Trečiadienis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija panaikino teismų nutartis, kuriomis buvo atsisakyta priimti ieškovo UAB koncerno „MG Baltic“ ieškinį, ir perdavė ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, rašoma pranešime spaudai.
UAB koncernas „MG Baltic“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui (toliau – ir VSD), prašydamas pripažinti atsakovo rašte Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui „Dėl informacijos pateikimo“ viešai paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais ieškovo dalykinę reputaciją. Rašte nurodyta, kad ieškovas 2005–2018 m. atliko neteisėtus veiksmus (įskaitant papirkimą, šantažą), kuriais buvo sistemingai siekiama neteisėtai paveikti valstybės institucijas, politikus ir politinius procesus, daryti neteisėtą poveikį teisėsaugos ar kitoms kontroliuojančioms institucijoms.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendė, kad ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, o ieškovas turi teisę teikti skundą atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento veiklos priežiūros subjektams, būtent – Lietuvos Respublikos Seimo komitetui ar Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui.
Koncernas prašė panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Jis nurodė, kad VSD paskleidė informaciją, kuri pažeidė įmonės dalykinę reputaciją, ir prašė šiuos duomenis pripažinti neatitinkančiais tikrovės.
Pasak kasatoriaus, teismai nepagrįstai apribojo jo teisę pasirinkti jam priimtiną teisių gynimo būdą ir pažeidė teisę į veiksmingą teisinės gynybos priemonę; be to, teismai netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, darydami išvadą, kad CK 2.24 straipsnyje („Asmens garbės ir orumo gynimas“) įtvirtinto pažeidimo (specialaus delikto) dalyku apskritai negali būti VSD rašte paskleista informacija.
VSD su kasaciniu skundu nesutiko ir nurodė, kad įstatymų leidėjas skundus dėl žvalgybos pareigūnų veiksmų priskyrė nagrinėti neteisminėms institucijoms (Seimo kontrolieriui ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui). Be to, VSD pažymoje nurodyta informacija yra atlikto subjektyvaus vertinimo rezultatas, ji negali būti traktuojama kaip žinia, pažyma buvo paviešinta ne VSD iniciatyva ir jos turinio nebuvo galima atskleisti Žvalgybos įstatyme nenurodytiems subjektams.
Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad Seimo komitetas ar Seimo kontrolierius neturi kompetencijos dėl skundą pateikusio asmens priimti sprendimo, kurio vykdymas būtų privalomas ir kuriuo galėtų būti apgintos jo pažeistos teisės bei teisėti interesai (šiuo atveju – dalykinė reputacija).
„Teisė į teisminę gynybą pagal Konstitucinio Teismo praktiką yra absoliuti (išskyrus tam tikrus procesinius ribojimus, kurie nepažeidžia pačios šios teisės esmės), taigi negali būti paneigiama ar dirbtinai varžoma“, – nurodoma nutartyje.
A. Šarkūno/LRT nuotr.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką teisės kreiptis į teismą efektyvumui užtikrinti būtina, kad asmuo turėtų aiškią praktinę galimybę ginčyti veiksmą (aktą), apribojantį jo teises. Kartu yra nuosekliai pabrėžiama, kad gali būti taikomi įvairūs teisės kreiptis į teismą ribojimai, tačiau šie ribojimai neturi suvaržyti asmens teisės kreiptis į teismą taip, kad būtų pažeista pati tokios teisės esmė.
Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pabrėžęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija garantuoja „praktines ir efektyvias teises, bet ne teorines ir iliuzines“, todėl Konvencija (6 straipsnio 1 dalis) įpareigoja valstybes kiekvienam asmeniui užtikrinti veiksmingą teisę kreiptis į teismą. Teisinio ar faktinio pobūdžio šios teisės ribojimai gali būti pripažinti nesuderinamais su Konvencija, jei jie apsunkina pareiškėjo teisės kreiptis į teismą efektyvumą.
Išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama Žvalgybos įstatymą nurodytų Konstitucijos ir Konvencijos nuostatų kontekste, nutarė, kad Žvalgybos įstatyme nustatytos priemonės (parlamentinė kontrolė ir kreipimasis į Seimo kontrolierių) nesudaro pagrindo riboti teisę į teisminę gynybą, tiesiogiai išplaukiančią iš Konstitucijos ir Konvencijos. Atitinkamai žvalgybos institucijos neturi imuniteto ieškiniams, kuriais ginama juridinio asmens dalykinė reputacija.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.
