Lietuvoje

2018.12.13 17:15

Prastūmė iš antro karto: Seimas po svarstymo pritarė tyrimo dėl LRT išvadoms

Ineta Nedveckė, LRT.lt2018.12.13 17:15

Seimas ketvirtadienį antrą kartą svarstymo stadijoje balsavo dėl LRT veiklą tyrusios komisijos išvadų. Šįkart, nepaisant didelio opozicijos pasipriešinimo, jas prastumti pavyko. Už balsavo 55, prieš – 47, susilaikė 3 Seimo nariai. Parlamente iki galutinio išvadų priėmimo liko vienas balsavimas

Remiantis išvadomis turėjo būti rengiamos įstatymo pataisos, bet pataisos parengtos nė nelaukus išvadų patvirtinimo Seime. Nelaukta ir Konstitucinio Teismo (KT) išvados, ar tokios komisijos sukūrimas neprieštarauja Konstitucijai. 

Už išvadas balsavo „valstiečių“, Lenkų rinkimų akcijos frakcijos, prieš – opoziciniai konservatoriai, liberalai ir socialdemokratai. Visus balsavimo rezultatus rasite ČIA.

Kadangi išvadų dėl LRT klausimo per rytinį Seimo posėdį apsvarstyti nespėta, jis nukeltas į vakarinį posėdį. Jam pirmininkauti pradėjęs Remigijus Žemaitaitis paskelbė balsavimą: arba klausimą svarstyti vakarinio posėdžio pradžioje, arba antradienį. Seimas nubalsavo už klausimo perkėlimą į antradienį. Tačiau tada Ramūnas Karbauskis priminė, kad pirmininkavusi Rima Baškienė rytiniame posėdyje siūlė svarstyti klausimą vakariniame posėdyje. 

Galiausiai Seimas vėl balsavo – ar klausimą spręsti posėdžio pradžioje, ar 16 valandą. Nuspręsta svarstyti iš karto. Kilus nepasitenkinimui Seimo salėje, R. Žemaitaičiui galiausiai teko skaityti ankstesnio posėdžio stenogramą.

Nepritarta nė vienam pasiūlymui

Galiausiai vakariniame posėdyje Seimas pradėjo svarstyti įvairius Seimo narių pasiūlymus. Andrius Kubilius siūlė išvadų projekto preambulę papildyti LRT misijos citata. „Tam, kad Seimui būtų aišku, kokia yra misija ir ar ji buvo įgyvendinta“, – argumentavo A. Kubilius.

„Nieko papildomo mes neturėtume daryti“, – atsakė Kultūros komiteto, kuriam išvadas buvo pavesta tobulinti, pirmininkas R. Karbauskis ir pristatė komiteto išvadą pasiūlymui nepritarti. Seimas pasiūlymui nepritarė. 

Taip pat A. Kubilius siūlė preambulėje išdėstyti LRT visuomeninius tikslus, LRT viziją, motyvus, kodėl tyrimas atliktas ir kt. Seimas nė vienam preambulės paketimui nepritarė. Agnė Širinskienė tokius A. Kubiliaus pasiūlymus vadino politikavimu ir visuomeninio transliuotojo politizavimu.

E. BlaževičLRT nuotr.

Aušrinė Armonaitė siūlė priimti išvadų projektą be atskirų straipsnių, pavyzdžiui, siūlančio suvienodinti politikų ir LRT tarybos narių kadencijas. Seimas tam nepritarė. 

Rasa Budbergytė kalbėjo, kad parlamentas apsiėmė atlikti kitų institucijų funkcijas.

„Nuo pirmos akimirkos, kai valdantieji užsimojo prieš nacionalinį transliuotoją, [...] man buvo visiškai aišku, kad tokią funkciją [ištirti finansinę veiklą – LRT.lt] turėtų atlikti Aukščiausiasis auditas, Valstybės kontrolė“, – kalbėjo R. Budbergytė. Ji siūlė nepritarti komisijos išvadoms ir leisti savo funkcijas atlikti įstaigoms, kurių darbas tai yra. Taip pat ji su parlamentarų grupe siūlė išbraukti iš projekto 2 straipsnį.

A. Kubilius taip pat siūlė pataisas 1–6 išvadų projekto straipsniams. Pavyzdžiui, 4 straipsnį jis siūlė keisti į tokį: „Nustatyti, kad Seime negali būti pradėtos svarstyti įstatymų pataisos, liečiančios LRT veiklą, jeigu nepriklausomi ir tarptautiniai ekspertai pateikia išvadą, kad tokios pataisos gali pažeisti LRT nepriklausomumo principą.“ Visiems A. Kubiliaus pasiūlymams nepritarta. 

Virgilijus Poderys sakė, kad išvadas reikia vertinti turint omenyje įregistruotą LRT įstatymo redakciją, nes visi pasiūlymai joje esą yra parengti remiantis tarptautinių organizacijų rekomendacijomis.

