Lietuvoje

2018.12.10 10:32

S. Skvernelis nepanoro LVŽS frakcijos narių priimti į vyriausybę

Joana Lapėnienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2018.12.10 10:32

Nors ir nedidelė tikimybė, kaip parodė balsavimas Seime, bet, jeigu daugiausia konservatorių pastangomis pavyktų blokuoti kitų metų biudžeto, kuris pasak finansų ministro, atitinka visus tarptautinių priežiūros institucijų reikalavimus, priėmimą, vargu ar išliktų ir vyriausybė. Ir tai – jau antra grėsmė Sauliaus Skvernelio ministrų kabinetui.

Na, o anos savaitės pradžioje premjeras ėmėsi pats reformuoti savo vyriausybę. Kad posto neteks situacijos savo sistemoje nesuvaldžiusi švietimo ir mokslo ministrė, abejojančių greičiausiai, nebuvo, bet kad kartu bus atstatydinti aplinkos ir kultūros ministrai, tapo netikėtumu ne tik jiems patiems, bet ir prezidentei. Nors tai ministrai, kurių valdose irgi buvo daugybė skandalų, tačiau abu jie, vos išgirdę, kad teks trauktis, S. Skvernelį apkaltino diktatu ir ėmė pasakoti esą dažnai buvo paliekami vieni ginti net ne savo idėjų viešoje erdvėje.

Ar lengva po tokių kaltinimų bus surasti jiems pamainą? S. Skvernelis neigia, kad žlugo profesionalų vyriausybės idėja, jis ir vėl kliausis profesionalais, nors, mūsų žiniomis, „valstiečių“ vyrai prašėsi būti priimti į vyriausybę.

Laimėję rinkimus „valstiečiai“ žadėjo proveržį visose srityse, Seimo patvirtinta XVII vyriausybės programa iki savo kadencijos pabaigos užsibrėžė pasiekti „Darnią Lietuvą“. Ministrais pasitelkti ne politikai, o savo srities profesionalai. Pažadėta įvykdyti net 4 svarbias reformas: alkoholio kontrolės, miškų ūkio, mokesčių, aukštojo ir vidurinio mokslo. Ypatingas dėmesys – kultūrai, kurios strategavimą Seime apsiėmė mecenatu prisistatantis LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis.

„Kultūra, švietimas yra pagrindiniai prioritetai, jeigu mes norim padaryti, kad Lietuvoj žmonės norėtų gyvent, net negaudami tokio atlyginimo, kur galėtų gauti kažkur svetur, kitose šalyse“, – kalbėjo LVŽS frakcijos seniūnas R. Karbauskis 2016 m. gruodžio 13 d.

Entuziazmo nestokojo ir ką tik prisiekę ministrai-profesionalai, tačiau tuo metu premjero laidyti juokeliai dabar skamba pranašiškai.

„Aš iš tikrųjų  priėmiau šitą sprendimą tikėdamas šitais pokyčiais, tikėdamas, kad nauja kokybė ateina į Lietuvos politiką“, – sakė Aplinkos ministras Kęstutis Navickas.

„Tikiu, kad yra tokie sėkmės raktai, ir aš visada jais tikėjau. Esu tikrai nepataisoma optimistė ir norėčiau, kad ir jūs tą raktą turėtumėt“, – teigė kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.

E. Genio/LRT nuotr.

„Ką palinkėti – branginkit ministrę. Visą laiką reikia galvoti, kad sekantis bus blogesnis“, – juokavo S. Skvernelis.

Įpusėjus vyriausybės kadencijai – 4 savaites trunkantis mokytojų maištas, ir akivaizdus švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės negebėjimas suvaldyti krizę. Neapsikentusi prezidentė Dalia Grybauskaitė suabejojo ministrės tinkamumu eiti pareigas. Visi požymiai rodė, kad ministrės dienos suskaičiuotos.

Tačiau pirmadienį it žaibas po tvankumos – premjeras pranešė vienas pats, nesitaręs su niekuo, nutaręs atleisti ne tik negebančią derėtis su streikuotojais, kaip paaiškėjo po poros dienų dar ir viešuosius ir privačius interesus supainiojusią, švietimo ministrę, bet ir aplinkos bei kultūros ministrus. Po tokios žinios aplinkos ministras neištvėrė.

„Tas priekaištas, kad stabdau reformas, tai tikrai labai norėčiau sužinoti kurias, nes tos, kurios stoja, stoja labiau iš premjero pusės, ne iš manęs“, – sakė K. Navickas.

