Lietuvoje

2018.12.11 18:39

2019-ųjų biudžetas priimtas: kaip gyvensime kitąmet

Ineta Nedveckė, Gytis Pankūnas, LRT.lt2018.12.11 18:39

Seimas antradienį patvirtino 2019-ųjų biudžetą. Opozicinės frakcijos ragino jo priėmimą atidėti bent savaitei, tačiau valdantieji tokių raginimų nepaklausė ir šiandien nusprendė, kaip Lietuva gyvens kitąmet. Už balsavo 84 Seimo nariai, prieš – 41, susilaikė 5.

Už biudžetą balsavo „valstiečiai“, „socialdarbiečiai“, „tvarkiečiai“ ir Lenkų rinkimų akcija. Kaip balsavo kiekvienas iš Seimo narių, galite pamatyti ČIA.  

„Tai yra jau trečias vyriausybės biudžetas ir, manau, jis geriausias iš visų biudžetų. Ir tai pajaus kiekvienas Lietuvoje dirbantis žmogus“, – po biudžeto priėmimo komentavo premjeras.

„Tegu kalba skaičiai“, – projektą iš Seimo tribūnos pristatinėjo finansų ministras Vilius Šapoka. Jis vardijo, kad didžiausias dėmesys biudžete skiriamas socialinei apsaugai, švietimui, sveikatos apsaugai. Pasak jo, metų biudžetas orientuotas į struktūrines reformas, skurdo mažinimą, rezervų kaupimą ateičiai.

Konservatoriai kritikavo biudžetą dėl viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų, mokesčių reformos, biudžete atveriančios skylę. „Visas ekonomikos augimas išdalinamas kažkam po truputį“, – kalbėjo Gintarė Skaistė.

„Valstietis“, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Statys Jakeliūnas pripažino, kad biudžetas išties nėra idealus, nes, pasak jo, idealių biudžetų negali būti. Jis kalbėjo, kad šis biudžetas palies labai daug gyventojų ir kaltino konservatorius, kad dėl jų paskolos mokamos palūkanos apsunkina situaciją, o kai palūkanų nebeteks mokėti, viešojo sektoriaus atlyginimai bus padidinti. 

Viktoras Rinkevičius sakė, kad nepriėmus biudžeto išvis nebūtų įmanoma išspręsti svarbių klausimų. Jis pabrėžė, kad Europos Sąjungos įstaigų vertinimai Lietuvos biudžeto atžvilgiu yra geri. 

Mykolas Majauskas kalbėjo, kad planas „milijardas milijonui“ suteiks tik tiek, kad mažiausias pajamas gaunantiems asmenims atlyginimai augs keliolika eurų, o daug uždirbantys prie atlyginimo prisidės šimtus. O valstybės biudžetas, pasak jo, praras šimtus milijonų. 

Ingrida Šimonytė sakė, kad centro kaire save laikanti politinė partija priėmė biudžetą, kurį kritikuoja bent kiek kaire save laikantis žmogus. Pasak jos, viešasis sektorius ir toliau vaikščios „ant galvos“ ir bus priverstas kaulyti. 

„Jums valdžia yra ne apie atstovavimą, o apie galią“, – sakė I. Šimonytė.

V. Šapoka, E. Blaževič/LRT nuotr.

Pagal biudžeto projektą, kitų metų biudžeto pajamos, įskaitant ir Europos Sąjungos lėšas, sudaro 10,5 mlrd. eurų, o išlaidos yra maždaug milijardu didesnės. Kaip skelbia vyriausybė, išlaidos labiausiai auga švietimo ir mokslo, sveikatos ir socialinės apsaugos srityse.

Kitų metų biudžeto išlaidos, vyriausybės inf. 

