Lietuvoje

2018.12.30 17:37

Translyčiai asmenys Lietuvoje pasikeitę jaučia palengvėjimą ir drąsina kitus

Virginija Sližauskaitė, LRT.lt2018.12.30 17:37

Penkios dienos turint asmens dokumentus, nurodančius, kad esi vyras, – pačios geriausios gyvenime, sako Danilas Pavilionis, 18 metų gyvenęs kaip mergina, trejus – kaip vyras, bet su moters dokumentais. Apie translyčius asmenis, jų asmens dokumentų keitimą ir padėtį Lietuvoje diskutuota Nacionaliniame žmogaus teisių forume.  

Džiaugiasi, kad norą būti vyru suprato vėlai

Nacionalinio žmogaus teisių forumo metu vykusioje diskusijoje „Translyčių asmenų situacija Lietuvoje: kas laukia po asmens dokumentų keitimo?“ savo patirtis išsakė ir patys translyčiai asmenys. Vienas jų, LGBT žmogaus teisių aktyvistas Danilas Pavilionis, klausytojams papasakojo 18 metų gyvenęs kaip mergina, trejus metus – kaip vyras su moters dokumentais ir tik penkias pastarąsias dienas – kaip Danilas.

„Šios dienos, kai jau turiu vyriškus dokumentus, – pačios geriausios gyvenime. Tai, kad noriu būti vyru, supratau maždaug 18 metų, baigdamas mokyklą. Džiaugiuosi, kad tai suvokiau gana vėlai, nes nežinau, kaip šis dalykas būtų veikęs mano gyvenimą anksčiau“, – tikino diskusijos dalyvis.

Anot D. Pavilionio, dalis translyčių asmenų susiduria su problemomis siekdami tam tikro išsilavinimo: „Daug žmonių meta mokyklas, tą padaryti norėjau ir aš pats, nes buvo blogai. Dėl spragų kilo problemų, neįstojau mokytis ten, kur norėjau, bet tikiuosi perlaikyti egzaminus ir pasiekti, ko noriu.“

Danilas Pavilionis. J. Auškelio/LRT nuotr. 

Kaip susirinkusiems pasakojo D. Pavilionis, nors suvokimas, kuo norisi tapti, atėjo vėlokai, mokykloje patyčių išvengti nepavyko. „Mane vadino lesbiete ir pan., nors pats dar nebuvau supratęs, kad man patinka panelės ir noriu būti vyru. Pagalvokime, kas būtų buvę, jei būčiau nusikirpęs plaukus, pradėjęs visiškai kitaip elgtis. Manau, kad vėlyvas suvokimas apie save šiuo atveju buvo privalumas“, – teigė vaikinas.

D. Pavilionis paatviravo apie patirtis kreipiantis į specialistus: „15 ir 17 metų lankiausi pas klinikinį psichologą, nes buvau piktas, nervingas, nieko nenorėjau. Pas specialistą atlikau testą, rodantį polinkius į sutrikimus, o moteriškumo ar vyriškumo skirtis nurodė aiškią pusę ... Deja, psichologas apie mano vyriškumą nepasakė nieko, o kai paklausiau pats, kas man gali būti, jis tarė – galbūt pabandyk pasimylėti su vyru? Nežinau, kaip tai buvo susiję, tačiau šie vizitai nepadėjo man susivokti.“

Tik drįsęs pasikeisti išvaizdą ir tai padaręs, D. Pavilionis teigė liovęsis jausti nuotaikų kaitas ir neigiamus išgyvenimus. „Išvaizdos pakeitimas suteikė daug pasitikėjimo savimi, nebereikia prisistatinėti ir aiškinti savo situacijos. Dabar jaučiu palengvėjimą. Turiu pasakyti nejaučiantis socialinės atskirties, pats esu tas, kuris padrąsina kitus, manau galintis padėti. Taip pat nemanau, kad, net pasikeitus dokumentus, reikia slėpti faktą, kas buvai“, – pabrėžė diskusijos dalyvis.

Pasak D. Pavilionio, tiesa, kad Lietuvoje vis dar labai trūksta medicinos ir psichikos sveikatos specialistų, gebančių dirbti su translyčiais žmonėmis: „Kiek žinau, yra viena psichiatrė, dirbanti privačiai ir išrašinėjanti diagnozes, kaip ir endokrinologas, kurio paslaugas tikrai ne visi gali įpirkti, atvažiuoti iš kitų miestų ir pan.“

Vis dar vyrauja neigiamas nusiteikimas

Gruodžio 10 dieną pirmą kartą Lietuvoje surengtame Nacionaliniame žmogaus teisių forume diskutuota ir apie translyčius asmenis bei jų padėtį šalyje. Pristatytas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atliktas tyrimas apie translyčių asmenų situaciją Lietuvoje parodė, kad vis dar vyrauja neigiamas nusiteikimas tokių asmenų atžvilgiu. Tai išryškėja kalbant apie glaudesnį santykį su translyčiais asmenimis darbe ar kaimynystėje.

Kaip nurodo BNS, bendrovės „Vilmorus“ lapkritį atliktos apklausos duomenys rodo, kad mažiau nei 10 proc. respondentų jaustųsi patogiai, jei translyčiams asmenims būtų prieinamos vienodos sąlygos su kitais dalyvauti darbinėje, politinėje, socialinėje veikloje.

Tomas Vytautas Raskevičius, diskusijos „Translyčių asmenų situacija Lietuvoje: kas laukia po asmens dokumentų keitimo?“ moderatorius, J. Auškelio/LRT nuotr. 

Kaip parodė tyrimas, 28 proc. respondentų jaustųsi nepatogiai dirbdami su translyčiais asmenimis vienoje darbovietėje. Jei translytis asmuo užimtų vadovaujantį postą valstybėje ar dirbtų mokykloje, kurioje mokosi respondentų vaikai, nepatogiai jaustųsi jau daugiau nei 40 proc. respondentų.

Pasak BNS, 64 proc. respondentų sutiktų dirbti vienoje darbovietėje su translyčiu asmeniu, gyventi kaimynystėje sutiktų 51 proc. respondentų, o išnuomoti būstą tokiam asmeniui – 38 proc. Lietuvos gėjų lyga turi duomenis apie maždaug 80 Lietuvoje gyvenančių translyčių asmenų, tačiau jų gali būti ir daugiau. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba teigia, kad tokių asmenų, subjektyviais skaičiavimais, galėtų būti apie 200.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.