Savo ruožtu L. Ruokytė-Jonsson prabilo apie patirtą spaudimą dėl visuomenės informavimo politikos. Kultūros ministerijoje buvo įsteigta Medijų taryba, sudaryta iš žurnalistų visuomenės, tačiau tuo esą buvo nepatenkintas premjeras, jo aplinkos žmonės.

„Mūsų nuomonės išsiskyrė – premjeras viską norėjo daryti nepasitarus su visuomenės informavimo lauku, o ministerija norėjo viską atlikti pagal taisykles, tai šis spaudimas išvirto į įtampas, kurios galbūt padiktavo šią įvykių seką“, – pasakojo kultūros ministrė.

Jau pirmadienį J. Petrauskienės ir K. Navicko neliks, o kultūros ministrė, kaip prašėsi prezidentės, dar paliekama iki Kūčių užbaigti Kultūros strategijos, nors ir tikino negalinti likti S. Skvernelio komandoje dėl darbo stiliaus ypatumų, kaip ir aplinkos ministras.

E. Genio/LRT nuotr.

„Nematau galimybės dirbti komandoje su dabartiniu premjeru, kuris visada įstato ministrus į priešakines pozicijas, o paskiau, kai reikia, palieka vienus“, – kalbėjo K. Navickas.

„Buvo galimybė dvejus metus kalbėti, o ne prabilti šiandien. Taip, aš spaudžiu visus ministrus dirbti ir padaryti tai, ką jie turi padaryti“, – atkirto S. Skvernelis.

Savo pavardžių nenorėję atskleisti šaltiniai vyriausybėje mums kalbėjo, kad S. Skvernelis atidžiai stebi pavaldinių darbą, nemėgsta prieštaraujančių, demonstruojančių didesnį, nei jo paties žinių bagažą. S. Skvernelis atidžiai stebi ir visuomenės reakciją, todėl viešumoje pasirodo atėjus metui išklausyti pagyras, o į priekines eiles stumia ministrus, kai reikia išklausyti oponentų priekaištų. Tai esą išmėgino sveikatos apsaugos, socialinių reikalų ir darbo, aplinkos, o pastaruoju metu – švietimo ir mokslo ministrai. Pasak šaltinių, premjeras rūpinasi ne visos komandos darbu, o asmeniniais reitingais.

Visuomenės apklausos rodo, kad per pastaruosius dvejus metus S. Skvernelį palankiai vertinančios visuomenės dalis sumenko maždaug pusantro karto.

Ar po tokio viešo apsišaudymo žodžiais S. Skverneliui bus lengva surasti savo srities profesionalų, sutiksiančių dirbti vos pusmetį – kitąmet, po prezidento rinkimų ši vyriausybė turės atsistatydinti.

„Aš manau, kad taip, Lietuvoje niekada nebus sunku rasti ministrų. Ar tu galėsi rasti tinkamus ministrus, tai yra kitas klausimas“, – sakė VU TSPMI docentas Kęstutis Girnius.

Premjeras tikina, kad  jau turi ne vieną kandidatą į atsilaisvinusias ministrų vietas. S. Skvernelis neigia, kad profesionalų vyriausybę ištiko krizė, ir tikina, naujus ministrus ir vėl rinksis iš profesionalų.

E. Genio/LRT nuotr.

„Manau, darant tokias struktūrines reformas, ką paskutinius 2 metus daro vyriausybė, tai pirmiausia yra būtinas profesionalumo kriterijus, ne politiškumo, ne partiškumo“, – kalbėjo S. Skvernelis LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“.

Apžvalgininko Ramūno Bogdano nuomone, ministras vis dėlto turėtų būti politikas, nes vadinamasis profesionalas, sėdęs i ministro kėdę, dažnai neturi politinio užnugario partijoje, jaučiasi gerai išmanąs savo sritį ir dėl to nelinkęs į kompromisus

„Ministras – tai visų pirma politinis postas ir jis turi suvaldyti situacijas politiškai. Jeigu jis yra ministras, tada jis turi Seime turėti užnugarį tam tikrą. Jie nesijaučia visažiniai, todėl jie labiau linkę į kompromisus, nes jiems rūpi jų partijos ir jų pačių politinė ateitis. Kada ateina technokratas, tai  kas dabar su tais kurie išeina – jie trinktelėjo durimis ir išėjo į kažkokį kitą darbą, o jūs čia srėbkitės šitą košę“, – kalbėjo R. Bogdanas.

LRT TELEVIZIJOS laidos „Savaitė“ duomenimis, į eilę prie visų 3 ministrų portfelių buvo išsirikiavę LVŽS frakcijos Seime atstovai, tačiau nepartinis S. Skvernelis įsileisti politikų į savo valdas nepanoro.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.