Vyriausybė įvardija tokius pagrindinius biudžeto privalumus:

  • Vidutines pajamas gaunantiems – papildomai apie 40–50 eurų „į rankas“ dėl mažesnių darbo mokesčių kas mėnesį. Pasitikrinti, koks atlyginimas jūsų laukia kitąmet, galite ČIA.
  • 30 eurų didėja minimalus atlyginimas.
  • Mažesnis PVM malkoms bei spaudai.
  • Galimybė susimažinti apmokestinamąsias pajamas perkant būsto remonto, automobilio remonto, auklių paslaugas – iki 400 eurų per metus asmeniui.
  • Palankesnės sąlygos kaupti pensijai – nebeliks konkurencijos tarp „Sodros“ pensijos ir kaupimo, pensija bus iš dviejų vienas kitą papildančių šaltinių. Iki šiol optimaliai nekaupusiems – darbo mokesčių mažinimas amortizuos asmenines įmokas.
  • Socialinių išmokų terminas įsidarbinus didėja nuo 6 iki 12 mėnesių. Mažiau priežasčių nedeklaruoti darbo pajamų, nes socialinės išmokos net metus gaunamos net ir pradėjus gauti oficialias pajamas.
  • Į švietimo kokybės gerinimą – istoriškai didelė investicija.
  • Net 26 tūkst. vaikų galės lankyti daugiau užsiėmimų po pamokų. 3000 daugiau valstybės finansuojamų perspektyvių bakalauro studijų vietų.
  • Vaiko pinigai didės ir pasieks 50 eurų
  • Daugiau finansinės paramos būstui įsigyti.
  • Vidutinė senatvės pensija padidės 26,5 eurais, turint pilną stažą.
  • Papildomai didės mažiausių pensijų gavėjų pajamos.

Seimo narių pasiūlymai biudžeto priėmimo metu:

