Lietuvoje

2018.12.16 19:11

„Maskvos namų“ likimas: savivaldybė žada nesuteikti leidimo

LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2018.12.16 19:11

„Maskvos namus“ sostinėje planuojanti atidaryti įstaiga vėl bando gauti naują statybos leidimą ir baigti projektą. Viešosios įstaigos „Maskvos Namai“ vadovas žada vykdyti teismo nurodymą nugriauti vieną pastato aukštą ir ramina, esą čia kultūros renginius galės rengti visi norintieji. Vilniaus meras sako, kad „Maskvos namai“ sostinėje taptų dar vienu Kremliaus propagandos įrankiu, todėl prašo saugumo įvertinti, ar tai nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui.

Žalia šviesa „Maskvos namams“ Vilniuje gali ir neužsidegti. Bent jau leidimo veiklai žadantis neduoti Vilniaus meras tikras: prieš dešimtmetį Maskvos vyriausybės pradėtas projektas gali turėti tik vieną tikslą – manipuliuoti Lietuvos visuomene. Remigijus Šimašius saugumo departamento prašo įvertinti ar toks objektas nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui.

Esą išaiškinimas būtinas, nes statytojai dar kartą kreipėsi į savivaldybę prašydami suderinti naują projektą, kuris greičiausiai atitiks teismų nurodymus – tokius kaip nugriauti vieną aukštą, sumažinti užstatymo tankumą.

„Kyla klausimas, ar jie ištaisys tuos trūkumus, ar tai ras funkciją. Taip pat ar apskritai ta funkcija yra galima. Tai natūralu, kad visus tuos dalykus bus žiūrima preciziškai, giliai ir tikrai jokio lengvabūdiškumo ir lengvo tokio „mes čia viskam atviri“ tikrai nebus“, – sako sostinės meras.

Viešosios įstaigos „Maskvos Namai“ vadovas, kartu ir pastato statytojas, pristatydamas projektą visuomenei ramino, kad erdvė bus atvira visiems. Esą bus nuomojami ne tik biurai, bet ir koncertinė erdvė.

„Nėra to, kad egzistuotų kažkokia komanda, kuri specialiai tuo užsiima. Norinčių padaryti savo renginį yra, ir lenkų, ir rusų ar vokiečių. Dalyvauja visi ir taip ir bus“, – sako Aleksandras Makarovas.

„Gaudyti“ kiekvieną kartą ten baletas, tik šiaip baletas ar baletas, kuris yra sovietinė propaganda ir paniekinimas mūsų nukentėjusių aukų, tai tikrai tos gaudynės ir slėpynės atrodytų neadekvačiai“, – atkerta R. Šimašius.

Pasak Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto docento Manto Martišiaus, jeigu toks centras bus atidarytas, bus pabandoma atsivežti parodą ar diskusiją, kuri bus kontraversiška ir sukels dideles diskusijas.

BNS nuotr.

„Na, ir tada pasakys: matote, mes bandėme pakalbėti apie, pavyzdžiui, rezistencijos laikotarpį po 45-ųjų metų metų, bet kilo diskusijos, mums uždraudė ir vėl atsiskleidė rusofobija ir panašiai“, – svarsto jis.

Maskvos namai nuo 2004-ųjų veikia ir Rygoje. Jo atstovai tikina, kad rengiami kultūros renginiai, konferencijos ar susitikimai su politika nieko bendra neturi. 

„Įstaiga daro tai, kas yra naudinga Maskvai labai atsargiai ir labai elegantiškai. Jie kažkaip lyg ir nekaltai (bando – LRT.lt) tą dvasią kažkaip perteikti ir vesti vienokią ar kitokią agitaciją, naudingą Maskvai. Tai, beje, pabrėžė ir Latvijos spauda, politikai daug kartų išreiškė abejones, ar tokie namai Latvijai apskritai reikalingi“, – LRT TELEVIZIJAI kalba žurnalistas Rygoje Arūnas Vaikutis.

Maskvos namų veiklą Rygoje, kaip ir statybas Vilniuje, finansuoja Maskvos vyriausybė.

Plačiau – Giedriaus Vitkausko reportaže.

Populiariausi