Jis sakė kad su Europos transliuotojų sąjunga yra susirašinėjęs ir organizacija jam neišsakė jokių pretenzijų. „Yra tik baimė“, – sakė jis.

E. Genvilas: nekiškite nagų prie laisvos žiniasklaidos

Eugenijus Gentvilas sakė Seimo salėje girdėjęs, kad parlamentinių tyrimų komisijų bijoti nereikia. Tačiau tokių kaip ši, pabrėžė jis, bijoti reikia, nes tai – išpuolis prieš demokratiją. 

Visų pirma matėme išpuolius prieš atskirus žurnalistus, bet iš pat pradžių galima buvo nuspėti, kad bus kėsinamasi į valdymo struktūrą, kalbėjo E. Gentvilas. 

Pasak jo, „valstiečiai“ tokios iniciatyvos ėmėsi, nes LRT veiklai negalėjo daryti jokios įtakos. Dabar atsiranda valdyba, o valdybos formavime, pasak E. Gentvilo, „valstiečiai“ jau gali tarti kokį nors žodį.

„Niekam nerūpi EBU pastabos, niekam nerūpi kaimyninių Latvijos ir Estijos nacionalinių transliuotojų nuomonė“, – akcentavo jis. 

E. Gentvilas, E. Blaževič/LRT nuotr.

„Akivaizdu, kad valdantieji užsimoję daryti įtaką nacionaliniam transliuotojui. [...] Nekiškite nagų prie laisvos žiniasklaidos, prie laisvo žodžio“, – perspėjo kolegas parlamentaras.

Petras Gražulis buvo vienintelis politikas, kuris diskusijos metu pasisakė už tyrimo išvadų patvirtinimą. 

„Komisija nelietė žiniasklaidos turinio, bet palietė tai, ar skaidriai naudojamos lėšos, ar tikrai efektyviai administruojama. Ir čia nustatė tikrai nemažai trūkumų. Ką jie siūlo – kad paprasčiausiai reikėtų sudaryti valdybą, kad būtų efektyvesnis valdymas, kad ne vienas direktorius priiminėtų sprendimus.

Vėliau iš tos komisijos gal netiesioginių siūlymų pateikė įstatymo projektą, kad būtų depolitizuota, išlaisvinta žiniasklaida. LRT taryboje yra 12 narių ir vietoj 8, kurios skiria politinės organizacijos, jos skirtų tik 4“, – komentavo P. Gražulis, kalbėdamas apie pasiūlymą, kuris įrašytas ne tyrimo išvadose, o LRT įstatymo pataisose.

Povilas Urbšys sakė, kad, prisimindamas buvusio LRT generalinio direktoriaus aroganciją, abejoja, ar galima buvo nepradėti parlamentinio tyrimo. Tačiau vietoj tyrimo įvyko viešųjų ryšių akcija. Šį tyrimą jis įvardijo kaip „politinio susidorojimo ir spaudimo žiniasklaidai įrankį“. 

„Jeigu kalbate apie objektyvumą, kurio siekėte, tai šituo tyrimu jūs to tikrai nepatvirtinote“, – sakė jis. 

Gintarė Skaistė kritikavo, kad išvados tvirtinamos nesulaukus KT išvados. Ji stebėjosi, kad LRT valdymo modelis, kuris Europos mastu buvo laikomas geru ir pavyzdžiu kitiems, dabar siūlomas keisti. 

„Akivaizdu, kad norima sufomuoti pasirinkimą, iš kurio bus sudaroma valdyba“, – kalbėjo ji. 

Pasak parlamentarės, „šiuo atveju buvo nueita lengvu keliu, kai jeigu kažkas nepatinka turinyje, tai sukuriame parlamentinę komisiją – išanalizuosime, pasmerksime ir paskelbsime rezultatą, kokio norisi“.

Juozas Olekas ragino atkreipti dėmesį į kreipimusis, kurių ne vieną Seimo nariai yra gavę. 

Pasak jo, tokių bandymų turėti „savo transliuotoją“ praeityje būta. Tik praėjusiose kadencijose tokioms užmačioms nebuvo pritarta. 

„Pilam alyvą į įtampos laužą, kuris dabar mus supa, – pabrėžė J. Olekas. – Kviečiu atsikvošėti ir nepritarti šioms išvadoms.“ 

Bronislovas Matelis Seimo salėje pasigedo Seimo pirmininko ir premjero. Jie, pasak B. Matelio, turėtų dalyvauti tokių svarbių klausimų sprendime. 

B. Matelis akcentavo, kad parlamentinė komisija kreipėsį į FNTT, STT, bet šios institucijos pažeidimų nenustatė. Jis sakė su naujos administracijos darbo pradžia pamatęs daug teigiamų pokyčių: rengiamas vidaus etikos kodeksas, daug programų rengiamos pačios LRT, o ne prodiuserinių kompanijų.