  • Aušrinė Armonaitė siūlė 450 tūkst. eurų iš biudžeto skirti penktokų mikrokompiuteriams. Vyriausybė siūlė nepritarti. Seimas nepritarė.
  • Seimo narių grupė siūlė 2,4 mln. eurų skirti Specialiųjų tyrimų tarybai.  Pasak Vytauto Bako, taip STT galėtų įsigyti techninę įrangą, kuri būtina tam, kad tarnyba galėtų tirti sudėtingiausius korupcinius nusikaltimus. Vyriausybė siūlė 1 mln. eurų. Seimas pritarė skirti 1 mln. eurų.
  • Jurgis Razma siūlė skirti lėšų universaliam sporto ir sveikatingumo kompleksui Plungėje. Vyriausybė siūlė tam nepritarti, Seimas nepritarė.
  • Juozas Olekas siūlė 1,8 mln. iš biudžeto paremti ministerijos remiamą programą, pagal kurią įvairiose savivaldybėse atsirastų dengti maniežai. Vyriausybė siūlė nepritarti. Seimas nepritarė.
  • Įvairių frakcijų Seimo narių grupės vardu kalbėjęs Antanas Matulas siūlė grąžinti 173 mln. eurų į PSDF biudžetą, iš kurio buvo paimti ir perkelti į rezervą. Vyriausybė siūlė nepritarti. Seimas nepritarė.
  • Rimantas Jonas Dagys siūlė iš biudžeto skirti 1,5 mln. eurų tam, kad būtų indeksuotos valstybinės, tremtinių pensijos. Vyriausybė siūlė nepritarti. Seimas nepritarė. 
  • Levutė Staniuvienė 2 milijonus eurų siūlė skirti sporto centro Skuode renovacijai. Vyriausybė siūlė nepritarti. Seimas nepritarė.
  • Aušra Papirtienė 150 tūkst. eurų siūlė skirti Lietuvių kalbos prestižo programos įgyvendinimui. Vyriausybė siūlė nepritarti. Seimas nepritarė.
  • Robertas Šarknickas siūlė 100 tūkst. eurų sumažinti asignavimus  Kultūros ministerijai ir juos skirti Martyno Mažvydo bibliotekai. Vyriausybė pritarė, Seimas pritarė.
  • Aušra Papirtienė siūlė 8,8 mln. eurų skirti ikimokyklinių ir priešmokyklinių pedagogų ir kultūros darbuotojų atlyginimams. Vyriausybė siūlė iš viso skirti 13,4 mln. eurų. Seimas pritarė.
  • Jonas Varkalys siūlė 28 mln. eurų skirti melioracijos įrenginių priežiūrai ir remontui. Vyriausybė siūlė nepritarti. Seimas nepritarė.
  • Jonas Varkalys taip pat siūlė papildomai kasmet skirti 20 mln. kelių dulkėtumo mažinimo programai. Vyriausybė siūlė nepritarti. Seimas nepritarė. 
  • Taip pat Jonas Varkalys siūlė Plungės rajone esančius parapijos namus pritaikyti neįgaliesiems skiriant 300 tūkst. eurų, 280 tūkst. eurų skirti Plungės Senamiesčio mokyklos remontui, taip pat – pritaikyti žmonėms su negalia tuščias poliklinikos patalpas skiriant 210 tūkst. eurų. Vyriausybė siūlė nepritarti nė vienam iš pasiūlymų. Seimas jiems nepritarė.
  • Juozas Baublys siūlė lėšų skirti Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centro renovacijai 651 tūkst. eurų. Vyriausybė siūlė nepritarti. Seimas nepritarė. 
  • Taip pat Juozas Baublys siūlė skirti Varenos ligoninės renovacijai skirti 950 tūkst. eurų. Vyriausybė siūlė nepritarti. Seimas nepritarė.
  • 91 tūkst. eurų siūlyta skirti Lietuvos edukologijos universiteto oranžerijos perkėlimui. Vyriausybė pritarė, Seimas pritarė.
  • Seimo nariai siūlė skirti 2,9 mln. eurų padidinti lėšas, skirtas Seimo kanceliarijoje dirbančių padėjėjų darbo užmokesčiui. Vyriausybė pritarė iš dalies ir siūlė skirti 300 tūkst. eurų. Seimas pritarė vyriausybės siūlymui.
  • Algis Strelčiūnas Vilniaus miesto savivaldybei skirti 1 mln. eurų. Gatvių remontams, garso sienelėms, dviejų lygių sankryžoms. Vyriausybė siūlė nepritarti. Seimas nepritarė.
  • Kęstutis Bartkevičius teikė pasiūlymus: 3,2 mln. – Mažeikių sporto kompleksui statyti, lopšelio-darželio baseinui – 180 tūkst. eurų, M. Račkausko gimnazijoje įrengti gamtos mokslų centro laboratoriją (50 tūkst.), Mažeikių pradinės mokyklos sporto aikštynui – 40 tūkst., Ventos progimnazijos aikštynui – 350 tūkst. eurų. Vyriausybė visiems siūlymams siūlė nepritarti. Seimas jiems nepritarė.
  • Rita Tamašunienė siūlė 200 tūkst. eurų skirti tradicinių Lietuvos religijų maldos namams atstatyti. Vyriausybė tam pritarė. Seimas pritarė.
  • Vytautas Bakas siūlė skirti papildomų asignavimų Valstybės saugumo departamentui. Vyriausybė siūlė iš dalies pritarti ir VSD skirti 1 mln. eurų. Seimas pritarė.
  • Ramūnas Karbauskis siūlė kultūros ir meno darbuotojų atlyginimams skirti milijoną eurų. Vyriausybė tam pritarė. Seimas pritarė.
  • Vytautas Juozapaitis 200 tūkst. eurų siūlė skirti socialinėms išmokoms scenos meno darbuotojams. Vyriausybė siūlė priarti. Seimas pritarė.
  • Edmundas Pupinis siūlė skirti 3 mln. eurų vaikų neformaliojo švietimo pedagogams. Vyriausybė siūlė nepritarti. Seimas nepritarė. 

Kaip prieš priimdamas biudžetą kalbėjo ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, laiku priimtas biudžetas padidins visų dirbančiųjų pajamas tiek viešajame, tiek privačiuose sektoriuose, o atidėtas tik sukeltų chaosą valstybėje. Per antrąjį biudžeto svarstymą už jo projektą balsavo 81 parlamentaras. Kad ir šįkart balsuos už, teigė „valstiečiai“, „socialdarbiečiai“, „tvarkiečiai“ ir Lenkų rinkimų akcija. 

Bene dažniausiai, kalbant apie biudžetą, linksniuojama mokesčių reforma. Valdantieji giria ją sakydami, kad dėl jos kiekvienam dirbančiam gyventojui didės pajamos (milijonui dirbančiųjų skiriamas milijardas eurų). Reformos kritikai sako, kad atlyginimų kilimas kiekvienam atskirai nebus žymus, tačiau kai tokia suma išimama iš biudžeto, jame atsiveria skylė.

