandijos gyventojai būsimos įdukros gyvai nėra matę. INIT TV kalbintos moters teigimu, mergaitę kankina nežinia ir nerimas, kad ji turi išvykti gyventi taip toli į nepažįstamą šalį. Mergaitei prabilus apie tai, kad ji išvyksta, ją lydėjusi šeimos auklėtoja esą suskubo ją tildyti.

Taip pat reportaže teigiama, kad dešimtmetę pusmetį globojo bendraamžę savo dukterį auginanti moteris. Pasak kaimynų, mažylę ji ketino įsivaikinti. „Mergaitei viskas nupirkta, į baseiną Druskininkuose veždavo. Ji ją kaip savo antrą dukrą augina. Ji turi ir dukrą, ir sūnų, bet ir ją mylėjo kaip antrą savo dukrą, – pasakojo netoli šeimos gyvenanti moteris. – Ji norėjo ją įsivaikinti, bet jai neleidžia, jai tik globa buvo paskirta.“

Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neigia reportaže pateiktą informaciją ir tvirtina, kad situacija visai kitokia. Pateikiame ministerijos išaiškinimą:

1. Beveik dešimties metų sulaukusi mergaitė nori būti įvaikinta, su ja ketinančia įvaikinti šeima bendrauja nuotoliniu būdu: susirašinėja, bendrauja per IT programas, siunčia nuotraukas, dalinasi informacija. Kai įvaikinamas dešimties metų sulaukęs vaikas, būtinas jo rašytinis sutikimas. Sutikimą vaikas duoda teismui, be šio sutikimo įvaikinti negalima. Kai įvaikinamas dešimties metų nesulaukęs vaikas, jei jis sugeba išreikšti savo nuomonę, turi būti išklausytas teisme, ir teismas, priimdamas sprendimą, turi atsižvelgti į vaiko norą, jei jis neprieštarauja jo paties interesams. Įvaikinimas negalimas prieš vaiko norą.

2. Ketinanti įvaikinti šeima su vaiku bendrauja per akredituotos organizacijos šeimos atstovą, kuris padeda bendrauti ir dalyvaus šeimos ir vaiko susitikimo metu.

3. Vaikas gali būti siūlomas įvaikinti Lietuvos piliečiams, nuolat gyvenantiems užsienyje, ir užsieniečiams tik tada, jei per 6 mėnesius nuo vaiko įtraukimo į galimų įvaikinti vaikų apskaitą nebuvo rasta Lietuvos piliečių šeima, gyvenanti Lietuvoje, galinti globoti ar įvaikinti šį vaiką. Mergaitė apskaitoje ją įsivaikinti galinčios šeimos laukia nuo 2015 m. balandžio mėnesio, o nuo 2016 m. rugpjūčio siūloma tarptautiniam įvaikinimui.

Taigi prioritetas visada suteikiamas globai ar įvaikinimui Lietuvoje, o ne įvaikinimui užsienyje. Tarptautinis įvaikinimas organizuojamas tik gavus vaiko globėjo pritarimą (kuris be abejo yra suderintas su vaiko nuomone ir noru) bei gavus Tarpinstitucinės įvaikinimo komisijos rekomendaciją, kad tarptautinis įvaikinimas atitinka geriausius vaiko interesus.

4. Vaiko globėjas (šiuo atveju globos institucija) pateikė nuomonę, kad tarptautinis įvaikinimas atitinka geriausius vaiko interesus. Mergaitės tėvas miręs, motinai 2015 m. neterminuotai apribota motinos valdžia.

6. Moteris, kuri globoja šeimoje norimos įvaikinti mergaitės seserį, nesikreipė į teritorinį vaiko teisių apsaugos skyrių su prašymu nei dėl mergaitės svečiavimosi, nei dėl globos, nei dėl įvaikinimo. Jei būtų gautas toks prašymas, būtų stabdoma ikiteisminė tarptautinė įvaikinimo procedūra. Šiuo metu norinčių įvaikinti asmenų apskaitoje nėra nė vienos šeimos, kuri pageidautų įvaikinti vyresnį nei 6 metų vaiką.

7. Teismas nagrinėdamas įvaikinimo bylą patikrina, ar tinkamai buvo įvykdyta ikiteisminė įvaikinimo procedūra ir, ar išnaudotos visos galimybės vaikui būti globojamam šeimoje ar įvaikintam Lietuvoje. Teismo posėdis numatytas 2019 m. sausį. Šeima taip pat atvyksta į Lietuvą kitų metų pirmomis dienomis, su tikslu susipažinti, pabendrauti su vaiku ir atsižvelgiant į vaiko nuomonę spręsti klausimą dėl tolesnio gyvenimo kartu.

8. Vaikas anglų kalbos mokosi nuo antros klasės. Be to, vaikų susitikimuose su įtėviais dalyvauja vertėjai, jie padeda bendrauti vaikams ir jų būsimiems įtėviams.