Lietuvoje

2018.12.14 12:17

M. Laurinkus: pokyčiai teisėsaugoje būtini, bet ES, matyt, nieko daryti nebenori

ELTA2018.12.14 12:17

Lietuvos politikos ir saugumo ekspertai skirtingai vertina Europos Sąjungos šalių teisėsaugos institucijų efektyvumą. 

Po antradienio išpuolio Kalėdų mugėje Strasbūre, per kurį žuvo trys žmonės ir keliolika buvo sužeisti, ES teisėsaugos struktūrų darbą analizavo Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas, buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas, signataras Mečys Laurinkus ir Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala.

L. Kojalos teigimu, Europoje grėsmę keliančių ir dėl to stebimų asmenų priskaičiuojama tūkstančiais. Didžiosiose valstybėse šis skaičius ryškiausias. Nors dešimtims potencialių teroro aktų pavyksta užbėgti už akių, vienas ar keli visgi prasprūsta nepastebėti.

ES dėl laisvo asmenų judėjimo priima daug užsienio piliečių, dalis kurių neretai jau būna ar vėliau tampa religiniais radikalais. Būtent tai, anot L. Kojalos, sukelia fundamentalių problemų – atskirų individų integracijos ar radikalizacijos.

L. Kojala, BNS nuotr.

Rytų Europos studijų centro direktoriaus nuomone, nepaisant panašių į Strasbūro išpuolį reiškinių, kurie kartojasi periodiškai, ES teisėsaugos institucijos geba užtikrinti viešąją tvarką ir saugumą.

Buvusio premjero G. Kirkilo manymu, ES teisėsaugos struktūros veikia efektyviai. Preventyviai yra užkardyta daug daugiau nusikaltimų, apie kuriuos paprasčiausiai yra mažai žinoma.

„Tai ne teisėsaugos, o teisėkūros veiklos klausimas. Įstatymai Europoje yra labai humaniški ir liberalūs. Todėl dažnai tokie nusikaltėliai yra ilgai stebimi, jiems netaikomos griežtesnės priemonės, tarsi leidžiama pasitaisyti“, – kalbėjo G. Kirkilas.

G. Kirkilas, E. Blaževič/LRT nuotr.

Priešingą nei G. Kirkilo nuomonę išsakė buvęs VSD vadovas M. Laurinkus. Pasak jo, saugumo agentūrų atliekamas darbas, skirtas užkardyti fundamentalioms bendruomenėms ir jų veiksmams, nėra pakankamas.

„Reikia keisti ES teisėtvarkos sistemą ir griežčiau kontroliuoti teisėsaugos institucijas“, – pabrėžė M. Laurinkus. Jo manymu, daug „duobių“ ne tik ES teisėsaugos įstatymuose, bet ir praktinėje veikloje, pavyzdžiui, dėl keitimosi informacija tarp saugumo struktūrų.

Vertindamas žvalgybinių institucijų darbą, M. Laurinkaus pažymėjo, kad pastarosios yra uždaros ir informacija tarpusavyje nelinkusios keistis.

„Visuomenei nuraminti ES daug kalbama apie informacijos keitimąsi su strateginiais partneriais, tačiau iš tikrųjų informacijos sklaida tarp ES valstybių saugumo struktūrų vyksta labai sunkiai“, – sakė M. Laurinkus.

Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas G. Kirkilas pažymėjo, kad teisėsaugos organai, palyginti su teisėtvarka, visuomet linkę pritaikyti griežtesnius įstatymus bei priemones, tačiau jiems neretai to neleidžia padaryti kai kurių šalių įstatymai arba tradicijos.

„Tokios šalys kaip Belgija, Prancūzija bando veikti normaliomis demokratinėmis sąlygomis, tačiau tai, kaip ir šiuo konkrečiu atveju, ne visada pasiteisina“, – teigė G. Kirkilas.

Buvęs VSD vadovas laikosi nuomonės, kad po tokių išpuolių sustiprinus saugumą ir pradėjus tyrimą, visuomenė patiki, jog išpuoliai nepasikartos. Tačiau jie kartojasi periodiškai ir tokiose valstybėse kaip Prancūzija ar Belgija visuomenė nebepasitiki teisėsauga. Todėl reikia iš esmės reformuoti ES saugumą. 

„Pokyčiai teisėsaugoje ir jos kontrolėje yra būtini, tačiau ES, matyt, jau yra pasenusi ir nieko daryti nebenori“, – svarstė M. Laurinkus.

Klausimą dėl teisėsaugos institucijų veiklos šiuo konkrečiu ir kitais panašiais atvejais, M. Laurinkaus manymu, turėtų svarstyti Europos Parlamentas. Saugumo ir teisėtvarkos klausimai turėtų būti svarstomi ne tik nacionaliniu lygiu, bet perkelti ir į aukštesnį ES lygį.

ELTA primena, kad ketvirtadienį Prancūzijos policija nukovė šaudynes surengusį vyrą, 29 metų amžiaus Cherifą Chekattą, kurį džihadistų grupuotė „Islamo valstybė“ paskelbė vienu iš savo „karių“.

Ch. Chekattas gimė Strasbūre ir buvo gerai žinomas saugumo tarnyboms. Jis buvo teistas 27 kartus už smurtą ir apiplėšimus Prancūzijoje, Vokietijoje ir Šveicarijoje bei nemažai laiko praleidęs kalėjime. Manoma, kad kalėjime jis buvo radikalizuotas.

Antradienio rytą Strasbūro policija, turėjusi jį suimti už kitus nusikaltimus, Ch. Chekatto namuose nerado.