Svarbiausi mokesčių reformos aspektai:

  • Kyla neapmokestinamas pajamų dydis (NPD). Tai – pajamos, kurioms netaikomas Gyventojų pajamų mokestis (GPM). 2019 metais neapmokestinami bus 300 eurų, 2020 m. – 400 Eur, 2021 m. – 500 Eur. Šiuo metu NPD, vertinant iš mokesčių reformos perspektyvos, atitiktų 272 Eur sumą.
  • Kinta GPM tarifai. Uždirbantiems iki 8,8 tūkst. eurų per mėnesį bus taikomas 20 proc., GPM mokestis, o uždirbantiems daugiau – 27 proc. 2020–2021 metais GPM taikymo riba bus nustatyta atitinkamai ties 6,2 ir 4,4 tūkst. eurų. Dabar GPM yra 15 proc.
  • „Sodros“ įmokų lubos (maksimali socialinio draudimo įmoka) sieks 8,8 tūkst. eurų. Iki šiol „Sodros“ lubų nebuvo.
  • Sujungiami darbdavio ir darbuotojo mokami mokesčiai, o tai lemia, kad „ant popieriaus“ atlyginimas darbuotojui išaugs beveik 30 proc. Kiek augs „į rankas“, galima sužinoti ČIA.
  • Kinta socialinio draudimo įmokos dydžiai. Iki šiol jie buvo 9 ir 31,18 proc., nuo Naujųjų sieks 19,5 ir 1,47 proc.

Ekonomistas įvardijo tris biudžeto grėsmes

Kaip LRT RADIJUI antradienio rytą kalbėjo Vilniaus universiteto ekonomistas Justas Mundeikis, yra trys pagrindinės žinutės, kurias gyventojams reikia suvokti dėl kitų metų biudžeto.

Visų pirma, pasak J. Mundeikio, kitų metų biudžete planuojama surinkti labai daug pinigų iš šešėlio mažinimo ir ekonomikos augimo. Su šituo surinkimu žadama finansuoti neapmokestinamųjų pajamų dydžio plėtimą, t. y. mokesčių reformą, kuria visiems norima padalinti po šiek tiek pinigų.

„Problema su surinkimu iš šešėlio yra ta, kad jis nėra garantuotas. Kitaip tariant, mes dabar išdaliname pyragą, kurio dar neiškepėme. Tai yra šiek tiek rizikinga“, – perspėjo ekonomistas.

Antras, pasak jo, labai svarbus dalykas –  pinigai, kuriue po truputį dėl mokesčių reformos dabar bus išdalinti kiekvienam, bendrai sudaro gana nemenką sumą. Ir tos sumos negalima nukreipti į viešąjį sektorių.

„Apie tai, kokia yra to, kaina, vyriausybė nekalba. Kaina yra labai paprasta. Viešasis sektorius yra nepakankamai finansuojamas, to pasekmes matome ir dabar. Šias metais streikuoti  ir mitinguoti jau ėjo mokytojai.

Kitaip tariant, kitais ir dar kitais metais, kuo labiau įsivyraus ši mokesčių reforma, tuo mažiau pinigų bus viešajam sektoriui ir tuo labiau žmonės ilguoju periodu turės patys prisidėti prie įvairių išlaidų patys iš savo kišenės“, – aiškino jis.

Kaip to pavyzdžius ekonimistas įvardijo korepetitorių paslaugas, augančias vaistų kainas, įvairias priemones ligoninėse.

J. Mundeikis, E. Genio/LRT nuotr.

Trečias svarbus dalykas, kurį kalbėdamas apie kitų metų biudžetą įvardijo ekonomistas, yra tas, kas mokesčių reforma iš esmės nesprendžia problemos, kad Lietuvoje mokesčių perskirstymo ir Bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis ir sąlyginai žemas. Mokesčių perskirstymas yra veiksmas, kai valstybė iš vienų mokesčių mokėtojų surinktus mokesčius skiria kitiems visuomenės nariams. Tokiu perskirstymu siekiama kuo tolygiau paskirstyti pajamas visuomenės nariams ir visiems garantuoti tam tikrą pragyvenimo lygį.

