Lietuvoje

2018.12.14 14:01

D. Grybauskaitė: ES – Londono politinio chaoso įkaitė

BNS2018.12.14 14:01

Neaiškumas dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES) sąlygų trukdo Bendrijos narėms derėtis dėl 2021–2027 metų biudžeto, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak jos, dėl to bus deramasi tik kitų metų rudenį.  

„Kol nepadarys ar nacionalinio susitarimo britų politikai, ar tarppartinio, ar tarpfrakcijinio, kaip bepavadinsi, kol nebus bendro sutarimo, ką jie įsivaizduoja „Brexitu“ ir ko jie nori, tol mes tikrai gaištame laiką, o svarbiausia, kad Europa tampa šito politinio chaoso įkaite“, – penktadienį LRT televizijai Briuselyje sakė D. Grybauskaitė. Jos komentarą BNS perdavė Prezidentūra.

„Vakar (ketvirtadienį – BNS) teko apsispręsti, kad dėl finansinės perspektyvos derėsimės ne kitų metų pradžioje, kad spėtume laiku suderėti, o kol kas nustūmėme į kitų metų rudenį, o tai jau yra būtent tokio chaotiško „Brexito“ pasekmė“, – pridūrė ji.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime dalyvaujanti Lietuvos vadovė tvirtino, kad britų premjerė į EVT susitikimus atvyksta „be aiškaus mandato“, todėl tie susitikimai nėra rezultatyvūs.

Ketvirtadienį ES šalys išsakė savo pozicijas dėl Europos Komisijos pateikto pirminio biudžeto pasiūlymo.

„Baltijos šalys labai vieningai pasisakėme dėl tiesioginių išmokų ir dėl žemės ūkio apskritai finansavimo. Taigi daugelio šalių pozicijos grupavosi ir buvo aiškiai išreikštos, tai puikios gairės Europos Komisijai parengti antrąjį pasiūlymą. Jis greičiausiai atsiras iki kitų metų birželio. Na, o kol kas derybos numatomos dar vėliau 2019 metų rudenį“, – teigė D. Grybauskaitė.

Anksčiau prezidentūra pranešė, kad derantis dėl naujojo septynmečio biudžeto Lietuvai svarbios trys prioritetinės sritys: parama iš sanglaudos fondų, žemės ūkio išmokos ir lėšos Ignalinos AE uždarymui bei strateginiams energetikos ir transporto projektams.

Lietuvos bendrajam vidaus produktui peržengus 75 proc. ES vidurkio ribą, Komisija siūlo 24 proc. sumažinti Lietuvai skirtą ES paramą iš sanglaudos fondų. Šalies vadovės teigimu, toks drastiškas sumažinimas yra nepriimtinas, todėl būtina siekti, kad Lietuvai būtų taikomas pereinamasis laikotarpis ir ES parama būtų mažinama pamažu. 

Lietuva bendromis jėgomis su Latvija ir Estija taip pat siekia, kad tiesioginės žemės ūkio išmokos Baltijos šalių ūkininkams sparčiau pasiektų ES vidurkį. ES jau dabar nevykdo savo 2013 metų prisiimto įsipareigojimo, kad tiesioginės išmokos 2020 metais sieks mažiausiai 196 eurus už hektarą. Pagal Komisijos pateiktą dabartinį pasiūlymą, Lietuvos ūkininkams pirmaisiais naujosios finansinės perspektyvos metais – 2021-aisiais – numatyta mokėti 174 eurų išmoką už hektarą.