J. Sabatauskas, E. Blaževič/LRT nuotr.

Julius Sabatauskas sakė, kad, jo manymu, išvados tikrai gali prieštarauti Konstitucijai, todėl nelogiška buvo nepalaukti KT atsakymo. 

„Kas atsitiks, jeigu KT pasakys, kad [komisijos] sudarymas prieštaravo Konstitucijai? Bus taip, kad ši išvada bus niekinė“, – akcentavo jis.

LRT vadovė: daug skubos, mažai diskusijų

LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, kalbėdama apie tyrimo dėl LRT išvadas, LRT RADIJUI sakė pasigendanti kokybės ir diskusijų, o ko čia per daug, tai skubos. 

„Tiek pačiose išvadose, tiek naujose pataisose matome daug nekokybiškai atlikto darbo. Ir tikrai trūko diskusijų. Jos vis žadamos vėliau, tai mes laukiame ir tikimės, kad jos pagaliau įvyks. Jei nebūtume patys prašę diskusijų ir kėlę klausimų, jeigu ekspertai nebūtų kėlę klausimų, turbūt jau turėtume patvirtintas išvadas“, – laidai „Lietuvos diena“ kalbėjo ji. 

Nuo kai kurių nerimą keliančių idėjų valdantieji atsitraukė, pavyzdžiui, naujoje įstatymo redakcijoje jau nebekalbama apie tai, kad politikų ir LRT tarybos narių kadencijos sutaptų, kaip rekomenduojama Seimo komisijos išvadose. Tačiau pačios komisijos išvados yra nepakitusios, nors Seimas kartą jas jau grąžino komitetui tobulinti.

„Faktas, kad siekiama sujaukti ir pakeisti dabartinį LRT valdymą sakant, kad jis neveikia. Ar jis neveikia, čia didelis klausimas. Manau, kad jis veikia gana neblogai“, – sakė M. Garbačiauskaitė-Budrienė. 

Pasak jos, po tokio sujudimo savo išvadas pasidarė ir LRT administracinė komisija, ir LRT taryba ir reikalavimai, keliami visuomeninio transliuotojo administracijai, yra gerokai aukštesni nei buvo keliami buvusiai administracijai.

„Mes siekiame skaidrinti, diegti antikorupcines programas, žiūrime, kaip sutaupyti daugiau lėšų, tai, aš manau, kad tie valdymo pakeitimai, juolab, kad yra tokie kvestionuotini, nėra būtini“, – kalbėjo LRT generalinė direktorė. 

M. Garbačiauskaitė-Budrienė, E. Blaževič/LRT nuotr.

Įstatymo pataisose ketinama mažinti politikų deleguojamų tarybos narių skaičių. Minima, kad juos pakeisti galėtų universitetų atstovai. 

„KT yra pasisakęs, kad taryba turi atspindėti visuomenę, tai turi būti kuo platesnis spektras atstovų – įvairiausių žmonių. Dabar siekiama apriboti, kas galėtų būti tarybos nariais“, – aiškino M. Garbačiauskaitė-Budrienė. 

Naujoje įstatymo redakcijoje nelieka ir žodžio „visuomeninis“. 

„Per mažai mūsų teisės aktuose kalbama apie visuomeninį transliuotoją. Tai yra esminė skirtis nuo žodžio „valstybinis“. Mes nesame valstybinis transliuotojas ir Seimo nariai neturi galvoti, kad jeigu iš biudžeto yra skiriamas finansavimas, tai LRT yra valstybinis transliuotojas. Jokiu būdu. Jo šeimininkas, jo savininkas yra visuomenė“, – akcentavo LRT vadovė.

Ji sakė, kad Lietuvoje šiuo metu apskritai yra iškilusi grėsmė žodžio laisvei, o tai yra vienas iš svarbiausių demokratijos pagrindų.

Siūlė išbraukti iš darbotvarkės

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Jurgis Razma tvirtinant plenarinio posėdžio darbotvarkę siūlė tyrimo išvadų klausimo šiandien nesvarstyti, tačiau Seimas balsavo ir su tuo nesutiko.

LRT Taryba ragina Seimą neskubėti ir siūlymus keisti Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą plačiai išdiskutuoti.

Remiantis pataisomis, būtų steigiama visuomeninio transliuotojo valdyba, keičiami Tarybos formavimo principai, trumpinama jos narių kadencija, taip pat draudžiama reklama portale.

LRT Tarybai paraginus Seimo narius neskubėti keisti įstatymo, o siūlymus plačiai išdiskutuoti, valstiečių ir žaliųjų pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigia, kad pataisos bus priimamos pavasario sesijoje.

Panašūs siūlymai pateikiami ir transliuotojo veiklą tyrusios komisijos išvadose.

Raginimai keisti valdyseną sulaukė daug kritikos iš opozicijos atstovų, dėl galimo LRT politizavimo Seimą perspėjo Europos transliuotojų sąjunga ir įvairios kitos Lietuvos ir užsienio organizacijos bei institucijos. 

Svarbiausių įvykių chronologiją galima rasti čia.

Populiariausi