„Lyginant su Europos Sąjungos vidurkiu, mes labai mažai perskirstome. Labai mažai leidžiame sau finansuoti viešąjį sektorių. Nors užsibrėžę esame pakankamai daug. Norime turėti ir nemokamą švietimą, ir nemokamą, visiems prieinamą sveikatos apsaugą. Ir čia yra ta problema, kurios mūsų finansų ministras absoliučiai nesprendžia. Tai yra gana problematiškas dalykas ateityje“, – kalbėjo J. Mundeikis.

Premjeras: biudžeto atidėjimas reikštų balsavimą prieš Lietuvos žmones

S. Skvernelis antradienį Seime, prieš balsavimą dėl kitų metų biudžeto, žurnalistams teigė, kad biudžeto priėmimo atidėjimas reikštų balsavimą prieš Lietuvos žmones.

„Biudžeto atidėjimas reiškia, kad balsuojama prieš visus Lietuvos žmones, prieš dirbančius žmones, prieš visų profesijų žmones, prieš tų žmonių pajamų didinimą, tarp jų – ir neįgaliųjų, kas labai gaila“, – teigė S. Skvernelis, paklaustas, kaip vertina buvusio „valstiečių“ frakcijos nario Justo Džiugelio iniciatyvą atidėti biudžeto priėmimą. Rezoliucija, kuria biudžetas siūlomas atidėti, bus svarstoma jau po biudžeto priėmimo. 

S. Skvernelis, E. Blaževič/LRT nuotr.

S. Skvernelis kalbėjo, kad biudžetą palaikys tie, kuriems rūpi žmonių pajamos. 

„Manau, kad biudžetą palaikys visi Seimo nariai, kurie suinteresuoti, kad būtų mažinamas skurdas ir būtų didinamos visų Lietuvos žmonių pajamos. Kurie mano kitaip – kad reikia skurdinti Lietuvą, kaip paskutinius dešimtmečius, kad nieko nedaryti, jokių pokyčių nedaryti ir daryti atvirkščiai, tai yra kelti intrigas – tai balsuos prieš biudžetą“, – svarstė premjeras.

R. Karbauskis: už biudžetą balsuos ne mažiau negu 85 parlamentarai

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis žurnalistams antradienį teigė tikintis, kad biudžeto projektą Seime palaikys ne mažiau kaip 85 parlamentarai.

„Tiesiog atrodo, kad šiandien tikrai užteks balsų priimti biudžetą. Aš tikiuosi, kad jų (balsų už biudžetą – LRT.lt) bus ne mažiau 85 ir atitinkamai dar sykį bus patvirtintas faktas, kad Seimas turi stabilią daugumą, kad vyriausybė yra palaikoma, o kitais metais sprendimai, kurie užprogramuoti šiais metais mokesčių reformoje, padidins pajamas visiems Lietuvos žmonėms“, – prieš lemtingą Seimo posėdį kalbėjo R. Karbauskis. 

Jis parlamentaro Justo Džiugelio iniciatyvą atidėti biudžeto priėmimą pavadino opozicijos siekiais užkirsti kelią žmonių pajamų didinimui.

R. Karbauskis, E. Blaževič/LRT nuotr.

R. Karbauskis, kalbėdamas apie mokytojų padėtį, pakartojo, kad 300 mln. Eur jų reikalavimams tenkinti valstybė biudžete neras. Anot jo, mokytojų algos po etatinio darbo apmokėjimo sistemos įvedimo augo vidutiniškai apie 14 proc., kitąmet dėl mokesčių reformos mokytojų algos dar vidutiniškai padidės 50 Eur. 

„Negalima išskirti vienos atskiros grupės, kelti jai atlyginimą kelis kartus, kai tuo pačiu metu šiandien yra ta situacija, kad dėstytojų aukštosiose mokyklose atlyginimai yra mažesni negu mokytojų. Tai yra faktas, mes turime tą faktą matyti. Turi gerėti visų žmonių gyvenimas Lietuvoje ir manau, kad mokytojų atlyginimų didėjimas, kuris prasidėjo šiais metais, kitąmet toliau tęsis“, – tvirtino R. Karbauskis.

Nors valdantieji mini, kad mokytojų reikalavimams patenkinti reikėtų 300 mln. eurų, tačiau ekonomistas Raimondas Kuodis LRT eteryje yra minėjęs, kad, jo skaičiavimais, iš biudžeto prireiktų 50 mln. eurų.

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius